Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 99.1.1, 99.3, 99.5, 36.1, 44.2, 44.5.1, 52.3, 125.10.2.

GALUTINIS SPRENDIMAS

2012 m. sausio 4 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atstovams įgaliotam asmeniui R. Z., advokatei R. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atstovui advokatui M. G., trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ dėl nuostolių (žalos) atlyginimo ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Preliminarus sprendimas keistinas, ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies.

Kauno apygardos teismas 2011-09-06 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, ieškovei UAB :Mitnija“ iš atsakovės UAB „KRS“ priteisė 128 299,36 Lt nuostolių (žalos) atlyginimą, 7 593,95 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (135 893,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 859 Lt žyminį mokestį; iš atsakovės priteisė valstybei 13,55 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovė UAB „KRS“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė galutiniu teismo sprendimu panaikinti teismo 2011-09-06 preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pati pateikė movą, todėl yra atsakinga už jos kokybę, vamzdžių nesandarumas galėjo atsirasti ir dėl netinkamos eksploatacijos, atsakovės atliktus darbus ieškovė priėmė ir dėl jų kokybės pretenzijų neturėjo, ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytos ginčo sprendimo tvarkos, nesitarė su atsakove dėl eksperto kvietimo, movą išėmė ir pristatė ekspertui savarankiškai, todėl ekspertas negalėjo įvertinti movos sumontavimo darbų tinkamumo, sutartyje buvo nurodytas ekspertas, VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“, į kurį turėjo būti kreipiamasi. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujami priteisti nuostolių dydžiai yra neįrodyti.

Apklausti teismo posėdyje šalių ir trečiojo asmens atstovai visiškai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė jais vadovautis galutiniame sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės (generalinės rangovės) UAB „Mitnija“ ir atsakovės (subrangovės) UAB „KRS“ 2007-10-23 buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr.1910/07/S/S-243 (toliau – Subrangos sutartis), kuri 2007-12-14 buvo pakeista Subrangos sutarties pakeitimu Nr. 1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo Subrangos sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti geriamo vandens, priešgaisrinio vandentiekio sistemos montavimo darbus statybos objekte „Logistikos centras“ Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. (toliau – Objektas) (Sutarties 1.1 p.), užsakovė UAB „MD Logistics“, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Subrangos sutartyje numatytą kainą (Sutarties 2.1 p.). Subrangos sutartyje darbų pabaiga numatyta 2008-02-29 (b. l. 20).

Iš 2010-10-22 UAB „Baltic RED Management“ rašto ieškovei matyti, kad 2010-10-20 vykdant Objekto priešgaisrinių sistemų apžiūrą buvo pastebėtas vandens nutekėjimas iš priešgaisrinio rezervuaro požeminės dalies (b. l. 21). 2010-10-22 raštu Nr. 1-6-499 ieškovė apie defektus Objekte pranešė atsakovei (b. l. 22), kuri atsakydamas 2011-03-07 rašte Nr. 582-1 nurodė, jog ji neatsako už defektus, kuriuos sukėlė netinkama eksploatacija ir taisymas ar kitos su atsakovės darbu nesusijusios priežastys, todėl atsisakė apmokėti nuostolius, patirtus šalinant defektus, ir prašė ieškovės atlikti detalią defekto susidarymo ekspertizę (b. l. 33). Teismo nuomone, atsakovės atsisakymas atlyginti ieškovės patirtus nuostolius yra nepagrįstas, o atsakovės nurodyti motyvai dėl kitų asmenų veiksmų, kurie tariamai sąlygojo statybos defektų atsiradimą, yra atmestini dėl toliau išdėstytų motyvų.

Atsakovės atstovo motyvas, kad ieškovė panaudojo ginčo įrengimui galimai netinkamos kokybės statybines medžiagas (movas), byloje neįrodytas. Bylos duomenimis, atsakovė darbų atlikimo metu nekokybiškų statybinių medžiagų pateikimo darbams atlikti fakto nenustatė ir apie tai nepranešė ieškovei, todėl atsakovės atstovo motyvas dėl tariamai statyboms panaudotų netinkamos kokybės konstrukcijų atmestinas kaip neįrodytas. Teismo nuomone, atsakovės atstovo motyvai apie tariamus ginčo įrengimo netinkamą kokybę, netinkamą įrengimų eksploataciją, mechaninius, cheminius poveikius ginčo įrengimui pagrįsti tik hipotetinėmis prielaidomis apie tariamai padarytus pažeidimus įrengiant kitas komunikacijas šalia (virš) ginčo įrengimų, todėl nesant jokių objektyvių įrodymų šiems atsakovės argumentams pagrįsti jie atmestini (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad konstrukcijos defektas atsirado ne dėl mechaninio ar cheminio poveikio ginčo įrengimui, o kaip nustatyta byloje, dėl konstrukcijos netinkamo sutvirtinimo, esant nenuginčytai aplinkybei, kad suvirinimo darbus įvykdė atsakovė, sudaro pagrindą tikėti, jog statybos defektas atsirado dėl atsakovės atliktų ginčo konstrukcijos montavimo darbų trūkumų, o ne dėl atsakovės nurodytų aplinkybių.

Negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad ji atliko darbus tinkamai, nes ieškovė darbus priėmė ir perdavė užsakovui, o atsakovės sumontuoti įrengimai veikė beveik dvejus metus. Bylos medžiaga patvirtina (statybos subrangos sutarties 8 skyrius), kad šalys susitarė, jog atsakovės atliktiems darbams suteikiamas 10 metų garantinis terminas (b. l. 17), kadangi konstrukcijos (vamzdynai) yra paslėpti žemėje. Atsakovės nurodyti motyvai dėl tinkamai dvejus metus veikiančių įrengimų ir tinkamos būklės darbų pridavimo ieškovei nenuginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atliktų darbų trūkumai galėjo būti nepastebėti darbų perdavimo metu ir pasireiškė po ilgesnio laikotarpio. Taip pat atmestinas atsakovės motyvas dėl ieškovės kaltės, dėl ieškovės nevykdomų užsakovo funkcijų, kurios apima atliktų darbų kontrolę ir priežiūrą, nes kaip teigia pati atsakovė, darbai užsakovei buvo priduoti, tad ieškovė jai pavestas funkcijas įvykdė, antra vertus, ieškovė nebuvo statybos darbų užsakovė, ji veikė su užsakove kaip rangovė, todėl neprisiėmė funkcijų atlikti statinio techninę priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrą, taigi jai netaikomos LR Statybos įstatymo 2 str. 41 p. nuostatos, kur užsakovas įvardijamas kaip asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju užsakovė buvo UAB ,,MD Logistics“, o ieškovė buvo generalinė rangovė, kuriai nebuvo nustatytos pareigos ir funkcijos, priskirtinos užsakovui. Tad ir šis atsakovės motyvas nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos atlyginti ieškovei nuostolius garantiniu laikotarpiu, nes to nenumato nei įstatymas (CK 6.689 str. 4 d., 6.697 str. 3 d.), nei šalių sudaryta subrangos sutartis (b. l. 10-20).

Atsakovė kritikuoja ieškovės iniciatyva byloje pateikta bandymų laboratorijos išvadą (b. l. 27). Atsakovė mano, kad šia išvada byloje vadovautis negalima, nes ginčo įrangą ištyrė netinkama įstaiga, o surašyti išvadoje duomenis nepatvirtina, kad defektas atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų. Atsakovės nuomone, ieškovė pažeidė Subrangos sutarties 8.3 p., nes pateikė įrengimą ištirti ne VĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centro ekspertui, kaip nustatyta šiame subrangos sutarties punkte (b. l. 17), o Lietuvos energetikos instituto laboratorijai (b. l. 27). Tačiau su tuo sutikti negalima, nes subrangos sutarties 8.3 p. pasakyta, kad bet kuri šalis turi teisę kreiptis į viešąją įstaigą Statybos ir projektavimo sistemos centrą dėl eksperto paskyrimo. Taip pat iš šio susitarimo matyti, kad šalis turi teisę kreiptis į viešąją įstaigą Statybos ir projektavimo sistemos centrą dėl eksperto paskyrimo, tačiau neprivalo. Todėl ieškovės pasirinkimas kreiptis į Lietuvos energetikos instituto laboratoriją nesudaro pagrindo pripažinti laboratorijos išvadą netinkamu įrodymu vardinant statybos darbų kokybės trūkumus, nes pateiktas įrodymas atitinka rašytiniam įrodymui keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų laboratorijos išvadai nuginčyti, todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateikta laboratorijos išvada byloje (b. l. 27) ir laiko šią išvadą tinkamu įrodymu ginčo aplinkybėms išaiškinti. Be to, nėra nuginčytas ieškovės motyvas, kad ieškovė suderino klausimą dėl statybos defekto tyrimo įstaigos pasirinkimo, susitarė žodžiu su atsakove dėl galimybės perduoti laboratorijai tirti ginčo įrengimus, tai nurodyta taip pat ieškovės 2011-03-28 rašte Nr. 1-6-113 (b. l. 34), kuriame ieškovė informuoja atsakovę, kad įrengimai perduoti tirti instituto laboratorijai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė elgėsi pasyviai, nedalyvavo aktyviai statybos darbų kokybės trūkumų nustatyme, visas pareigas dėl statybos defektų ištyrimo perkėlė ieškovei, nors ieškovė siūlė atsakovei bendradarbiauti nustatant statybos defektų priežastį. Taigi atsakovės veiksmai tiriant ginčo aplinkybes, vykdant subrangos sutartį neatitiko CK 6.200 str. 2 d. nuostatų. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė, būdama 2010-10-22 informuota apie pastebėtus statybos darbų trūkumus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiems statybos defektų trūkumams ištirti. Tuo tarpu ieškovė ginčo įrengimus pateikė tirti laboratorijai, statybos defektus operatyviai pašalino, naujai įrengtus įrengimus išbandė, visas turėtas išlaidas apmokėjo savo lėšomis (b. l. 24), tad elgėsi sąžiningai, subrangos sutarties sąlygų nepažeidė (b. l. 10-20). Taip pat atmestinas atsakovės ir trečiojo asmens atstovo motyvas, kad atsakovė negali pateikti byloje ekspertų išvadų, nes ginčo konstrukcija neišliko dėl ieškovės veiksmų, tad ieškovė turi prisiimti visas savo veiksmų neigiamas pasekmes ir netenka teises į išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, atsakovei apie statybos defektų nustatymą buvo pranešta 2010-10-22 (b. l. 22), statybos defektų nustatymo tyrimas laboratorijoje atliktas 2011-01-10 (b. l. 27), o 2011-03-28 (b. l. 34) atsakovei pranešta apie ieškovės turėtas išlaidas dėl atliktų tyrimų ir statybos defektų pašalinimo, tad nustačius, kad atsakovė per protingą terminą (daugiau nei penkis mėnesius) nesikreipė į ieškovę dėl ginčo įrengimų perdavimo tyrimui kitai ekspertinei įstaigai ar įrengimų išsaugojimo, šis atstovų motyvas dėl nenaudingų pasekmių taikymo ieškovei atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 177 str. 1 d. pasakyta, kad įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš 2011-01-10 Bandymų protokolo Nr. 02/11 ir jo priedų matyti, kad Lietuvos energetikos instituto medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija, pagal ieškovės užsakymą atlikusi pateiktos vamzdžių jungties, naudotos priešgaisrinio magistralinio vandentiekio trasoje, tyrimą nustatė, kad sujungimas yra nesandarus, vanduo pradeda sunktis sistemoje prie 0,05 baro slėgio, vamzdžių jungtis slėgio bandymo neatlaikė (b. l. 27-32). Byloje nėra nuginčyta, kad ginčo konstrukcijas montavo (suvirino) atsakovės darbuotojai, šios konstrukcijos po suvirinimo buvo užkastos. Statybos defektai paaiškėjo 2010-10-20 atlikus priešgaisrinių sistemų apžiūrą, nustatyta, kad priešgaisriniame rezervuare palaipsniui krinta vandens lygis, todėl buvo manoma, kad atsirado nesandarumas sistemos vamzdyno požeminėje dalyje (b. l. 29). Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta (b. l. 24), kad magistralinis priešgaisrinio vandens vamzdynas suremontuotas (nesandari vamzdžių sujungimo mova pakeista nauja). Atliktų darbų aiškinamajam rašte nurodyta, kad po atliktų požeminės vandens trasos dalies remonto darbų buvo atliekami bandymai požeminės vandens trasos sandarumui patikrinti (b. l. 26). Visi paminėti įrodymai yra susisiję su ieškovės nurodytu statybos defektu – magistralinio priešgaisrinio vandens vamzdyno nesandarumu, tad iš esmės patvirtina nustatytą laboratorijoje statybos defekto priežastį – sujungimo nesandarumą. Todėl teismas vadovaujasi šia laboratorijos išvada byloje ir laiko įrodyta, kad statybos defektai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų priešgaisrinio vandens vamzdyno sujungimo konstrukcijų darbų (CPK 185, 178 str.).

Teismas byloje nustatė, kad tarp šalių Subrangos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.681 str.). Iš Subrangos sutarties 8.2 punkto matyti, kad šalys yra numačiusios sutartinę atsakomybę, t. y. subrangovo atsakomybę per garantinį terminą įeina visų defektų ištaisymas, išskyrus tuos, kuriuos sukėlė netinkama eksploatacija, tai pat dėl defektų atsiradimo patirtų nuostolių atlyginimas. Subrangos sutarties 8.1.2 punkte pagal sutartį atliktiems paslėptiems darbams, paslėptiems statinio elementams konstrukcijoms, laidams ir vamzdynams) buvo suteiktas 10 metų garantinis terminas. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad garantiniu laikotarpiu Objekte įvyko atsakovės įrengto priešgaisrinio rezervuaro vamzdžio avarija. Ieškovė (generalinė rangovė) pašalino avarijos pasekmes ir atsakovei (subrangovei) reiškia regresinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovei pakanka įrodyti tik defekto faktą ir nėra būtina įrodinėti atsakovės (subrangovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-652/2004; 2005-07-11 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-371/2005, 2009-12-01 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-516/2009,2009m. spalio 16d. nutartis c. b. Nr. 3k-3-431/2009). Ieškovei taip pat tenka pareiga įrodyti nuostolių dydį (CPK 178 str.). Atsakovė (subrangovė), siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti Subrangos sutarties 8.2 p. nurodytas aplinkybes, t. y. kad defektą sukėlė netinkama eksploatacija, arba CPK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Defekto faktą patvirtina Lietuvos energetikos instituto medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos atlikto vamzdžio jungties naudotos priešgaisrinio magistralinio vandentiekio trasoje tyrimo duomenys, užfiksuoti 2011-01-10 Bandymų protokole Nr. 02/11 ir jo prieduose, kuriais konstatuotas atsakovės netinkamai atliktas vamzdžių sujungimas, t. y. subrangovės su trūkumais atliktas darbas. Šiuo atveju atsakovės (subrangovės) atsakomybė kyla be kaltės, nes statybos darbų atlikimas yra subrangovės verslas, jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

Ieškovė avarijos padarinius pašalino savo jėgomis. Ieškovės turėtus nuostolius patvirtina šie pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Mitnija“ lokalinė sąmata 100 856,56 Lt sumai (b. l. 36), Lietuvos energetikos instituto 2011-01-13 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 02/11, UAB „Fima“ atliktų aptarnavimo darbų kaina – 2 323,20 Lt pagal 2011-01-24 PVM sąskaitą faktūrą; UAB „Kelių remonto grupė“ išrašyta 2011-05-04 sąskaita už asfaltbetonio dangos atstatymą, išpjautos priešgaisrinio vamzdyno remonto metu, 24 272,60 Lt sumai (b. l. 47-48). Aplinkybę, kad aukščiau nurodytos sumos buvo ieškovės sumokėtos UAB „Fima“, patvirtina 2011-02-07 Mokėjimo nurodymas Nr. 1107 (b. l. 45), Lietuvos energetikos institutui – 2011-01-12 Mokėjimo nurodymas Nr. 63 (b. l. 46), o UAB „Kelių remonto grupė“ 2011-05-31 ir 2011-07-29, patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašas. Ieškovė teismo posėdyje sutiko sumažinti prašomus priteisti iš atsakovės nuostolius 7829,44 Lt (lokalinės sąmatos 7 p.) sumai, nes už šią sumą į sąmatą įtraukti darbai nebuvo tiesiogiai susiję su ginčo defektų šalinimu (b. l. 36). Atsakovė kritikuoja ieškovės pateiktus dokumentus dėl nuostolių paskaičiavimo, dėl didelių darbo įkainių, dėl išvardintų darbų ir atliktų darbų apimties, dėl apskaičiuoto PVM mokesčio. Tačiau, kaip minėta anksčiau, atsakovė, žinodama, kad statybos defektų šalinimas yra susijęs su darbų atlikimu, išlaidų šiems darbams apmokėti panaudojimu, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sumažinti statybos defekto šalinimo išlaidų sumą, nepasiūlė nei savo pagalbos statybos defektų šalinimo darbams atlikti, nors yra šios srities specialistė, nei nenurodė kitos įmonės, kuri galėtų mažesnėmis sąnaudomis atlikti ginčo darbus. Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovės motyvais, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos yra realios, priešingai nei atsakovės iniciatyva pateiktoje sąmatoje (b. l. 11-112), kur darbų kainos yra rekomenduojamos. Ieškovės turėtų statybos darbų defektų tyrimo, šalinimo ir įrengimų bandymus, išlaidų pagrįstumą patvirtina sąmata, PVM sąskaitos faktūros, darbų priėmimo-perdavimo aktai, kurie yra pasirašyti ieškovės ir užsakovės, ir kitų atsakingų asmenų (b. l. 42, 36). Ieškovės nurodyti lokalinėje sąmatoje darbai, susiję su ginčo statybos defekto šalinimu (b. l. 36), sutampa su atsakovės pateiktoje darbų lokalinėje sąmatoje nurodytais darbų aprašymais (b. l. 111-112). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos konstrukcijų pjovimui, žemės kasimo darbams, šių darbų atlikimui darbininkų ir specialios technikos panaudojimas, yra reikalingos ir protingos, tad pagrįstos. Esant byloje nenuginčytoms aplinkybėms, kad ieškovės atlikti darbai yra tiesiogiai susiję su statybos defektų pašalinimu, taip pat su betoninės dangos pašalinimu ir šios dangos atstatymu (b. l. 42-44), yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo patenkinti. Atsakovės motyvai dėl ieškovės netinkamai apskaičiuoto PVM mokesčio taip pat atmestini, nes, kaip nustatyta byloje, ieškovė teikė paslaugas (atliko statybos darbus už atsakovę), todėl ieškovė negali įtraukti apskaičiuoto PVM (b. l. 35) nuo parduotų paslaugų kainos į PVM ataskaitą, nes to nenumato PVMĮ 7 str. 4 p., 3 str., dėl to ieškovė negali susigrąžinti sumokėto PVM nuo parduotų paslaugų kainos ir tuo pagrindu sumažinti priteistinos iš atsakovės paslaugų kainos.

Subrangos sutarties 8.2 punkte šalys numatė, kad generalinis rangovas turi teisę pašalinti defektus savo jėgomis, o subrangovas privalo per 5 darbo dienas nuo atitinkamos sąskaitos gavimo dienos apmokėti visas išlaidas, susijusias su defektų šalinimu, dėl defektų atsiradimo ir jų šalinimo patirtus nuostolius bei baudas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Subrangovas, nesumokėjęs generaliniam rangovui šioje Subrangos sutartyje numatytų mokėjimų, generaliniam rangovui pareikalavus moka generaliniam rangovui 0,05 % dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti kalendorinę dieną (Sutarties 7.3 p.).

Ieškovės 2011-02-21 išrašyta PVM sąskaita faktūra MT Nr. 000038 nuostoliams 104 026,76 Lt sumai padengti atsakovei buvo įteikta 2011-03-31, todėl terminas sąskaitai apmokėti baigėsi 2011-04-07. Kadangi minėta sąskaita iki ieškinio padavimo dienos nebuvo apmokėta, todėl ieškovė, remdamasi Subrangos sutarties 7.3 ir 8.2 punktų nuostatomis, turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių už 146 dienas nuo 2011-04-07 iki 2011-08-31, ieškovei iš dalies atsisakius savo reikalavimų (7829,44 Lt) t. y. (96 197.32 Lt x 0,05 % x 146 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistini 7 022,40 Lt delspinigiai.

Taip pat iš atsakovės priteistinos visos ieškovės patirtos išlaidos dėl įrodymų rinkimo (išlaidos už laboratorijos darbą), išlaidos, susijusios su ginčo konstrukcijų išbandymais, nes jos yra protingo dydžio, reikalingos, susijusios su ginčo dalyku (CPK 180, 185 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str., ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė byloje sumokėjo žyminį mokestį (1 859 Lt), iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovės priteistini ieškovei 1704,50 Lt, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3), išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 93 str. 1 d. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2011-09-06 preliminarų sprendimą pakeisti. Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ (į. k. 134511472, buveinė Palemono g. 3, 52159 Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DnB Nord bankas, banko kodas 40100) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (į. k. 133630961, reg. adresas Algirdo g. 38, 03218 Vilnius, adresas korespondencijai Draugystės g. 15 A, 51227 Kaunas, a. s. LT82 7044 0600 0288 9998, AB SEB bankas, banko kodas 70440) 120 469,92 Lt (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių keturi šimtai šešiasdešimt devyni litus 92 ct) nuostolių (žalos) atlyginimą, 7 022,40Lt (septynių tūkstančių dvidešimt dviejų litų 40 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (120 469,92 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 704,50 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų keturių litų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (į. k. 133630961, reg. adresas Algirdo g. 38, 03218 Vilnius, adresas korespondencijai Draugystės g. 15 A, 51227 Kaunas, a. s. LT82 7044 0600 0288 9998, AB SEB bankas, banko kodas 70440) 32,15Lt (trisdešimt dviejų Lt 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.