- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-542-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02720-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui V. S. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. C. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu nustatytą atsakovo V. S. bendravimo su nepilnamete dukra Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti minimalią vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) vaiko tėvo V. S. bendravimas su nepilnamete dukra Z. S. vyksta pirmiausia atsižvelgiant į vaiko norą; 2) vaiko tėvas V. S. su dukra Z. S. iki kol ji sulauks 8 metų amžiaus bendrauja dalyvaujant vaiko motinai R. C.; 3) vaiko tėvas V. S. su dukra Z. S. bendrauja vieną kartą per mėnesį, tikslią bendravimo datą suderinęs su vaiko motina R. C. ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki bendravimo pradžios. Bendravimas vyksta neutralioje aplinkoje po 3 valandas (vaikų žaidimo kambaryje, pramogų centre).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesinaudojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu nustatyta teise praleisti atostogas su dukra, kartais nepasiimdavo dukters savaitgaliais, nesidomėjo vaiko sveikata, nesilaikė bendravimo grafiko. Mergaitės lankymusi pas tėvą daugiausiai suinteresuota močiutė L. S. Atsakovas su sugyventine ir jos sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nepilnametei dukrai likus nakvoti pas tėvą, ji miegodavo kartu su močiute vienoje lovoje, tai mergaitei nepatiko. Z., grįžusi iš tėvo būdavo pasikeitusi, sakė, kad ją skriaudžia tėvo sugyventinės berniukas, tėtis ant jos rėkia, norėjo klupdyti ant kelių. Per šv. Kalėdas dukra atsisakė važiuoti pas tėvą. Ieškovei atvykus pasiimti dukters, atsakovas naudojo prieš ją smurtą, tampė ieškovę už plaukų, plėšė sagas. Vaikas stebėjo tėvų konfliktą, klykė. Po šio įvykio vaikas sakė, kad bijo tėvo ir daugiau pas jį nevažiuos. Ieškovė dėl įvykio kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą. Dukra pasakė, kad daugiau neis pas tėvą, jai labai nepatinka, kad apie jos mamą negražiai kalbama. Sąlygos pas atsakovą nėra tinkamos bendravimui su nakvyne, dukra neturi atskiros lovos, miega su močiute, tualetas lauke, tai yra pavojinga dėl peršalimo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nesutikimą grindė tuo, kad netikslinga nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nes vaikas noriai bendrauja su tėvu, tik ieškovės jį neigiamai nuteikia. Atsakovo netenkina ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Paskutinį kartą su dukra matėsi 2015 m. gruodžio 31 d., vėliau ieškovė sakė atsakovui, kad vaikas nenori su juo susitikti. Telefonu paskutinį kartą su dukra kalbėjo 2016 m. kovo mėnesį, o nuo kovo mėnesio ieškovė net telefonu neatsiliepia į atsakovo skambučius, neatsako į atsakovo SMS.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad abu tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, kuri būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo posėdyje darė išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovui minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėjo, jog vaiko tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą skatinti, motyvuoti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalių santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra Z. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1280-558/2015, šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti su santuokos nutraukimu susiję reikalavimai, tame tarpe šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamete dukra Z. S. tvarka, pagal kurią: 1) V. S. nepilnametę dukrą Z. S. paima iš motinos R. S. gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalio šeštadienį 11.00 val. ir grąžina dukrą motinai to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val.; 2) paėmęs dukrą vaiko tėvas pats įsipareigoja dukterį prižiūrėti, organizuoti jai laisvalaikio praleidimą. Kaip konkrečiai bus praleidžiamas savaitgalis, vaiko tėvai suderina prieš tris dienas; 3) V. S., susirgus dukrai Z. S., įsipareigoja paeiliui lankytis su ja gydymo įstaigoje ir gauti nedarbingumo pažymą dėl dukters ligos; 4) V. S. neporiniais metais švenčia su dukra Kalėdų šventes ir dukters gimimo dieną, poriniais metais švenčia kartu Velykų šventes. R. S. poriniais metais švenčia su dukra Kalėdų šventes ir vaiko gimimo dieną, neporiniais metais – Velykų šventes; 5) V. S., suderinęs su vaiko motina R. S. ir informavęs ją apie numatomą savo atostogų laiką bei jų praleidimo vietą, turi teisę praleisti su dukra Z. S. dvi savaites atostogų, iš anksto pranešęs vaiko motinai apie atostogas ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomų atostogų bei palikdamas vaiko motinai kontaktinį telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti atostogų metu.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtinybė reikšti teismui ieškinį dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo kilo dėl 2015-12-31 konflikto, kai ieškovei atvykus į atsakovo gyvenamąją vietą pasiimti dukros, ieškovė buvo mušama dukters akivaizdoje. Atsakovas neigė smurto naudojimą, tačiau pripažino žodinį konfliktą, kurį išprovokavo ieškovė. Nors ieškovė nurodė, kad dėl 2015-12-31 konflikto kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą, tačiau įrodymų nepateikė. Įvertinęs konfliktą teismas sprendė, kad konfliktas neturėjo sukelti itin skaudžių pasekmių vaikui. Neigiamų pasekmių vaiko psichinei būklei galėtų sukelti tik nuolatinis priminimas apie įvykį, nurodant vieną kaltą asmenį – vaiko tėvą.
VšĮ „Šeimos menas“ 2016 m. balandžio 25 d. psichologo išvada įvertinta kaip adekvati reakcija į šalių konfliktus. Teismas sutiko, kad tėvų nesutarimai vaiko akivaizdoje netoleruotini, tačiau pabrėžė, kad už konfliktus atsakingi patys tėvai. Teismas nenustatė tokio atsakovo elgesio su vaiku, dėl ko būtų nustatytas minimalus bendravimas su dukra. Ieškiniu siūlomą bendravimo tvarką teismas laikė ydinga, nes atsakovas galėtų bendrauti tik po 3 valandas per mėnesį, dalyvaujant vaiko motinai. Vaikas gimė ir augo šeimoje, nuolat bendravo su skyrium gyvenančiu tėvu po tėvų santuokos nutraukimo, todėl negali turėti baimės likti su savo tėvu be motinos. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo naudotą smurtą vaiko atžvilgiu, grubų elgesį ar žalingą poveikį. Siūloma tvarka didintų šalių santykių įtampą, konfliktų tikimybę, tuo neigiamai veiktų vaiko interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė R. C. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pakeičiant tėvo bendravimo su vaiku tvarką į ieškovės pasiūlytą.
Ieškovė nurodė, jog ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos norėjo ir tebenori jos dukra. Dukrai yra įstrigęs faktas, kad ieškovė buvo stumdoma, spardoma, jai liepta išeiti iš atsakovo gyvenamosios vietos. Tai, kad dukra nenori bendrauti su tėvu, buvo nustatyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui apklausus dukrą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas siūlė pereinamąjį laikotarpį, tam kad vaikas nebūtų traumuojamas. Psichologo pažymoje nurodoma, kad vaikas buvo patyręs baimę, nerimą, jam reikalinga psichologo pagalba, vaikas pergyvena, kai tėvas ant jo šaukia.
Pažymėjo, jog teismo sprendime nėra išaiškinta, kokiu būdu ieškovė skatina konfliktus. Teismas nevertino, kad atsakovas nemoka išlaikymo, yra didelis įsiskolinimas, paėmęs dukrą, jis palieka ją savo motinai, pas kurią nėra tinkamų bendravimo sąlygų, nešvaru, tualetas lauke. Tėvas neneigė, jog jis žadėjo klupdyti Zorianą į kampą, neneigė blogo sugyventinės sūnaus elgesio su Zoriana. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje yra užfiksuota, kad gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) yra netinkamos – nešvaru, vaikas neturi atskiros lovos, vaikas grįždavo purvinas.
Atsakovas V. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimu. Santuokos nutraukimo byloje tarp šalių ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nekilo ir dukra liko gyventi su motina, teismo sprendimu buvo patvirtinta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Teismo sprendime pažymėta, jog nustatoma bendravimo tvarka buvo pasiūlyta pačios ieškovės, o atsakovas su ja sutiko. Nurodyta, jog 2012-11-01 atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną, taigi nuo šios datos atsakovas negyvena kartu su dukra.
Skyrium gyvenančių tėvų teisė ir pareiga bendrauti su atskirai gyvenančiu vaiku reglamentuojama CK 3.170 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatoma, jog vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai ir teisingai išdėstytos įstatyminės normos, kuriomis remiamasi nustatant skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį ayklėjant tvarką.
Akivaizdu, jog ieškovės siūloma dukters bendravimo su tėvu tvarka – 3 valandos per mėnesį, dalyvaujant motinai, yra ypač minimali. Minimalios bendravimo tvarkos nustatymas galimas tik tada, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kurie rodytų, jog dukters bendravimas su tėvu jai daro žalą.
Jau buvo minėta, kad dabar galiojanti tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimu, buvo patvirtinta pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą. Vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo ir dukters bendravimo tvarką, 2015-12-31 tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas, kuriuo ieškovė grindžia poreikį pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, teigdama, jog pamačiusi tėvų konfliktą dukra negali bendrauti su tėvu.
Šalių konflikto aplinkybės buvo tiriamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyryje ir tyrimas baigtas priimant 2016-02-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovė policijos pareigūnams nurodė, kad 2015-12-31, jai atvažiavus pasiimti vaiko, tėvas pareiškė, kad dukters neatiduos ir neįleido į namus. Duris atrakino dukra, tuo metu V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo ją įžeidinėti vaiko akivaizdoje, pastūmė, paėmė už plaukų, norėjo tempti iš namų, išstūmė į lauko virtuvę, stipriai spaudė grąsindamas pasmaugti. Nurodyta, jog pareiškimu ieškovė prašė, jog su atsakovu būtų pravestas profilaktinis pokalbis. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. neigė, jog jis vartojo smurtą prieš ieškovę, tačiau pripažino, kad buvo kilęs konfliktas, nes ieškovė atvažiavo pasiimti vaiko, kai dukra Naujųjų metų šventes turėjo praleisti su tėvu.
Šiuo konfliktu ieškovė grindžia šalių santykių pasikeitimą ir reikalingumą keisti bendravimo tvarką, motyvuodama tuo, kad dukra po šio įvykio nenori bendrauti su tėvu. Siekiant išsamiau išsiaiškinti tarp šalių kilusio konflikto poveikį nepilnametei dukrai ir įvertinti tolesnio bendravimo galimybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinės instancijos teismas paprašė pateikti papildomą išvadą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-24 išvadoje Nr. A104-300/17(2.13.2.6-AD15) nurodyta, kad 2017-01-23 R. C. su dukra lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir su dukra Z., nedalyvaujant motinai, kalbėjosi vaiko teisių apsaugos specialistės. Z. nurodė, jog ji nenori susitikti su tėčiu, nes tuo metu būna jo draugė su sūnumi, mergaitė teigė, jog su tėvu norėtų bendrauti ir dalyvaujant motinai, ir atskirai. Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad bendravimas nevyksta daugiau nei metus, laikė tikslingu, kad būtų nustatytas neilgas, galimai iki dviejų mėnesių laikotarpis vaiko emociniam ryšiui atkurti, tėvui ir vaikui bendraujant jų pasirinktoje abiems priimtinoje vietoje (bendravimo laiką prieš dvi dienas suderinus su vaiko motina), nedalyvaujant tretiesiems asmenims, o vėliau bendrauti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką, tėvui užtikrinant saugią, stabilią, ramią aplinką namuose, pačiam daugiau laiko leidžiant su vaiku.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-24 išvadoje užfiksuoti duomenys dėl vaiko nuomonės ir bendravimo su tėvu rodo, jog mergaitė iš esmės neprieštarauja bendravimui su tėvu, jai nepatinka tai, kad bendraujant kartu su tėvu būna jo sugyventinė su sūnumi.
Vertintina, jog, tarp ieškovės ir atsakovo vykęs konfliktas nebuvo ypatingai žiaurus, konflikto metu, ieškovės teigimu, nors atsakovas to nepripažįsta, Zorianos tėvas pastūmė motiną. Rašydama pareiškimą policijai ieškovė pažymėjo, jog ji siekia vien tik to, kad su atsakovu būtų pravestas profilaktinis pokalbis, ieškovė neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo. Priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad įvykis nagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka, ieškovė privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Ieškovė taip pat nesikreipė į medikus ir jai konflikto metu padarytų sužalojimų nenurodė.
Tai, kad praėjus daugiau nei metams po konflikto ieškovė teigia, jog konfliktas yra priežastimi nustatyti minimalų vaiko ir tėvo bendravimą, daugiau patvirtina tai, kad konflikto buvimas naudojamas neigiamų dukters ir tėvo santykių kūrimui. CK 3.170 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tokia įstatymo nuostata įtvirtina ieškovės pareigą padėti dukrai peržengti psichologines problemas bendraujant su tėvu bei padėti atkurti pasitikėjimą tėvu. Bendravimas su tėvu kiekvieno vaiko gyvenime yra ypatingai svarbus jo saugumui visuomenėje ir savivertei užtikrinti. Nuolatinis tėvų konflikto, kurio stebėtoju buvo vaikas, priminimas nėra veikimas vaiko interesais. Bylos duomenys patvirtina, jog po šalių konflikto atsakovas negali net telefonu susisiekti su dukra, nes neatsiliepiama į telefono skambučius. 2017-01-23 apklausos Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu Zoriana nurodė, jog tėvas jai skambindavo tik anksčiau, kai jai buvo šešeri metai.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-24 išvados Nr. A104-300/17(2.13.2.6-AD15) matyti, jog Vaiko teisių apsaugos specialistė apsilankė V. S. gyvenamojoje vietoje. Buvo nustatyta, jog jis su sugyventine J. A. bei jos nepilnamečiu sūnumi gyvena motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Name yra 3 kambariai, daliniai patogumai, būstas remontuojamas. Apsilankymo metu buvo švaru, mergaitei sudarytos patenkinamos sąlygos dukrai svečiuotis, yra visi reikalingi baldai ir daiktai. Namuose yra dušas, o tualetas lauke.
Ieškovė įrodinėja, jog tėvo buitinės sąlygos nėra tinkamos bendravimui su nakvyne, nes mergaitė neturi lovos, o tualetas yra lauke. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina, nes vaiko teisių specialistai buitines sąlygas įvertino kaip patenkinamas, t. y. pakankamai tinkamas vaiko gyvenimui. Nurodyta, jog namuose yra reikalingi baldai ir daiktai, namuose švaru. Nėra draudžiama vaikus auginti gyvenamosiose patalpose, kuriose tualetas yra lauke. Ieškovė nurodo, jog dukra sirgo šlapimo pūslės uždegimu bei inkstų ligomis. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad dukrai 2010-05-07 buvo diagnozuota šlapimo takų infekcija, tačiau daugiau duomenų apie dukters sveikatos sutrikimus nepateikta. Tuo pačiu neįrodyta, jog naudojimasis lauko tualetu gali kenkti vaiko sveikatai.
Ieškovė pažymi, jog dukrą skriaudžia dabartinės tėvo sugyventinės sūnus, tačiau 2017-01-23 apklausos Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu mergaitė nenurodė, jog yra skriaudžiama, nurodė tik tiek, kad sugyventinės sūnus paėmė ir paslėpė jos žaislus. Tai rodo, jog vaikų konfliktas nėra smurtinis. Dukters pastabos dėl bendravimo sąlygų – miegojimo vietos, naudojimosi tualetu, baldais ir daiktais yra tėvo ir dukters susitarimo dalykas. Nėra pagrindo drausti tėvui matytis su dukra dėl to, kad vaiko motina turi geresnes buitines sąlygas. Tėvas bendravimo metu turi užtikrinti saugią, stabilią, ramią aplinką namuose, leisti daugiau laiko su vaiku. Tai, kad dukra lankymosi pas tėvą metu bendrauja su močiute, yra išimtinai vaiko interesais. Ryšys su artimaisiais giminaičiais yra užtikrinamas teisės aktais, artimieji vaiko giminaičiai turi teisę reikalauti sudaryti jiems sąlygas bendrauti su vaiku (CK 3.176 straipsnio 1 dalis).
Byloje nebuvo įrodyta, jog šiuo metu teismo sprendimu nustatytas įprastai taikomas bendravimas kenkia vaiko interesams. Dukra bendravimui su tėvu iš esmės neprieštarauja, tėvas turi pakankamas bendravimui sąlygas. Tai, kad dukra nori bendrauti su tėvu asmeniškai yra suprantama, tačiau tėvams išsiskyrus, vaikai dažniausiai turi bendrauti su naujais tėvų artimaisiais ir sugyventiniais, todėl ši aplinkybė yra įprasta ir vertintina tik kaip tėvų skyrybų pasekmė. Neįrodžius CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatytų minimalaus bendravimo su vaiku sąlygų, ieškovės ieškinys buvo pagrįstai atmestas.
Atsižvelgus, kad tėvas su vaiku nebendrauja daugiau nei metus laiko ir įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-24 išvadoje Nr. A104-300/17(2.13.2.6-AD15) pateiktas rekomendacijas, daroma išvada, kad yra tikslinga nustatyti pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį vaiko emociniam ryšiui su tėvu atkurti, tėvui ir vaikui bendraujant jų pasirinktoje abiems priimtinoje vietoje (bendravimo laiką prieš dvi dienas suderinus su vaiko motina), nedalyvaujant tretiesiems asmenims.
Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, skundas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovės R. C. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nustatyti pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo pirmo tėvo V. S. ir dukters Z. S. susitikimo dienos, per kurį tėvas su dukra bendrauja kartą per savaitę jų pasirinktu laiku po tris valandas abiems priimtinoje vietoje (bendravimo laiką prieš dvi dienas suderinus su vaiko motina), nedalyvaujant tretiesiems asmenims.
Nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bendraujama pagal bendravimo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu.