Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-09 · Administracinė byla Nr. I-164-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-662-127-13Nutartis · 2013-06-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
I-164-162/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00407-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
E.N.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-164-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00407-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E.N., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, trečiojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui, 2012 m. sausio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.N. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30-TE-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E.N. prašymu ir jo patikslinimu (b.l. 9-13; 23-28) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-594, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nurodo, kad skundžiamas įsakymas priimtas ir tarnybinė nuobauda paskirta remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS), su kuria jis susipažino 2011 m. lapkričio 17 d. Susipažinęs su išvada suprato, jog tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis piktybiškais tyčiniais savo veiksmais pažeidė konfidencialumą, t.y. 2010-2011 metais, eidamas Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, pažeidė 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos 15, 44, 52.2, 54, 56-69, 73 punktus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų Etikos kodekso 14.1 punktą. Taip pat tarnybinėje išvadoje konstatuota, kad dėl konfidencialumo pažeidimo turi būti skubos tvarka apsvarstytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato slaptųjų ekspertų komisijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turimo leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ panaikinimo. Teigia 2011 m. lapkričio 28 d. kreipęsis į atsakovą ir į Lietuvos kriminalinės policijos biuro operatyvinės veiklos 1-ąją valdybą dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijų, tačiau prašomų dokumentų kopijų negavo. 2011 m. gruodžio 2 d. jam buvo pateikti susipažinimui tik neįslaptinti dokumentai, kuriose duomenų apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą nerado. Pabrėžia, jog pagal pateiktus dokumentus jis tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė.

Mano, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas nesant teisinio pagrindo arba siekta apriboti jo teisę į gynybą, nes 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 18 d. pranešimuose apie padarytą tarnybinį nusižengimą duomenų, kad būtų buvęs Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punkte nurodytas pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nėra. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., o parnešimas dėl tarnybinio nusižengimo surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t.y. pažeidus minėtoje Tvarkoje nustatytą 20 dienų terminą. Teigia, kad buvo pažeista jo, kaip tikrinamojo pareigūno, teisė laiku teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, naudotis teisininko pagalba. Tarnybinio patikrinimo metu jam buvo įteikti dokumentai, ant kurių pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą buvo uždėta valstybės paslaptį sudaranti žyma. Teisės susipažinti su tokiais dokumentais neturi advokatai, todėl jam buvo pažeista teisė į gynybą ir pažeistas Tvarkos 16.3 punktas. 2011 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tarnybinius nusižengimus jis padarė nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. spalio 7 d. Kadangi pranešime nenurodyta tiksli tarnybinio nusižengimo padarymo data, todėl neaišku, ar nuo pažeidimo nėra praėję metai, ar nėra pažeistas Tvarkos 30 punktas. Jo tarnybinės funkcijos per tarnybinio patikrinimo laikotarpį skyrėsi, todėl nenustačius aiškaus pažeidimo laiko, jam nebuvo sudaryta galimybė aiškintis, ar jis galėjo padaryti pažeidimą. Negalėjo pažeisti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos nuostatų, nes ji įsigaliojo tik 2011 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas padarytas nuo 2010 m. pradžios. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis pažeidė minėtos instrukcijos nuostatas taikydamas Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 18 punkte numatytą metodą, nes išvadoje nėra duomenų, jog slaptasis dalyvis, su kuriuo neva jis nuo 2011 m. kovo 22 d. bendravo, išreikštų, jog jis, kaip policijos pareigūnas, pažeidė konfidencialumą. Be to minėtas asmuo nėra apklaustas, todėl mano, kad nepatvirtinti duomenys apie bendravimą su slaptuoju dalyviu.

Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. jis dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju ir jam 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu buvo pavestos papildomos funkcijos, pvz. organizuoti ir kontroliuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą. 2011 m. balandžio 27-28 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos 1-os valdybos pareigūnai atliko tikslinį 2010-2011 m. operatyvinės veiklos patikrinimą ir 2011 m. gegužės 5 d. surašė ataskaitą. Minėtoje ataskaitoje jokių instrukcijos pažeidimų jo atžvilgiu nerasta, o neesminiai pažeidimai pašalinti vietoje, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog jau 2011 m. kovo mėnesį jis pažeidė instrukcijos nuostatas, todėl abejoja pradėto patikrinimo teisėtumu. Nurodo, kad organizuoti ir kontroliuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą funkcija nėra vyriausiojo tyrėjo funkcija. Mano, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog jis pažeidė konfidencialumą, kadangi 2011 m. gegužės mėn. su juo bendraujantis spalėtasis dalyvis galėjo pasinaudoti neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais. Pabrėžia to atlikti negalėjęs, nes nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 11 d. jis atostogavo, buvo išvykęs į užsienį, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis pažeidė Lietuvos policijos etikos kodekso 14.1 punktą.

Pareiškėjas E.N. prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gediminas Savickas prašo atmesti pareiškėjo prašymą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 39-40) nurodo, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgus į Policijos departamento 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS), kuri surašyta remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Pabrėžia, jog Policijos generalinio komisaro patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalys buvo privalomos policijos komisariato viršininkui vykdymui. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, jam įteiktas pranešimas dėl nusižengimo ir išaiškintos teisės. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo sudarytos kliūtys teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tačiau jis pats šia teise nepasinaudojo. Akcentuoja, jog pareiškėjas 2011 m. lapkričio 14 d., 2011 m. lapkričio 17 d. bei 2011 m. gruodžio 2 d. nustatyta tvarka susipažino su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga bei tarnybinio patikrinimo išvada. Teigia, jog pareiškėjas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas praėjus daugiau kaip 20 dienų terminui dėl to, kad duomenų apie jo padarytus pažeisimus gauta paaiškėjus, kad jis nesilaiko įslaptintų teisės aktų reikalavimų. Nenustačius šių aplinkybių, nebuvo pagrindo jo įtarti padarius tarnybinį nusižengimą. Pabrėžia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu pripažinta tai, kad jis pažeidė tarnybinę veiklą reglamentuojančio įslaptinto teisės akto nuostatas, savo tyčiniais veiksmais nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punktų reikalavimų ir pažeidė tarnybinę drausmę. Mano, jog tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rūšis parinkta pagrįstai, nes tiek tarnybinio patikrinimo medžiaga bei medžiaga, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebus išslaptinta, patvirtina, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Egidijus Šiaudikis prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė jo veiklą reglamentuojančios Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos nuostatas bei nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo eilinis operatyvinis darbuotojas, jis koordinavo ir kontroliavo operatyvinius veiksmus. Pareiškėjas pažeidė konfidencialumą, tačiau smulkiau pažeidimų nėra galimybės įvardinti. Nuobauda skirta už pažeidimus, padarytus 2011 metais, nors tarnybinis patikrinimas apima ir 2010 metų laikotarpį. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, jog yra asmeniškai susipažinęs su visa tarnybinio aptikrinimo metu surinkta medžiaga ir mano, kad joje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas tyčiniais veiksmais padarė tarnybinius pažeidimus, už kuriuos jam paskirtas griežtas papeikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas E.N. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiajam tyrėjui, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b.l. 14).

Pareiškėjas teigia nepadaręs pažeidimų, už kuriuos jam paskirta tarnybinė nuobauda; taip pat prašymas argumentuojamas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos bei teisės į gynybą pažeidimu.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (1 straipsnis). Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl pareiškėjo pareigų ir vykdomų funkcijų

Pareiškėjas dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinė policijos skyriaus tyrėjo pareigose, o 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-TE-432 parkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. (b.l. 18). Klaipėdos AVPK viršininko 2010 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-319 jam nuo 2010 m. liepos 8 d. laikinai buvo pavesta eiti Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas viršininko A.R. nedarbingumo metu (b.l. 48); minėtas pareigas 2010 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-367 jam buvo pavesta eiti nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 18 d. A.R. kasmetinių atostogų metu; taip pat šias pareigas jis ėjo nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. (b.l. 49, 52).

Pagal pareigybės aprašymą (b.l. 15-17), Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo funkcijos inter alia yra teisės aktų nustatyta tvarka dirbti operatyvinį darbą, atlikti operatyvinius veiksmus, sudaryti ir tvarkyti profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti sulaikytųjų, suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimą; pagal kompetenciją atsakyti už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą, dokumentų valdymo organizavimą. Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme (b.l. 61-63) numatyta, kad šis pareigūnas inter alia organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir asmeniškai atsako už Šilutės rajono PK KPS pareigūnų, vykdančių operatyvinę veiklą, darbą; tvarko teisės aktuose nustatytas apskaitas, ataskaitas, nomenklatūrines bylas; teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo operatyvinę veiklą; renka, kaupia, sistemina, analizuoja, sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas, operatyvines kaupiamąsias bylas pagal atskiras nusikaltimų linijas; teisės aktų nustatyta tvarka vykdo nuteistųjų konvojavimą; dirba su registrais ir informacinėmis sistemomis; pagal kompetenciją atsako už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą ir dokumentų valdymo organizavimą.

Klaipėdos AVPK viršininko 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-16 (b.l. 53) bei 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-V-300 (b.l. 51) pareiškėjui, kaip Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui, buvo pavesta papildomai vykdyti šiuose įsakymuose nurodytas Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (organizuoti ir vadovauti operatyviniams pasitarimams; sisteminti ir analizuoti operatyvinę veiklą vykdančių pareigūnų veiklos rezultatus; organizuoti ir kontroliuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą bylų vedimą ir jų apskaitą; planuoti, užtikrinti ir atsakyti už slaptų bendradarbių įsigyjamą ir išdėstymą; analizuoti gautą iš slaptų bendradarbių informaciją ir užtikrinti jos realizavimą; atlikti policijos komisariato pareigūnų ir kitų darbuotojų korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevenciją; nesant Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, jį pavaduoti ir kt.).

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir papeikimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka, bylai aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas, Statuto 2 straipsnio 6 dalis).

Pagal Tvarkos 6 punktą – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti jo (pareigūno) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kaltės forma, nusižengimo padariniai, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą ir pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn.Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte.

Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigūnų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas nustato Statuto 26 straipsnis, kuris numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo bei tai, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalys); kad dėl tarnybinio nusižengimo turi būti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); kad už vieną nusižengimą galima skirti tik vieną nuobaudą (Statuto 26 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo priimto įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga nepatvirtina pareiškėjo veiksmuose esant tarnybinio nusižengimo sudėties, tačiau tikrintojui siūlant, priimtas nepagrįstas ir neteisėtas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Taigi, sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.

Dėl įslaptintų faktinių duomenų

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis numato, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Sąvoka „paprastai“ rodo, kad gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (pvz. 2008 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63–1338/2008, 2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-788/2010).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos bei 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) dalis buvo išslaptinta 2011 m. gruodžio 29 d. Atlikto tarnybinio patikrinimo neįslaptinti dokumentai pateikti nagrinėjamoje administracinėje byloje, o nevieša bylos medžiaga buvo pateikta teismui susipažinti. Teisėja, susipažinusi su Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo įslaptintais duomenimis, spręsdama ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, 2012 m. sausio 30 d. nutartyje (b.l. 82) nustatė, kad informacija, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16 punkte bei 2 dalies 20 punkte nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta, ir pripažino ją įrodymu nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvados

Nustatant tarnybinio patikrinimo išvados teisinę reikšmę, būtina vadovautis Tvarkos nuostatomis. Pagal šios Tvarkos II skirsnio nuostatas, tarnybinio patikrinimo išvados surašymas yra tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalis. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarybinio patikrinimo išvadą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 5-V-812 buvo sudaryta komisija Šilutės rajono policijos komisariate tarnybiniam patikrinimui atlikti. 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-890 komisijos sudėtis papildyta. Komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininku paskirtas G.P. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., pratęstas 2011 m. spalio 5 d. ir užbaigtas 2011 m. lapkričio 4 d. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 7, 8, 155, 156-169).

2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad E.N. nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto nuostatų bei tyčiniais veiksmai pažeidė jo veiklą reglamentuojantį įslaptintą teisės aktą.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-347, 14 punktas reglamentuoja policijos pareigūno elgesį ne tarnybos metu, o 14.1 punktas numato, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus.

Teismo posėdyje apklausto liudytoju G.P. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-95(KF)17VS-2(KF)/V-7(KF)/1RN-11(KF) patvirtintos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 44, 52. 2 bei 54. 4 punktų nuostatas bei nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimų. Ši Instrukcija turi žymą „Konfidenciali“. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad žyma „Konfidenciali“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui. Liudytojas parodė, kad minėti Instrukcijos punktai yra skirti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą numatyto agentūrinio metodo taikymui, vykdant operatyvinę veiklą. Liudytojas G.P. parodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E.N. neužtikrino konfidencialumo vykdant operatyvinę veiklą, taip pat pažeidė kitus aktus, kurie reglamentuoja konkrečiai agentūrinį metodą. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu E.N. nuo 2011 m. balandžio 27 d. suteiktos papildomos funkcijos, t.y. organizuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą apskaitą, užtikrinti ir atsakyti už slaptųjų bendradarbių įgijimą ir išdėstymą. Taip pat E.N. 2011 m. liepos mėnesį laikinai ėjo Šilutės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas pažeidė ir pareigūno etiką elgtis sąžiningai ir dorai. Turėjęs matyti ir tyčia nepamatęs, kad vykdoma neteisėta veika, teisės pažeidimai, tačiau nesiėmė veiksmų šiems pažeidimams užkirsti. Griežtą nuobaudą sąlygoja tai, kad paminėti veiksmai buvo padaryti tyčia ir tęsėsi ilgą laiką; taip pat buvo grėsmės dėl aplaidaus elgesio operatyvinės veiklos metodais. Taikant agentūrinį metodą, nebuvo įforminta dalis informacijos, kuri turėjo būti įforminta, paskleisti duomenys galėjo sukelti didelį rezonansą ir padaryti žalą policijos prestižui. Siūlant skirti nuobaudą, buvo įvertinta visa situacija, kurios metu paaiškėjo, jog policijos komisariato padėtis tampa nekontroliuojama, pareigūnai tampa įtariamųjų, laikomų areštinėje, įkaitais, nes policijos pareigūnai pradėjo vykdyti jų užgaidas. Įvertinus visą kompleksą pažeidimų, buvo siūloma skirti griežtą papeikimą.

Minėtos faktinės aplinkybės patvirtinamos tarnybinio patikrinimo neįslaptinta medžiaga.

Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 30-94-S-13158 „Dėl informacijos pateikimo“ įrodo, kad areštinėje agentai buvo laikomi pažeidžiant Instrukcijoje numatytą tvarką (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 67-77), o pareiškėjui buvo priskirta funkcija – užtikrinti slaptų bendradarbių išdėstymą.

Iš M.K. 2011 m. spalio 6 d. paaiškinimo matosi, jog areštinėje laikomiems žmonėms buvo žinoma, kuris iš suimtųjų bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Liudytojas nurodė, kad jam asmeniškai buvo žinoma, jog <...> A.J. bendradarbiauja su pareiškėju (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 47).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2011 m. birželio 3 d. Šilutės areštinės kameroje sulaikytiems asmenims vartojant alkoholinius gėrimus, tarp E.B. ir E.F. įvyko konfliktas, kurio metu E.B. sumušė E.F.. E.F. peiliu dūrė E.B. ir D.O. į ranką bei pažastį. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Iš D.O. paaiškinimo matyti, kad jis buvo parašęs pareiškimą dėl sužalojimo, tačiau E.N. įkalbėjo nurodyti, jog susižalojo pats (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 2-3). S.M. (E.B. sugyventinė) 2011 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime nurodė, jog E.B. pasakė nerašysiąs pareiškimo dėl sužalojimo, nes E.N. užtikrino, kad jei nebus rašomas pareiškimas, bus sudarytos geresnės sąlygos, o jei toks pareiškimas bus parašytas – sąlygos bus nepakenčiamos. Liudytoja nurodė pati telefonu kalbėjusi su E.N. apie šią situaciją, tačiau jai buvo liepta nesikišti (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 11-12). 2011 m. birželio 6 d. E.B. ir 2011 m. birželio 7 d. D.O. parašė paaiškinimus nurodydami, kad susižalojo patys, todėl Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu pasiūlyta ikiteisminio tyrimo nepradėti (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 42, 44, 46).

Instrukcijos punktai, už kurių pažeidimą pareiškėjui yra skirta tarnybinė nuobauda, reglamentuoja agentūrinio metodo, numatyto Operatyvinės veiklos įstatyme, taikymą vykdant operatyvinę veiklą. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje pateikta agentūrinio metodo definicija, pagal kurią agentūrinis metodas – operatyvinės veiklos metodas, kai iš asmens informacija gaunama įgyto pasitikėjimo pagrindu, panaudojant operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-V-300 buvo pavesta papildomai vykdyti šiame įsakyme nurodytas Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (organizuoti pareigūnų vykdomą operatyvinę veiklą, atsakyti už tinkamą apskaitą, užtikrinti ir atsakyti už slaptųjų bendradarbių įsigyjamą ir išdėstymą), o nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. jis dirba Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose.

Teismas, vertindamas neišslaptintą tarnybinio patikrinimo medžiagą kartu su vieša tarnybinio patikrinimo medžiaga, t.y. remdamasis visų įrodymų visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei paskirtos tarnybinės nuobaudos

Tvarkos 17 punktas numato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas prašyme nurodė bei paaiškino teismo posėdyje, jog apie pradėtą jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą informuotas 2011 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. 38-5-S7-454(VS) bei 2011 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 38-5-S7-481(VS), kuriems buvo taikyta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Šie tarnybiniai pranešimai nėra išslaptinti. Teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjas teiginį dėl pranešimo termino pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 9 d., tačiau pareiškėjui tarnybinis pranešimas surašytas tik 2011 m. spalio 5 d., t.y. pažeidus Tvarkos 17 punkte nurodytą terminą.

Tvarkos 16 punktas numato, kad tikrinamasis pareigūnas turi teisę tekti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Teismas nenustatė minėtame punkte numatytų pareiškėjo teisių suvaržymo. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu neteikė paaiškinimo. E.N. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl pirmojo pranešimo (t.y. 2011 m. spalio 5 d.) paaiškinimo netekė, nes buvo nustatytas trumpas terminas, taip pat tuo metu vyko patikrinimas. Pareiškėjo nurodyta priežastis nevertinama trukdymu teikti paaiškinimą, nes ir dėl 2011 m. spalio 18 d. pranešimo pareiškėjas paaiškinimo netekė, nenurodydamas jokių priežasčių. Pareiškėjas su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtino savo parašu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 169). Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 30-S-13756 įrodo, kad pareiškėjas Vidaus tyrimų poskyryje 2011 m. gruodžio 2 d. susipažino su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (b.l. 41).

Pareiškėjo teigimu, 2011 m. spalio 18 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą jam buvo nurodyta, kad tarnybinius nusižengimus jis padarė nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. spalio 7 d., todėl abejoja, ar nuo pažeidimo padarymo nėra praėjęs vienerių metų laikotarpis.

Statuto 26 straipsnio 3 dalis bei Tvarkos 30 punktas numato, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Byloje esančia medžiaga ir liudytojo G.P. parodymais nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinį pažeidimą, pasireiškusį Instrukcijos 44, 52. 2, 54. 4 punktų nuostatų bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto pažeidimu, padarytą 2011 metais, nors tarnybinis patikrinimas apėmė ir 2010 metų laikotarpį.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalį, tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Pagal Tvarkos 29 punkte įtvirtintą nuostatą, atitinkančią bendrąsias tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles, tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2011 m. lapkričio 7 d., ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2011 m. lapkričio 14 d., t.y. nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus. Kadangi visos svarbios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos, Tvarkos 17 punkte nurodyto termino tarnybiniam pranešimui surašyti pažeidimas, nedaro įtakos skirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, darančių paskirtąją nuobaudą neteisėta.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų.

Iš pateiktos charakteristikos matosi, kad E.N. Vidaus tarnyboje dirba virš 17 metų: per tarnybos laikotarpį baustas 4 kartus ir skatintas 19 kartų (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, psl. 137). Rašytine bylos medžiaga, atsakovo atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais nustatyta, jog nuobaudos rūšį sąlygojo tai, kad veiksmai buvo padaryti tyčia, tęsėsi ilgą laiką bei į sukeltus padarinius.

Įvertinęs įstatyme įvardintas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, teismas pripažįsta, kad jam paskirta nuobauda nėra per griežta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aklinybių pagrindu pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo E.N. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo E.N. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė