Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-131-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija: 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.8.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2016 m. liepos 21 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, 2013-10-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2013-10-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Š. 2016 m. liepos 13 d., apie 8.30 val., namo kieme, prie ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,77 promilės girtumas), konflikto metu su savo motina L. Š., tyčia delnu sudavė vieną kartą jai į kairę veido pusę, taip sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei L. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

S. Š., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-07-13 nuo ankstaus ryto namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vienas girtuokliavo. Kiek buvo valandų, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 8.30 val., tarp jo ir kartu gyvenančios motinos L. Š. įvyko žodinis konfliktas, motina išėjo į kiemą, jis išėjo jai iš paskos. Kas įvyko namo kieme tarp jo ir motinos nelabai atsimena, buvo stipriai išgėręs. Neneigia, kad motinai galėjo suduoti smūgį į veidą. Jeigu motina teigia, kad jis jai vieną kartą delnu sudavė į kairiąją veido pusę, jos parodymus patvirtina. Pamena momentą, kada atvažiavo policija ir jį sulaikė, motina pasakė, kad rašys pareiškimą. Žino, kad alkoholis daro jam blogą įtaką, nevaldo ir nekontroliuoja savęs, jau ir anksčiau yra sumušęs motiną, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada su motina susitaikė. Blaivus niekuomet neskriaudžia motinos, o persigėręs ją užkabinėja. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą, labai gailisi smurtavęs prieš motiną. Norėdamas išvengti konfliktų su motina L. Š. įsipareigoja laikinai apsistoti kitur ir pas motiną negrįžti, tačiau dabar tiksliai negali nurodyti vietos, pas ką galėtų pagyventi, pas kokį draugą galėtų apsistoti, bet iš Pakruojo rajono, L. kaimo neišvyks, visi jo draugai ten gyvena (50-51 b. l.).

Iš 2016-07-13 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PB vyr. patrulio A. Ž. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuotos smurto žymės nukentėjusiojo L. Š. galvos srityje (17-19 b. l.).

Iš 2016-07-13 asmens blaivumo testo Nr. 3585 matyti, kad 9.08 val. patikrinus S. Š. blaivumą, jam nustatytas 2,77 promilės girtumas (20 b. l.).

Iš 2016-07-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei foto lentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. Š. parodė, kad 2016-07-13 apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, nuosavo namo kieme, prie ūkinio pastato atėjęs neblaivus sūnus S. Š. nieko nesakęs vieną kartą iš dešinės rankos delno trenkė į kairę veido pusę ir taip sukėlė fizinį skausmą. Sūnus, būdamas neblaivus, jau nuo pat ryto priekaištavo jai, kodėl ji žiūri televizorių, priėjęs prie televizoriaus jį išjungė. Tada ji, kad nebesiklausytų jo priekaištų, išėjo į namo kiemą, prie ūkinio pastato, ir tada ji, išėjusi iš ūkinio pastato pamatė, kad ateina sūnus, kuris nieko nesakęs trenkė. Nieko nelaukus, kad labiau jos sūnus neprimuštų, paskambino į policiją. Kai sūnus būna blaivus, jokių konfliktų nebūna, padeda ir namuose darbuotis, o kai tik išgeria iš karto pradeda konfliktuoti. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus pagalbos nesikreipė, daugiau įvykio niekas nematė, nes gyvena tik dviese. Anksčiau sūnus yra prieš ją smurtavęs, policija taip pat būdavo kviečiama. Dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia. Su sūnumi gyvena kartu daugiau nei 10 metų. Dėl sukelto fizinio skausmo - jai skaudėjo (8-10, 12-14 b. l.).

Kaltinamojo S. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai L. Š..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį S. Š. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis S. Š. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. Š. neteistas (26-29 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (30-37 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (39 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (41 b. l.), niekur nedirba (42 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (43 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. Š. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d. (45, 55 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ pp.).

Kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (53-54 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką S. Š. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d., tai yra vieną parą, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.