- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-437-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. (K. M. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. nuteistas už tai, kad 2008-09-11, 14 val. 27 min., UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kasos aparate paliktu raktu atrakinęs kasos aparatą, įsibrovė į saugyklą, iš kasos aparato pinigų stalčiaus pasikėsino pagrobti UAB „Maxima LT“ priklausančius 4950 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymų nuostatas. Jis išankstinės tyčios nusikalsti neturėjo. Mintis padaryti nusikaltimą kilo spontaniškai po konflikto su mama ir dėl to jis negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų pavojingumo. Teigia, kad nuo vaikystės turėjo sveikatos problemų, o priešingą teisei elgesį lėmė ir tai, kad kurį laiką vartojo narkotines medžiagas, tačiau supratęs, kad toks gyvenimo būdas jam nepriimtinas, panoro išsigydyti nuo šios priklausomybės. K. M. nurodo, kad kitą dieną po nusikaltimo padarymo turėjo pradėti stacionarų gydymą Klaipėdos priklausomybės ligų centre, bet dėl ikiteisminio tyrimo teko gydymą atidėti. Nuteistasis skunde teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei nori pradėti normalų gyvenimą, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas atitolintų šią galimybę.
Nuteistasis K. M. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš nuteistojo K. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su paskirta bausme. Apylinkės teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, išsamiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino K. M. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Nors apeliantas jauno amžiaus, tačiau jau yra recidyvistas, 2005-08-25 nuosprendžiu buvo nuteistas už plėšimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nepaisydamas jam parodyto pasitikėjimo, darė administracinės teisės pažeidimus bei nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. K. M. naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą nuosavybei. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skyrė jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį.
BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte teismams išaiškino, kad skirdamas bausmę recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas privalo motyvuoti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas už tyčinio nusikaltimo padarymą yra tipinė bausmė recidyvistui, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam K. M. dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šioje byloje nenustatė, todėl visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti jam realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, paskirdamas nuteistajam žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo kaltės pripažinimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad asmens priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skirdamas K. M. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti už kvalifikuotą vagystę paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.