Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. M. sulaikymo momento.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintinos.

Nukentėjusiojo Ž. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. M. Ž. S. naudai priteista 990 (devyni šimtai devyniasdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 280 (du šimtai aštuoniasdešimt) Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 17 d. apie 10.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – D. S., Ž. S. ir jų priklausančioms bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, esančias DNB banko sąskaitose, tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo kortelės telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusiosios D. S. mobiliojo ryšio telefoną (numeris neskelbiamas) ir prisistačius saugios prevencijos skyriaus darbuotoju T. P., įtikino, kad jos banko sąskaitoje atliekamos finansinės operacijos ir pažeisti bankininkystės duomenys, tariamai sujungęs su elektroninių tinklų perduodamos informacijos kontrolieriumi A. R., pastarajam apgaule išviliojus visus nukentėjusiųjų D. S., Ž. S. ir jų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, jis gi, laisvės atėmimo vietoje, 2016 m. rugpjūčio 4 d. trumpalaikio pasimatymo metu bei bendraudamas mobiliojo ryšio priemonėmis, įtikino V. I. priimti į savo DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule gautas pinigines lėšas iš Ž. S. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 990 Eurų ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 280 Eurų, pinigus tariamai reikalingus jo mamos širdies operacijai, gautas pinigines lėšas nurodė išgryninti ir per „PayPost“ pervesti jo nurodytiems asmenims iki pareikalavimo, ką V. I. ir padarė iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) mieste išgryninusi pinigus per „PayPost“ (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), per kelis kartus pinigų perlaidomis iki pareikalavimo pervedė A. M. nurodytiems asmenims – N. L. į (duomenys neskelbtini) m., V. T. į (duomenys neskelbtini) m., A. V. į (duomenys neskelbtini) m., tokiais bendrais veiksmais jis padarė Ž. S. 990 Eur turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 280 Eur turtinę žalą.

4. Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas V. Giriūnas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti ir bausmės nekeisti bei nešvelninti.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrindamas ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar paskirta teisinga bausmė nuteistajam.

7. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu A. M. nekvestionavo teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis prašė, jog teismas jam pašvelnintų jo padėtį ir pritaikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėtų.

9. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-385-942/2017).

10. Apelianto prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo formaliai gali būti vertintinas, teismo nuosprendžiu A. M. nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau šio instituto taikymui itin svarbios aplinkybės pagrindžiančios teismo įsitikinimą dėl nutarties 9 punkte nurodytų vertinamųjų aspektų. Dėl jų teisėjų kolegija toliau ir pasisakys plačiau.

10.1. Išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus nagrinėtinu klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. M. bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad apeliantas, veikdamas tiesiogine tyčia padarė tyčinį nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), padaryta veika turtinio pobūdžio, siekiant finansinės naudos, kilusi žala neatlyginta. Bausmės individualizavimo procese buvo įvertintas ir nuteistojo teistumo aspektas, t. y. jog jis yra teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, šis nusikaltimas padarytas bausmės atlikimo (įkalinimo) vietoje, atsižvelgta į jo elgesį minėtoje įstaigoje ir nustatyta, kad jis buvo charakterizuojamas neigiamai, 49 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės formavo teismui išvadą dėl asmens pavojingumo ir sprendimo pagrįstumo parenkant bausmės rūšį ir dydį. Aptarti duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Apeliantas savo elgesio nesistengė keisti ir išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai visa tai dar kartą patikrinus ir atsižvelgus į apeliaciniame skunde nuodytus argumentus iškelto ginčo kontekste, nesuponavo priešingos išvados dėl teisingos bausmės parinkimo bei tuo pačiu ir teisinės galimybės apelianto atžvilgiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. A. M. padarytas tyčinis nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių, tačiau šiais neteisėtais veiksmais padaryta žala nukentėjusiesiems, ji neatlyginta, be to, analizuojant asmens pavojingumą visiškai pagrįstai vertintas ir išskirtinės reikšmės neturintis asmens teistumas, tačiau individualizuojant nuteistajam bausmę į tai teismai atsižvelgia vadovaudamiesi BK 97 straipsnio 1 dalimi. Taigi, šios aplinkybės tik pagrindžia, kad apylinkės teismas įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir bausmę A. M. individualizavo teisingai ir pagrįstai. Analizuojant duomenis dėl prašomo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo be paminėtų aukščiau nustatytų aplinkybių, jas patikrinus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustatyta, kad įstatymas nenumato tiesioginio draudimo asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Be to, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė (bet ne pareiga), įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

10.3. Teisėjų kolegija, be aptartų bylos aplinkybių, išskirtinių ar išimtinio pobūdžio duomenų, kurie liko neįvertinti apylinkės teismo bei buvo naujai pateikti apygardos teismui nenustatė. Vertinant nusikaltimo padarymo mechanizmą, kilusius padarinius (žala) bei tinkamai atsižvelgus į A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, derinant humaniškumo ir teisingumo principų įgyvendinimą šiuo konkrečiu nagrinėtinu atveju, BK 41 straipsnio 2 dalis (bausmės paskirtis) bus įgyvendinta tokiu būdu, koks nustatytas skundžiamame nuosprendyje.

11. Apibendrinant kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad, kaip ir minėta, šis nusikaltimas padarytas atliekant bausmę pataisos namuose, bendrininkų grupėje, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti net ir bausmės atlikimo vietoje. Todėl nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. M. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.