- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-712-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04485-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė – 54 (penkiasdešimt keturios) paros arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. V. paskirta galutinė bausmė – 36 (trisdešimt šešios) paros arešto.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. V. sulaikymo dienos pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 23.05 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirmosios laiptinės devintame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su R. T. metu, dėl to, kad šis galimai seksualiai priekabiavo prie nepilnametės S. K., tyčia R. T. kumščiu suduodamas į kairę akį, padarė kairės akies obuolio sumušimą, sukėlusį ragenos eroziją bei rainelės plyšimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad M. V. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad ne jis pirmas pradėjo konfliktą, kad nukentėjusysis pirmas jį stumtelėjo ir tik tada apeliantas gindamasis jam trenkė, gailisi dėl padaryto. Teigia, kad tokiu būdu jis tik bandė padėti nepilnametėms, apginti jas nuo nukentėjusiojo priekabiavimo.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteisto jo apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, spręsdamas klausimą dėl bausmės M. V. skyrimo, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
6. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš kelių nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas areštą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo tris kartus buvo teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus keliems mėnesiams po jo paleidimo iš pataiso namų, atlikus laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu jau įsiteisėjęs dar vienas jo atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos teisnų informacinės sistemos LITEKo duomenys Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimo bausme už eilės tyčinių veikų padarymą. Tokios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas teisės normų nepaisymas. Atsižvelgęs į šias apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, į M. V. charakterizuojančius duomenis, bei įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui skirtina ne pati griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu bausmė, t. y. arešto bausmė. Taigi, jo ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo asmenybę, ir paskyrė nuteistajam bausmę, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkiui, todėl ji negali būti laikytina aiškiai per griežta. Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas tik gynė nepilnametes merginas nepaneigia nustatytų ir aukščiau aptartų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
8. Remiantis išdėstytu, laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį M. V. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.