Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-317-452/2015Proceso Nr. 2-08-3-07825-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.5.; 3.2.9; 3.2.12.; 3.5.2. (S)

2015 m. spalio 21 d.

institucijos duodančios išvadą byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo suinteresuotiems asmenims V. M. ir S. M., išvadą duodančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. K. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą jos sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013, bei panaikinti sūnui nustatytą nuolatinę globą ir nutraukti išlaikymo išieškojimą.

Pareiškėja I. K. pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013 nusprendė laikinai apriboti jos motinos valdžią sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tuo metu ji neprižiūrėjo vaiko, girtavo. Sūnaus K. globėja paskirta V. M., su ja nustatyta nepilnamečio K. K. gyvenamoji vieta. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią, pareiškėja pakeitė savo elgesį, gali auklėti ir prižiūrėti savo sūnų. Laisvės atėmimo bausmę baigė atlikti 2013-08-29, įkalinimo įstaigoje buvo charakterizuojama tik teigiamai. Būdama laisvėje, sūnų nuolat lanko pas jo globėją, dažnai parsiveda jį į namus. Šiuo metu nuomoja vieno kambario butą. Dirba UAB „T. T.“ gauna pastovų darbo užmokestį. Gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo žalingų įpročių, keletą kartų per savaitę lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, tai padėjo jai įveikti žalingus įpročius. Sūnus K. mokosi P. S. pagrindinės mokyklos 2 b klasėje. Pareiškėja rūpinasi sūnaus mokslo rezultatais, domisi jo sporto pasiekimais.

Pareiškėjos atstovas advokatas Irmantas Tumas prašė pareiškimą tenkinti. Teigė, kad berniukas dažnai lankosi pas pareiškėją, ryšys nėra nutrūkęs. Pateikė prašymą paskirti pareiškėjai teismo psichiatrijos ekspertizę. Baigiamųjų kalbų metu advokatas prašė teismui laikant, kad nėra pagrindo visiškai panaikinti motinos valdžios apribojimą, jį pakeisti vaiko atskyrimu nuo motinos.

Suinteresuoti asmenys V. M. ir S. M. prašė pareiškimą tenkinti ir grąžinti auginti vaiką motinai. Pateiktame atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. M. globoja nepilnametį K., kadangi jo motina I. K. atliko bausmę. Šiuo metu I. K. nuomojasi butą, dirba, savaitgaliais sūnų pasiima pas save. Padeda paruošti pamokas, vedai į kiną, vežasi pas savo giminaičius. Berniukas laukia susitikimų su mama.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu bei šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, nes byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja I. K. tinkamai rūpinasi sūnumi K., kad sugebės ir ateityje tinkamai rūpintis sūnumi bei užtikrins berniukui reikalingą priežiūrą ir ugdymą. Socialinis darbuotojas lankosi pas pareiškėją, dažnai jos neranda namuose, negali su ja susisiekti, pareiškėja neįsileidžia, ji turi problemų su alkoholiu. Mano, kad šiuo metu pareiškėjos šeimoje berniukui nėra saugu augti. Yra sudarytas individualus socialinio darbo planas, kurio pareiškėja tinkamai nevykdo. Suinteresuotas asmuo V. M. tinkamai prižiūri ir augina nepilnametį K. Teigė, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas pareiškėjai I. K. šiuo metu yra netikslingas.

Pareiškimas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. K. 2013 m. vasario 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013 laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iš motinos priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuolatine globėja paskirta V. M. ir skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (5-7 b.l.). Panevėžio apygardos teismas 2013-05-07 apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą sumažino priteistą išlaikymo dydį iki 150 Lt, o kitą sprendimo dalį palikdamas nepakeistą (8-11 b.l.). Panevėžio miesto apylinkės teismas laikinai apribodamas pareiškėjos motinos valdžią, konstatavo, kad I. K. neužtikrino savo kaip motinos pareigų vykdymo auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata bei ūgdymu, neužtikrino nepilnamečio vaiko teisių saugiai gyventi šeimoje, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui.

Byloje pateikti įrodymai patvirtinantys, kad I. K. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros. Jai turėtų būti teikiamos bendrosios ir specialios socialinės paslaugos, tačiau jos nėra pilnai teikiamos, kadangi soc. darbuotojai nepavyksta patekti į namus, kviečiama į Socialinių paslaugų centrą neatvyksta (29-30 b.l.). Pareiškėja šiuo metu dirba UAB „T. T.“, darbdavio charakterizuojama teigiamai (47 b.l.). Duomenų apie jos gaunamą darbo užmokestį byloje nepateikta. 2014 m. gruodžio 1 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad pareiškėja I. K. gyvena 1 kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), namuose nepilnamečiui sudarytos geros sąlygos jo poilsiui, laisvalaikiui, ugdymuisi (27-28 b.l.). Iš P. S. pagrindinės mokyklos rašto Nr. SD-415 matyti, kad K. K. mokosi P. S. pagrindinės mokyklos 2 b klasėje. K. pamokoms pasiruošęs būna tinkamai, pamokas lanko gerai. K. globėja V. M. rūpinasi vaiko ugdymosi pasiekimais, į tėvų susirinkimus ateina mama I. K. arba globėja V. M. (33 b.l.). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-11-26 d. pokalbio protokolo matyti, kad Skyriaus specialistė S. pagrindinėje mokykloje bendravo su K. Berniukas paaiškino, kad su mama bendrauja, pas ją nuvyksta maršrutiniu autobusu, o jį parveža mamos draugas S. Taip pat K. paaiškino, kad būdamas pas mamą jis žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu, būna kieme, tačiau draugų neturi, todėl būna vienas. Berniukas nurodė, kad jam gerai pabūti pas mamą, o gyventi pas tetą V., nes ten yra kiemas, draugas, katinas, daug žaislų. Pasak K., mama kartais supyksta (36 b.l.).

LR CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tai yra minėtame straipsnyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Taigi, esminis dalykas sprendžiant tėvų valdžios ribojimo panaikinimo klausimą yra nustatyti, kad tėvas (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, ar yra ir pakanka įrodymų, kad tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nepakenks paties vaiko interesams. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjai motinos valdžia nepilnamečio sūnaus K. K. atžvilgiu laikinai apribota 2013 m. vasario 11 d. teismo sprendimu dėl to, kad ji vengė vykdyti tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpino vaiko ugdymu, neprižiūrėjo jo, neužtikrino nepilnamečio vaiko teisių saugiai gyventi šeimoje, vedė asocialų gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju teismui tikrinant ar išnyko pagrindai, dėl ko pareiškėjai buvo apribota motinos valdžia, iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuo pirmiau minėto teismo sprendimo priėmimo pareiškėjos elgesys vaiko atžvilgiu palaipsniui ėmė keistis teigiama linkme – ji sūnų pasiima pas save savaitgaliais, tarp motinos ir vaiko emociniai ryšiai nėra nutrūkę. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nevartotų alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus priklausomybės ligų centro 2014-11-13 raštas Nr. 2.9-(2.3)-(2.10-321)-688, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2014-09-05 raštas Nr. K2-3023, Panevėžio priklausomybės ligų centro 2015-09-25 raštas Nr. 509 (1.14), 2015-10-02 raštas Nr. 522 (1.14), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2015-07-29 aktas Nr. 87 TPK-74/2015. Pareiškėjos gyvenimo būdas neatitinka vaiko poreikių, kadangi I. K. nuo 2004-02-04 iki 2014-11-27 administracine tvarka bausta 27 kartus, iš jų 2 kartus pagal LR ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), teista 11 kartų, šias aplinkybes patvirtina 2014-12-23 pažyma apie galiojančias nuobaudas, 2015-01-12 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus 2014-07-06 I. K. nuomojamame bute kėlė didelį triukšmą, šūkavo, šaukė, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją rimtį (31 b.l.). I. K. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje 2014 metais gydyta 4 kartus. Nuo 2014-02-28 iki 2014-03-05 diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kitus stimuliatorius, abstitencijos būklė, priklausomybės sindromas. Stacionarizuota dėl nerimo, įtampos, baimės, negalėjimo nutraukti amfetamino vartojimą. Nuo 2014-07-09 iki 2014-07-11 ir nuo 2014-07-20 iki 2014-07-23 diagnozuota ūminė reakcija į stresą, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas priklausomybė kelioms narkotinėms medžiagoms. Stacionarizuota dėl neadekvataus elgesio, psichomotorinio sujaudinimo, suicidinių ketinimų, neadekvačių emocijų. Nuo 2014-07-28 iki 2014-07-30 diagnozuota ūminė reakcija į stresą, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, tyčinis apsinuodijimas neuroleptikais ir alkoholiu, koma, nepatikslinta. Stacionarizuota komoje po bandymo nusižudyti apsinuodijant neuroleptikais su alkoholiu (35 b.l.). Iš 2014 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-1174, nustatyta, kad I. K. elgesys nestabilus, būdingi emocijų protrūkiai. Moteris depresyvi. Nesusitvarkant su asmenine psichologine – emocine būkle atsiranda polinkis į suicidą, savęs žalojimą, priklausomybes. Siekiant stabilizuoti emocinę būklę, būtinas medikamentinio gydymo kursas, tolimesnis sistemingas medikamentų vartojimas, ilgalaikė psichologinė pagalba (30 b.l.). Panevėžio Priklausomybės ligų centro 2015-09-25 raštas Nr. 509(1.14) patvirtina, kad I. K. taikytas kombinuotas medikamentinis, psichoterapinis gydymas bei palaikomasis gydymas ilgo veikimo antialkoholiniu preparatu „Torpedo“ 6 mėn. laikotarpiui (133 b.l.). Iš Panevėžio Priklausomybės ligų centro 2015-10-02 rašto Nr. 522(1.14) matyti, kad 2015-10-02 atliktas narkotikų testas pilietei I. K., išvada: organizme rasta BZO (benzodiazepinai) (134 b.l.). Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2015-10-01 rašto Nr. S-1322 matyti, kad I. K. teikiama psichologinė pagalba nuo 2014-06-03. Motyvuota lankymuisi, asmeninių problemų sprendimui. Lankomumas nesistemingas. 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais lankomumas reguliarus (135 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pripažino, kad prieš pusantro mėnesio, būdama girta gulėjo gatvėje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės duomenimis tokiu būdu pareiškėja siekė nusižudyti.

Įvertinus tai, kad pareiškėja ambulatoriškai nesilanko pas psichiatrą nuo 2010 m. bei Panevėžio socialinių paslaugų centro psichologės raštus, parodo, kad pareiškėjos kontroliuojamas elgesys ir emocijų stabilumas yra tiktai nuo 2015-03-02. Šis pagerėjimas yra per trumpas, kad būtų galima pareiškėjai grąžinti vaiką. Vaiko grąžinimo klausimą galima spręsti kai psichikos sutrikimo pagerėjimas stebimas nuo 3 iki 5 metų. Pareiškėjos atstovo prašymu I. K. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-08-06 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2015-07-29 akto Nr. 87 TPK-74/2015 išvadoje I. K. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Nurodyta, jog tiriamosios psichinė būsena nėra stabili, nebūtų saugu I. K. grąžinti sūnų K. Duota ekspertų išvada patvirtina, kad pagal nustatytas diagnozes ir emocinę būseną motina negali pati prižiūrėti ir auginti sūnaus bei visapusiškai juo rūpintis, nes pasikartojus nustatytiems psichikos sutrikimams, I. K. negebėtų rūpintis vaiku (119-123 b.l.). Ekspertų išvadą nėra nuginčyta ar paneigta kokiais nors kitais objektyviais įrodymais, kurie leistų teismui daryti priešingas nei ekspertizės akte nurodytas išvadas. Byloje nėra įrodymų, kad I. K. gyvenimo būdas būtų sąlygotas svarbių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas esant dabartinei situacijai neatitiktų vaiko interesų. Nors byloje ir yra duomenų, kad pareiškėja laipsniškai keičia savo elgesį teigiama linkme dėl vaiko auklėjimo, rūpinasi juo pagal savo gebėjimus, stengiasi su vaiku neprarasti emocinio ryšio, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja gali savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, suteikti jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Liudytoja J. K., su pareiškėja dirbanti socialinė darbuotoja parodė, kad apsilankymo metu namus rasdavo tvarkingus, tačiau buvo keletas atvejų kuomet I. K. nebuvo rasta namuose, nuvykus neįsileido ir nematė reikalingumo pranešti apie savo išvykimą. Pačios pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojos parodymai, byloje duodančios institucijos išvada, rašytiniai įrodymai, patvirtina kad pareiškėjos gyvenimo būdo pakeitimas nėra stabilus ir nuolatinis, yra sąlygotas bei priklausomas nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimo. Byloje ištirtų įrodymų visetas : pareiškėją charakterizuojanti medžiaga ( teistumų ir administracinių nuobaudų skaičius), įrodymai apie tai, kad per 2014 m. ji buvo keturis kartus stacionarizuota dėl priklausomybės kelioms narkotinėms medžiagoms, tyčinio apsinuodijimo, suicidinių bandymų, psichiatrų išvada dėl pareiškėjos emocinio nestabilumo, neadekvataus elgesio ir emocijų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu vaiką grąžinus motinai, jo gyvenimo sąlygos gali būti nesaugios, pavojingos sveikatai ir socialiniam vystymuisi. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad motina šiuo metu gali tinkamai vykdyti savo prigimtines pareigas ne epizodiškai, o nuolat rūpintis sūnumi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimu taikytas laikinas motinos valdžios apribojimo panaikinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų vaiko interesams ir tais pagrindais ieškinio netenkina. Negrąžinus motinai teisių į vaiką, teismo sprendimu nustatyta vaiko nuolatinė globa nenaikinama ir V. M. paliekama nepilnamečio vaiko K. K. globėja. Netenkindamas pareiškimo, teismas pažymi, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nepanaikina pareiškėjos teisės matytis su sūnumi, jei tai neprieštarauja jo interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Be to, laikinas tėvų valdžios apribojimas nepanaikina galimybės šį apribojimą panaikinti, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, išskyrus atvejus, kai jis yra įvaikintas (CK 3.181 str. 2, 6 d.).

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnis 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008). Baigiamųjų kalbų metu advokato pareikštas prašymas pakeisti laikiną tėvų valdžios apribojimą į į vaiko atskyrimą nuo motinos, teismo manymu yra nesavalaikis ir nepagrįstas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, šalys neįrodinėjo vaiko atskyrimo aplinkybių, todėl teismas, priimdamas sprendimą, remiasi tik byloje ištirtais įrodymais.

Pareiškėja Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (17-18 b.l.), todėl pareiškimo netenkinus, išlaidos valstybei iš jos neišieškomos ir neatlyginamos ( CPK 96¹ str.2d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.