- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- I-9789-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02399-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. N. P skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. N. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 7 243,95 eurų (25 011,88 Lt) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad nuo 2010-01-01 jai paskirta 1 714,36 Lt teisėjų valstybinė pensija buvo mažinama vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu, kuris paskelbtas 2010-11-16, pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijai, todėl nuo šios dienos pareiškėjai mokama pensija negalėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Nepaisydama Konstitucinio Teismo nutarimo, atsakovė ir toliau mokėjo pareiškėjai sumažintą teisėjo valstybinę pensiją, t. y. elgėsi iš esmės priešingai, nei nurodyta Konstitucijoje, taikė teisės aktą po to, kai oficialiai paskelbta, kad jis prieštarauja Konstitucijai. Dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo susidarė valstybinės pensijos nepriemoka, kurią turi išmokėti Lietuvos valstybė.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 45–49) prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimuose pažymėjo, kad mokėdama pareiškėjai perskaičiuotą valstybinę pensiją, vadovavosi iki 2010-06-29 galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, nes įstatymų leidėjas nepakeitė Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje išaiškino, kad teisėjų valstybinės pensijos galėjo būti ribojamos tik taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pensija buvo perskaičiuojama taikant Konstitucijai prieštaraujančias teisės aktų nuostatas, ji turi teisę į susidariusią pensijos nepriemoką, kurios dydis nurodytas Nacionalinės teismų administracijos 2015-07-03 pažymose Nr. 3R-1537 ir 3R-1538. Nurodytos pažymos parengtos vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais, taikant Konstitucijai prieštaraujančias teisės aktų nuostatas.
Byloje esantys duomenys tvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau –Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatomis.
Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. (2002-07-02 redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.
Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms ir, be kita ko, pripažino, kad: 1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ tiek, kiek formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. (Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010-11-16, tačiau Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. nuostatos nėra pakeistos iki šiol. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimo įstatymas, pagal kurį šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtas teisėjų valstybines pensijas.
Pagal nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip nurodyta anksčiau, Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas, perskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, Konstitucijai neprieštaravo.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad teisėjų valstybinių pensijų ribojimas buvo (yra) galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks paskirtų teisėjų valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. kaip ir šiuo atveju, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatavo, kad nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012-09-01 įsigaliojo tik Valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas), apskaičiuojant pareiškėjai dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nė vienas iš paminėtų ribojimų, t. y. pareiškėjos pensijos dydis neribotinas.
LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS525-575/2010). Išplėstinės kolegijos 2013-09-12 nutartyje (Nr. A502-673/2013) konstatuota, kad bylose dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo klausimas dėl kreipimosi į teismą termino spręstinas pagal analogiją taikant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatas, nustatančias trejų metų terminą.
LVAT 2015-06-12 nutartimi, patenkino pareiškėjos K. N. P. atskirąjį skundą ir atnaujino terminą skundui dėl neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies paduoti (b. l. 37–41).
Nacionalinės teismų administracijos 2015-07-03 pažymų Nr. 3R-1537 ir 3R-1538 (b. l. 54–55, 56–57) duomenys tvirtina, kad dėl nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 taikytų Konstitucijai prieštaravusių Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų pareiškėjai nebuvo išmokėta 7 243,95 eurų (25 011,88 Lt) valstybinė pensija. Dėl neišmokėtos pensijos dydžio byloje ginčo nėra. Teismas, užtikrindamas veiksmingą teisminę gynybą, socialinį teisingumą ir paisydamas iš Konstitucijos 52 ir 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, turi pašalinti pareiškėjos turtinių teisių praradimą ir priteisti jai susidariusią pensijos nepriemoką.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad visa teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, t. y. susidariusi iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo – 2010-11-16, ir po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, atsirado ne dėl neteisėtų Nacionalinės teismų administracijos veiksmų, todėl ji priteistina iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos K. N. P. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai K. N. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 7 243,95 eurų (septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 95 euro centų) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 taikytų Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.