- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-98-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10054-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- T. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjusi bausmę atliekančios T. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutarties, kuria nuteistajai T. K. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 676,21 Eur turtinę žalą ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Probacijos skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai T. K., nes priežiūros laikotarpiu T. K. buvo pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš vyrą, taip pat nuteistoji tinkamai nevykdo kito jai teismo skirto įpareigojimo - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Jai 2017-10-12 buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas ir ji pati pripažįsta, kad tiek konfliktų metu, tiek apskritai laisvadieniais būna apsvaigusi, alkoholį vartoja kartu su vyru. Toks besitęsiantis girtavimas iššaukia pakartotinį smurtą vyro atžvilgiu ir rodo neatidėliotiną būtinybę imtis veiksmų izoliuojant probuojamąją nuo visuomenės, kadangi ji kelia grėsmę savo sutuoktiniui. Pati nuteistoji alkoholio vartojimo problemą neigia. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutartimi T. K. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose. Apylinkės teismas priimdamas šį sprendimą atsižvelgė į pačios nuteistosios paaiškinimus dėl smurto protrūkių prieš vyrą, kad ji taip elgiasi vyro išprovokuota, praradusi pusiausvyrą, atsiduria afekto būsenoje. Teismas pažymėjo, jog analogiškai savo veiksmus ji aiškino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau po nuosprendžio priėmimo jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti nesiėmė, t. y. neieškojo būdų gyventi atskirai nuo vyro ir pan., motyvuodama tuo, kad privalo jį išlaikyti, juo rūpintis ir pan.. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad po teikimo surašymo ir išsiuntimo teismui, T. K. ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su teismo nustatytos pareigos vykdymu (konsultavosi su specialiste ir kt.), tačiau manė, kad šiuo atveju ji nėra pakankama suteikti probuojamajai dar vieną galimybę, įvertinus jau ne kartą akcentuotas aplinkybes, kad iš esmės ji nepripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, nepaisant to, kad alkoholio vartojimas, kaip matyti iš jos atžvilgiu priimto nuosprendžio, buvo viena iš reikšmingą įtaką nusikalstamų veikų padarymui turėjusių aplinkybių, pabrėžiant, kad ji buvo nuteista už 7 smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (taip pat vieną nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje). Teismas ypatingą dėmesį skyrė sprendimo atidėti T. K. bausmės vykdymą motyvams, o būtent, kad jis priimtas dėl kaltinamosios paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, jog ji suvokia, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, kad ji dės pastangas jo nevartoti ir pan.. Pažymėjo, kas atidedant bausmės vykdymą bei nustatant nuteistosios pareigą visu atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), teismas akcentavo šios pareigos svarbą, siekiant bausmės tikslų, o būtent, kiek tai aktualiausia sprendžiant nagrinėjamą klausimą – siekį, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Sprendė, kad jog T. K. nevykdant šio itin reikšmingo įpareigojimo, teismas nebeturi pagrindo manyti, kad bausmės paskirtį dar būtų galima pasiekti taikant jos atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą.Nuteistoji T. K. (toliau – ir apeliantas; nuteistoji) pateikė skundą dėl 2018-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriame prašo ją panaikinti. Taip pat prašo skundą nagrinėti jai dalyvaujant. Sutinka, kad teismas teisingai nurodė jos padarytus pažeidimus bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau neįvertino jos pastangų keistis jau po minėtų pažeidimų padarymo, pačiai supratus, kad visos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo. Stengdamasi keistis kiekvieną savaitę lankosi pas Vilniaus probacijos skyriaus priklausomybių specialistę D. S., dalyvauja susitikimuose su anoniminių alkoholikų atstovais, planuoja ir toliau dalyvauti jų renginiuose. Mano, kad teismas atsižvelgdamas į jos dedamas pastangas turėjo suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo. Nurodo, kad teismas, manydamas, jog paskirtos poveikio priemonės nedavė jokių rezultatų, galėjo paskirti kitas ar papildomas poveikio priemones. Atsiliepimas nepateiktas. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. K. prašė skundą tenkinti, suteikti jai dar vieną galimybę, nurodė, kad galėtų gyventi atskirai nuo sutuoktinio, nuomotųsi kambarį. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas iš esmės dėl to, kad ji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galimai padarė dar dvi analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias ji nuteista 2017-05-26 nuosprendžiu. T. y. galimai smurtavo prieš savo sutuoktinį ir tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Taip pat atsižvelgta į padidėjusią 19 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Rizika padidėjo dėl galimai padarytų naujų nusikalstamų veikų, nustatytas aukšta didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems (vyrui). T. y. ji nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė bendrą probuojamųjų pareigą nedaryti naujų nusikaltimų (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, to neginčija ir nuteistoji, kad yra formalūs, Probacijos įstatyme įtvirtinti pagrindai panaikinti T. K. bausmės vykdymo atidėjimą. Į probuojamųjų asmenų registrą T. K. įtraukta 2017-07-03. Apylinkės teismas nustatė, kad T. K. nevykdė jai paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų – ir alkoholio), nuteistosios vidutinę (58 balai) ir linkusią didėti nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys vertinimo metodiką (probacijos eigoje padidėjo net 19 balų, iš žemos iki vidutinės), nustatytą aukštą didelės žalos riziką pažįstamiems suaugusiems (vyrui), tai, kad ji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galimai įvykdė dvi analogiškos nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį, už kurias yra nuteista, jai yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai. 2017-10-12 (įtariamąja pripažinta 2018-01-10) bei 2018-01-26. Vieno įvykio metu T. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, t. y., 2017-10-12 jai nustatytas 1,89 promilių girtumas, 2018-01-26 įvykio metu nebuvo nustatinėjamas girtumas, tačiau pati probuojamoji pripažino, kad tiek konfliktų metu, tiek apskritai laisvadieniais būna apsvaigusi ir kartu su vyru vartoja alkoholį (asmens byla, b. l. 75, nurodytos aplinkybės ji neneigė ir teismo posėdžio metu). Kita vertus, be T. K. neigiamai apibūdinančių aplinkybių taip pat yra nustatyta, kad ji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu iš esmės vykdė individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytas priemones, atvykdavo į Probacijos tarnybą nustatytu laiku, administracine tvarka nebuvo bausta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykdė teismo skirtą įpareigojimą - per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2018-02-16) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. išklausė motyvacinio interviu programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; nors ir pažeisdama teismo nustatytą terminą (už laiku nesumokėtą turtinę žalą ji buvo įspėta), įvykdė teismo skirtą įpareigojimą - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2017-12-16) atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą - 676,21 Eur. Paaiškėjus pažeidimams (žr. 9 punktą) T. K. sutiko ir buvo nukreipta pas Probacijos skyriaus priklausomybių specialistę D. S. ir dalyvavo 2018-02-19 susitikime su Anoniminių alkoholikų atstovais. Ji su Probacijos tarnybos priklausomybių specialiste bendrauja kartą per savaitę. T. K. nurodė, kad alkoholio jau du mėnesius nebevartoja. Duomenų apie naujus teisės pažeidimus, padarytus po 2018 metų sausio mėnesį - nėra. Taigi, T. K. deda pastangas keisti savo elgesį, tačiau dėl turimo priklausomybės alkoholiui ir šeiminių aplinkybių (gyvenimo kartu su sutuoktiniu viename būste), jos yra nepakankamos siekiamiems tikslams. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo tikslus pasiekti jo nepanaikinant. Pažymėtina, kad bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Tam įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę keisti probacijos sąlygas. Nagrinėjamu atveju, iš išdėstyto matyti, kad T. K. stengiasi taisyti savo netinkamą elgesį, o padaryti ir galimai bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdyti nusikaltimai yra išimtinai susiję su aplinkybe, kad nuteistoji yra priklausoma nuo alkoholio bei, kad ji ir jos sutuoktinis gyvena kartu, viename bute, kas skatina bendrą alkoholio vartojimą ir įtakoja vėliau kylančius konfliktus. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta galimybė probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų <...>, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 straipsnyje yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus <...>. Šiuo atveju nei Probacijos tarnyba, nei apylinkės teismas šios galimybės nesvarstė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad T. K. buvo pirmą kartą teisiama, ne tik į neigiamą, bet ir į teigiamą nuteistosios elgesį laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu bei po galimai paskutinio smurto prieš sutuoktinį panaudojimo atvejo, į šiuo metu dedamas pastangas nebenusikalsti, kovoti su priklausomybe alkoholiui, į tai, kad T. K. dirba, nėra bausta administracine tvarka, į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas svarstomas pirmą kartą, kad nėra išnaudotos visos įstatymų numatytos galimybės, galinčios padėti mažinti nusikalstamo elgesio recidyvą, tikslinga visų pirma ne panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o paskirti jai papildomas pareigas ir/ar baudžiamojo poveikio priemones, tokias kaip: gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, tačiau Probacijos tarnyba to nepadarė. Tokiu būdu, siekiant padėti nuteistajai spręsti jos problemą dėl alkoholio bei smurto prieš sutuoktinį vartojimo, turi būti suteikta galimybė Probacijos tarnyboms toliau dirbti su nuteistąją, siekiant, kad jos pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju taikant specializuotas darbo su nuteistosios problemomis metodikas, keičiant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, galima tikėtis pakartotino nusikalstamo elgesio sumažėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, dėl skundo priimant naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutartį ir dėl T. K. skundo priimti naują sprendimą: atmesti Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. K..
Pakeisti T. K. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas paskiriant papildomas pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skirti nuteistajai T. K. papildomą pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti T. K. 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo I. K. ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.