Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. A2-92-227/2018

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01327-2017-1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6817-589/2017 pagal pareiškėjos R. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų A. P. ir D. P. prašymą, suinteresuotiems asmenis - D. P., L. A., E. P., AB SEB bankui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų D. P. ir A. P. prašymą. Nurodė, kad ji nuo 2006 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. P., mirusiu (duomenys neskelbtini). Po jo mirties 2017 m. gegužės mėnesį nuvykus į jo darbovietę AB „Panevėžio keliai“, dalyvaujant antstoliui buvo aprašyti velionio laikomi asmeniniai daiktai ir rastas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2207-452/2012, kuriuo nutraukta santuoka tarp A. P. ir D. P. bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pareiškėja nurodė, kad ji yra testamentinė A. P. turto įpėdinė. Palikimo priėmimo proceso metu pareiškėja gavo velionio buvusios sutuoktinės D. P. notarų biurui adresuoto pareiškimo kopiją, kuriuo ji praneša A. P. turto paveldėtojams apie A. P. skolą jai 9154,54 EUR, kurios pagrindas yra minėtas teismo sprendimas. Pareiškėja nurodė, kad sprendimu, patvirtintus pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuotas asmuo ir jai nedalyvaujant, nepagrįstai ir neteisėtai buvo išspręsti ir pareiškėjos turtiniai klausimai, kas pagal įstatymą yra pagrindas atnaujinti procesą. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, A. P. ir D. P. į santuokos metu įgyto ir dalintino turto masę įtraukė visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), bendros 179 000 LT vertės arba 51 841,98 EUR, joje esantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius. Namų valda buvo įgyta 2003-10-10 už 44 000 LT, kurių tik 2200 LT buvo sumokėti iš karto pardavėjai, o likusią 41 800 LT sumą pervedė AB Vilniaus banko Panevėžio filialas pagal pareiškėjų sudarytą paskolos sutartį, kurią vėliau asmeniškai įsipareigojo padengti A. P.. Pareiškėja nurodo, kad daugiau nei dešimt metų gyveno kartu su A. P. vienoje šeimoje, vedė bendrą ūkį, buvo susitarę ir dėl minėtos namų valdos bendros nuosavybės. Pareiškėjos asmeninis indėlis į namų valdą yra per 90 000 LT, kuris ženkliai viršija pirminę namų valdos vertę, nurodytą jos pirkimo pardavimo sutartyje, o 2012-07-04 teismo sprendime nurodyta jos vertė 179 000 LT ir jos padidėjimas buvo sukurtas iš pareiškėjos asmeninių lėšų. Dalį iš į minėtą namų valdą investuotos sumos 93 420 LT, pareiškėja yra paskolinusi A. P. pagal 2012 m. sausio 20 d. paskolos sutartį. Gyvenant kartu, bendromis lėšomis buvo dengiama ir paskola bankui. Priimtu sprendimu neteisingai nurodyta pareiškėjų santuokos metu įgyta ir dalintina turto masė, kiekvienam iš jų tenkančio turto dalis, nepripažinti, neįvertinti ir nepatenkinti pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai, neteisingai nustatyta D. P. priteistinos piniginės kompensacijos suma. Pareiškėja nei kaip bendrasavininkė, nei kaip kreditorius nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, priimant sprendimą buvo neteisingai taikytos CK 3.118, 3.126, 3.127 straipsnių nuostatos. Dėl šių aplinkybių, pareiškėja prašė atnaujinti procesą, sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punkto, dalyje dėl A. P. tenkančio turto ir jo vertės, sutarties 6 punkte dėl D. P. priklausančios piniginės kompensacijos, 7 punkte dėl kito dalintino turto ir prievolių nebuvimo panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti pareiškėjos kreditorinius reikalavimus 27 056,30 EUR sumai abiejų pareiškėjų atžvilgiu, o iš D. P. priteisti pusę šios sumos dydžio - 13 528,15 EUR piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjos 5,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto bei 9 punkto dalies pagrindu. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2207-452/2012, santuoka tarp A. P. ir D. P., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punkte A. P. ir D. P. susitarė dėl santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo. Susitarta, jog turtas yra dalinamas tokiu būdu: pareiškėjai D. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,0558 ha žemės sklypas, su priklausiniais, bendros 15 000 Lt vertės šalių susitarimu, esantys (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 63 000 Lt šalių susitarimu, automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės šalių susitarimu. Viso pareiškėjai D. P. atitenka turto 84 000 Lt vertės. Pareiškėjui A. P., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,1721 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, su priklausiniais, bendros 179 000 Lt vertės šalių susitarimu, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , 3000 Lt vertės šalių susitarimu. Viso pareiškėjui A. P. atitenka turto 182 000 Lt vertės. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte, šalys numatė, kad kreditorinį įsiskolinimą paimtą būsto kredito paskolą iš AB SEB banko pagal sutartį Nr. 07503 18011179-01, kurios likutis yra 37 451,19 LT, po santuokos nutraukimo banko sutikimu padengia vietas A. P.. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte, šalys susitarė, kad A. P. po santuokos nutraukimo už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo ir registruotino turto dalį – 60 458,81 LT sumoka piniginę kompensaciją 60 458,81 Lt D. P.. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkte, šalys nurodė, kad D. P. ir A. P. pretenzijų dėl kito, neregistruotino nekilnojamojo turto pasidalinimo neturi, turtą pasidalino gera valia. Vadovavosi CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors pareiškėja nurodė, kad apie santuokos nutraukimą jai tapo žinoma tik 2017 metais gegužės mėnesį, tačiau, vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei civilinėje byloje Nr. 2-220-452/2012 esančius rašytinius įrodymus, darė išvada, kad pareiškėjai apie sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukimą, buvo žinoma 2012 metais, todėl ji praleido trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu abu pareiškėjai nurodė, jog santuoka iširo dėl to, kad šeimoje atsirado trečias asmuo, nutartis dėl rašymo klaidos ištaisymo buvo išsiųsta A. P. nurodytos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), pati pareiškėja nurodė, kad gyveno su A. P. nuo 2006 metų ir taip pat savo gyvenamosios vietos adresą nurodo minėtą adresą, suinteresuotas asmuo D. P. teigia, kad pareiškėjai buvo žinoma apie santuokos nutraukimą. Taip pat pažymėjo, kad santuoka nutraukta supaprastinto proceso tvarka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai pareiškime turi nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, tuo tarpu pareiškėjai savo prašyme nurodė tik vieną kreditorių – AB SEB banką, šis kreditorius buvo nurodytas ir pateikus naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjai dalyvavo bylos nagrinėjime, vykusiame žodinio proceso tvarka, tvirtino, kad turi tik vieną kreditorių. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, bylą išnagrinėjo neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą R. Ž. kaip kreditoriaus. Pažymėjo, kad tarp R. Ž. ir A. P. sudarytoje sutartyje nurodyta, jog skolintos lėšos bus naudojamos pastatų remontui ir aplinkos tvarkymui. AB SEB banko suteiktas 2003 m. spalio 14 d. kreditas 41800 Lt buvo skiriamas būsto pirkimui, o 2004-12-15 kredito sutartis keičiama, suteikiant papildomai 20 000 Lt būsto renovacijai. Pareiškėjai, nustatydami turto vertę, ją nustatė šalių susitarimu, ką leidžia Civilinio kodekso normos. Nors pareiškėja pateikė 2012 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį, tarp jos R. Ž. ir A. P., kuria R. Ž. skolina A. P. savo asmenines lėšas žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), pastatų remontui aplinkos tvarkymui, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji paskolos sudarymo dienai turėjo 50 000 Lt, tokia sutartis turėjo būti tvirtinama notaro, nėra duomenų, kad skolą pareiškėja būtų prisiteisusi ar kreipusis dėl jos išieškojimo, taip pat į kitus mirusiojo įpėdinius su kreditoriniais reikalavimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėja R. Ž. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad nutarties išvados nėra susiję su objektyviais veiksniais – pareiškėjos suvokimu ir žinojimu apie pareiškėjų veiksmus santuokos nutraukimo metu, jai nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai, priimti civilinėje byloje Nr. 2-220-452/2012, nepagrįsta išvada, kad pareiškėja žinojo apie santuokos nutraukimą dėl to, kad gyveno su A. P. vienu adresu, gyvenimas su juo niekaip nėra susijęs su suponuotinu pareiškėjos žinojimu apie procesą. Mano, kad ta aplinkybė, jog sprendimas buvo rastas A. P. darbo vietoje patvirtina, kad santuokos nutraukimo faktą pagrindžiančius dokumentus jis slėpė. Kaimynai, draugai klausinėdavo, kada A. P. nutrauks santuoka su D. P., tačiau šių aplinkybių ji negali įrodyti, kai prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Daugiau nei dešimt metų pareiškėja gyveno kartu su A. P. vienoje šeimoje, vedė bendrą ūkį, buvo susitarę ir dėl namų valdos bendros nuosavybės. Pareiškėjos asmeninis indėlis į namų valdą yra per 90 000 LT, kuris ženkliai viršija pirminę namų valdos vertę, nurodytą jos pirkimo pardavimo sutartyje, o 2012-07-04 teismo sprendime nurodyta jos vertė 179 000 LT ir jos padidėjimas buvo sukurtas iš esmės iš pareiškėjos asmeninių lėšų. Dalį iš į minėtą namų valdą investuotos sumos 93 420 LT, pareiškėja yra paskolinusi A. P. pagal 2012 m. sausio 20 d. paskolos sutartį. Gyvenant kartu, bendromis lėšomis buvo dengiama ir paskola bankui. Pateikta paskolos sutartis nepaneigta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, be pagrindo nepripažinta jos įrodomoji reikšmė, ji patvirtina pareiškėjos kaip kreditorės statusą ir teises, o santuokos nutraukimo metu ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nebuvo vertinami jos reikalavimai. Teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti jos reikalavimus iš esmėsAtsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. P. prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo kad, nors pareiškėja nebuvo proceso dalyve ir procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikinėjami, tačiau ji pati nurodė, jog su A. P. gyveno nuo 2006 metų iki jo mirties, todėl jai turėjo būti žinoma, kad A. P. išsituokė, tai padaryta jai pačiai reikalaujant, ji pati buvo atėjusi į teismą su A. P., buvo kalbama apie santuokos nutraukimą, nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųsta adresu, kur gyveno A. P. ir pareiškėja. Akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie santuokos nutraukimą. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims, tokie asmenys gali prašyti atnaujinti procesą arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ginti. Šiuo atveju skolininkas yra sutuoktinis, jo sugyventinė yra kreditorė ir būtent A. P. turėjo nurodyti teismui, kad yra kreditorė, tačiau to nepadarė. Abejotina, kad jis nuslėpė kreditorė, tikėtina, kad tokios skolos nebuvo. Pareiškėja žinojo, kad nutraukiama santuoka, tačiau į bylos nagrinėjimą neįstojo, savo teisių negynė, gaudama palikimą, testamentu paliktą namų valdą, ji paskolą atgavo. Be to, vien tik pasirašyta paskolos sutartis nepatvirtina paskolos suteikimo fakto, kad pinigai buvo perduoti, ji neįrodė, kad turėdama skolinių įsipareigojimų bankui dėl įsigyto buto suteikė paskolą A. P., kad turėjo 50000 Lt sumą, todėl neturi suinteresuotumo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai, kurios santuoka irgi nutraukta bendru sutarimu, turėjo būti žinoma, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodomi visi kreditoriai, jie turi pareikšti nuomonę dėl sutuoktinių prievolių, turto padalijimo, o šiuo atveju ji procesinių dokumentų negavusi turėjo suprasti, kad nėra nurodyta kreditore. Pareiškėja gali prisiteisti skolą iš A. P. paveldėtojų, pareikšdama ieškinį teisme, o reikalavimas pripažinti skolą bendra negali būti tenkinamas, nes D. P. niekada nėra pripažinusi tokios skolos, ji suteikta ne šeimos poreikių tenkinimui, tuo metu pareiškėja vedė bendra ūkį su A. P., paskola galimai suteikta mano, kuriame pareiškėja gyveno su A. P., remontui. Neįrodžius, kad A. P. buvo skolingas pareiškėjai, prašymas turėjo būti atmestas ne tik dėl praleisto nustatyto termino, bet ir kaip pateiktas asmens, kuriam proceso atnaujinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys E. P., L. A. prašo skundo netenkinti, nurodo, kad pareiškėja negalėjo turėti 50000 Lt, kadangi ji 2006 metais įsigijo butą, atliko kapitalinį remontą, buvo laikotarpių, kai nedirbo, jų mama D. P. tokių pinigų nesiskolino, su A. P. negyveno nuo 2006 metų, todėl paskola negali būti priskiriama šeimos poreikių gerinimui. Paskola pareiškėjai grąžinta, nes jai testamentu palikta sodyba. Visi žinojo apie įvykusias skyrybas, R. Ž. su A. P. dalyvaudavo jo darbo vakarėliuose, giminės suvažiavime 2015 metais, suinteresuoti asmenys svečiuodamiesi yra kalbėję apie tėvų skyrybas pareiškėjai dalyvaujant. Pareiškėja ir A. P. kalbėdavosi apie judviejų vestuves tarpusavyje, su draugais, suinteresuotais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjos prašymas nebuvo tenkintas konstatavus, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Minėtoje normoje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu priimtas, byla išnagrinėta neįtraukus į bylos nagrinėjimą pareiškėjos R. Ž. kaip kreditorės. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, kadangi jai nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai santuokos nutraukimo byloje, jai nebuvo žinomi pareiškėjų veiksmai nutraukiant santuoką, pareiškėjos gyvenimo su A. P. faktas nesusijęs su žinojimu apie procesą, kadangi sprendimas buvo rastas A. P. darbe po jo mirties, tai patvirtina, kad nuo jos buvo nuslėptas santuokos nutraukimo faktas. Taip pat teigia, kad jos kaip kreditorės statusą patvirtina pateikta paskolos sutartis, teismas šioje proceso stadijoje nepagrįstai ėmėsi vertinti įrodymus, reikalavimus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl faktinių bylos aplinkybių, kurios nustatytos pirmosios instancijos teismo, pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad šių reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų D. P. ir A. P. prašymą pateikė 2012 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį, tarp jos, R. Ž., ir A. P., kuria R. Ž. skolina A. P. savo asmenines lėšas (50000 Lt) žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), pastatų remontui aplinkos tvarkymui. Pagal CK 3.126 straipsnį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti. Byloje nustatyta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo nurodyta, kad šalys patvirtina, jog turi tik vieną kreditorių – AB SEB banką, sutuoktiniai nepranešė R. Ž. apie turto padalijimo procesą. Taigi kreditorė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Plastineta“ v. V. A., L. A., bylos Nr. 3K-3-58-218/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja R. Ž. turėjo pagrindą teikti prašymą atnaujinti procesą. Pastebėtina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo pasisakė apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties formos reikalavimus, išreiškė abejones dėl to, ar pareiškėja turėjo neginčijamą reikalavimo teisę. Minėtos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik atnaujinus bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjus bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles neperžengiant ribų, kurias apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindas. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjos nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja su A. P. gyveno nuo 2006 metų iki jo mirties (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, tą ji nurodė savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja su A. P. gyveno ir tuo metu, kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, todėl sutiktina, kad pareiškėjai apie sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukimą turėjo būti žinoma dar 2012 metais. Teismas pagrįstai įvertino, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nurodė, jog santuoka iširo dėl to, kad šeimoje atsirado trečias asmuo. Be to, priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, buvo padaryta rašybos klaida, nurodant vieno iš ūkinio pastato unikalų numerį, dėl ko priimta Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, išsiųsta A. P. nurodytos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir pareiškėja. Nors R. Ž. laikosi pozicijos, kad jai apie santuokos nutraukimą tapo žinoma tik po A. P. mirties nuvykus į jo darbovietę bei 2017 metų gegužės mėnesį antstoliui aprašius mirusiojo laikomus asmeninius daiktus, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybės labiau tikėtina, kad jai buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą dėl santuokos nutraukimo ir tuo metu ji pati galėjo kreiptis į teismą pareikšdama kreditorinius reikalavimus, arba kreiptis dėl proceso atnaujinimo po santuokos nutraukimo nepraėjus trijų mėnesių terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo išsiuntė tik 2017 m. liepos 4 d., kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 2012 m. liepos 4 d., praėjus net 5 metams po bylos išnagrinėjimo, iki naikinamojo termino tokio pobūdžio prašymui pateikti likus tik vienam mėnesiui (CPK 368 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nėra praradusi galimybės reikšti ieškinį teisme, todėl manytina, kad jos teisė į teisminę gynybą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai atsisakius atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nebus pažeisti. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus atskirojo skundo spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens D. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų – 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo (CPK 98 str.). Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015-03-20) 8.15 punktu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais išlaidos už atstovavimą mažintinos iki 330 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeista.

Priteisti iš R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 330 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.