Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo P. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliaus – ATPK) 171 str. 1 d. padarymą skirta 6000 Lt dydžio bauda su pajamų, gautų iš šios veiklos, konfiskavimu – 108 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nubaustas už tai, kad 2014-02-20, apie 09.00 val., Vilniuje, S. Konarskio g. g. 31C namo kieme, S. V. už 108 Lt pardavė 30 litrų dyzelinio kuro (už litrą po 3,60 Lt), t.y. pardavė naftos produktus neturėdamas tam leidimo, tuo pažeidė LR energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr. 1-19 patvirtintų Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių 4 punkto nuostatas. Tokais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171 str. 1 d.

Jis liudytoją S. V. pažįsta. 2014-02-20 jis S. V. paskolino dyzelinio kuro, kadangi šis, išvykdamas į reisą, neturėjo nei pinigų, nei laiko važiuoti prisipilti kuro.

Nors teismas vadovavosi vaizdo įrašu bei parodymais, duotais policijos pareigūnui, iš kurių nustatė, kad jis pardavė 30 litrų dyzelinio kuro S. V., tačiau tame įraše nesimato, kad S. V. jam perduotų pinigus, kas įrodo, kad jis nepardavinėjo dyzelinio kuro, o tik paskolino.

Apeliantas tikina neturėjęs tikslo gauti pelno, į Baltarusiją dažnai nevyksta, degalų sistemingai į Lietuvą neveža, juo labiau jų neparduoda. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn prieš tai trauktas nebuvo, šeimos pajamos nėra didelės, su žmona augina 2 nepilnamečius vaikus, todėl šiuo metu šeimos materialinė padėtis yra sunki, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą arba visai jos neskirti.

Degalų pirkimo-pardavimo faktą patvirtina pranešėjo filmuota medžiaga, o taip pat degalus pirkęs asmuo, t. y. S. V.. Institucija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad buvo tariamasi su tyrėju dėl lengvinančių aplinkybių ir dėl nuobaudos „įspėjimo“. Policijos pareigūnas, tyrėjas Tomas Rinkevičius prieš surašant protokolą išsamiai išaiškino P. B., kuo jis yra kaltinamas bei išaiškino, kad sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priims Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nepagrįstas P. B. prašymas panaikinti jam administracinę nuobaudą, nes šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių įvykdytą pažeidimą, o P. B. skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad kaimynui S. V. kuro nepardavė. o skolino vertintini kaip asmens, bandančio išvengti atsakomybės, gynybinė pozicija.

P. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutarimu pagrįstai pripažino P. B. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

P. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Apylinkės teismas, pripažindamas, kad P. B. pardavė S. V. 30 litrų dyzelinio kuro už 108 Lt, pagrįstai nesivadovavo pažeidėjo, o taip pat jo kaimyno S. V. teisme duotais parodymais. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis kuro nepardavė, o paskolino vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija bei siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo, o taip pat liudytojo S. V. parodymai yra paneigiami paties P. B. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 6), o taip pat vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad P. B. pila iš bako kurą į S. V. automobilį bei pranešime Vilniaus apskrities policijos komisariatui esančia informacija (b.l. 3-4).

Kaip jau minėta aukščiau, S. V. yra P. B. kaimynas, jie bendrauja, dėl ko gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl, atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės, negali besąlygiškai vadovautis jo parodymais. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog P. B. nepardavė, o paskolino degalus S. V., byloje nėra.

Nors, anot P. B., neva tyrėja jam patarė prisipažinti padarius pažeidimą ir jis sutiko, tačiau visų pirma pažymėtina, jog pažeidėjui administracinį teisės pažeidimo protokolą, o taip pat jo paaiškinimą surašė ne tyrėja, o tyrėjas – Tomas Rinkevičius. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šis policijos pareigūnas klaidino P. B., buvo šališkas ir asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog P. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171 str. 1 d.

P. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą arba visai jos neskirti.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirdamas apeliantui nuobaudą – 6000 Lt baudą, įstatymų reikalavimų skiriant nuobaudą už ATPK 171 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepažeidė. Skirdamas nuobaudą teismas pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad P. B. turi šeimą ir du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, jo šeimos pajamos yra mažos bei paskyrė baudą, artimą sankcijoje numatytai minimaliai ribai. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Tai, kad P. B. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y., kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. B. administracinę nuobaudą, įvertino visas jų skyrimui reikšmingas aplinkybes, o nuobaudos neskyrimas ar sušvelninimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą P. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.