Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos V. U. (toliau – V. U.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria V. U. skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2019 m. vasario 14 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2019 m. vasario 14 d. nutarimu V. U. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir nubausta 30 (trisdešimties) eurų bauda už tai, kad 2018 m. gruodžio 12 d., 10.59 val. jos automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir laikomas Kelių eismo ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje be specialaus leidimo. Tokiais savo veiksmais V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, V. U. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 4 d. nutartimi V. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2019 m. vasario 14 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

3. Apeliaciniame skunde V. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai teigia, kad informacija apie tai, kur ji privalėjo statyti automobilį, buvo nurodyta internetiniame puslapyje, kuriame registruojamasi į seminarą. Motyvuodama šį savo teiginį V. U. nurodo, kad UAB „M. S.“ jos elektroninio pašto adresu siunčia daugybę pasiūlymų dalyvauti seminaruose. Pasiūlymuose nurodomas tik telefonas, kuriuo registruojamasi į seminarą, ir banko sąskaita, į kurią privaloma sumokėti mokestį už mokymus. Jokia interneto svetainė minėtame pasiūlyme nenurodoma. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta internetinės svetainės kopija, kurioje būtų matoma nuoroda į tai, kur V. U. privalėjo pastatyti savo automobilį vertinamu atveju. Tuo tarpu liudytojas P. P. patvirtino, jog apeliantė į jį kreipėsi dėl stovėjimo vietos savo automobiliui. Esant šių veiksmų visumai, pasak apeliantės, ji, pastatydama savo automobilį neleistinoje vietoje, nesuprato, jog elgiasi neteisėtai, todėl jokių pasekmių lengvabūdiškai išvengti akivaizdžiai nesiekė. Šiame kontekste V. U. pažymi ir tai, kad pagal ANK 21 straipsnio nuostatas, asmuo neatsako už kodekse numatytą administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą, jeigu tą veiklą padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija.

3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lengvinančių apeliantės atsakomybę aplinkybių nebuvimo. Darant šią išvadą nebuvo įvertinta, kad V. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jau buvo sulaukusi 67 metų amžiaus. Be to, vykti į seminarą viešuoju transportu ji bijojo dėl neseniai turėtos operacijos, po kurios pjūvių žaizdos dar nebuvo visiškai sugijusios.

4. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. K. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į V. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. V. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. U. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik V. U. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi V. U., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus. Iš aptartos teisės normos konstrukcijos seka, kad ji suformuota kaip blanketinė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti ir Kelių eismo taisykles, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 8 punkte, kuris, be kita ko, inkriminuotas ir apeliantei, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu <...>.

9. Nagrinėjamu atveju V. U. buvo nubausta už tai, kad vairuodama automobilį ji sustojo ir stovėjo pažeisdama kelių eismo ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ reikalavimus. Remiantis aktualia Kelių eismo taisyklių redakcija, kelių eismo ženklas Nr. 531 žymi stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo), iš ko seka, kad neturint specialaus leidimo ar nepritvirtinus jo matomoje vietoje – už priekinio stiklo, asmuo pažeidžia minėto kelio ženklo reikalavimus, už ką numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

10. Bylos duomenimis, vertinamo įvykio dieną V. U. dalyvavo UAB „M. S.“ organizuotame seminare, kuris vyko viešbutyje (duomenys neskelbtini). Remiantis liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto P. T. – UAB „H. N.“ pardavimų vadybininko parodymais, viešbučiui, kuriame vyko komentuojamas seminaras, priklauso kelios automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau tik viena yra skirta seminarų dalyviams. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad tik stovint šioje stovėjimo aikštelėje vairuotojams nėra reikalingas viešbučio registratūros išduodamas leidimas, pakanka apie reikalingą automobilio stovėjimo vietą seminaro dalyviui pranešti viešbučio darbuotojams. Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, nors V. U. ir kreipėsi į seminaro organizatorius dėl jai reikalingos automobilio stovėjimo vietos seminaro dieną, ši informacija buvo perduota ir atsakingiems viešbučio darbuotojams, tačiau automobilį vertinamu atveju ji pastatė ne toje stovėjimo vietoje, kuri vertinamu atveju jai buvo skirta.

11. Nors apeliaciniu skundu V. U. tai įvardina kaip seminaro organizatorių klaidą, neva jai nebuvo išaiškinta automobilio statymo tvarka seminaro dieną, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės, kurios yra privalomos visiems asmenims, dalyvaujantiems eisme, iš vairuotojų reikalauja ypatingo atidumo ir rūpestingumo vairuojant transporto priemones, siekiant nepažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš nagrinėjamojo įvykio dieną darytų fotonuotraukų, V. U. įvykio dieną vairuotas automobilis buvo pastatytas kelių eismo ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje. Ant minėto ženklo jokių nuorodų apie tai, kad rezervuotos vietos, kurioms taikomi minėto kelių eismo ženklo reikalavimai, yra skirtas būtent viešbučio lankytojams, nėra, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju, V. U., būdama pakankamai atidi ir rūpestinga vairuotoja, privalėjo įsitikinti, ar automobilį stovėti ji palieka tinkamoje vietoje. Neabejotina, jog jokių sunkumų tai jai nebūtų sudarę, būtų pakakę minėtos informacijos paklausti viešbučio registratūroje. Tuo tarpu to nepadariusi, ji privalo prisiimti savo neapdairumo pasekmes ir atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už padarytą teisės pažeidimą – stovėjimą neleistinoje vietoje. Būtent jai, kaip automobilio vairuotojai, o ne seminaro organizatoriams, kilo pareiga įsitikinti savo veiksmų teisėtumu, todėl vien tai, kad, jos teigimu, jai nebuvo išaiškinta automobilių statymo tvarka seminaro dieną, jos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nešalina. Juo labiau, jog N. Ž., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad komentuojamo įvykio aplinkybes aptarus su viešbučio personalu, ji buvo patikinta, kad V. U. vis tik buvo išaiškinta automobilių statymo tvarka viešbučio teritorijoje seminaro dalyviams. Jokių tai paneigiančių duomenų apeliantė nepateikė.

12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejotina, kad V. U., palikdama automobilį stovėti kelių eismo ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdama tokią teisę jai suteikiančio specialaus leidimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, todėl vertinamu atveju ji buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia ir apeliantės cituojamas ANK 21 straipsnis, kurio duomenimis, pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose. Pažymėtina, jog asmuo tik tuomet neturi atsakyti už nusižengimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Duomenų, patvirtinančių, kad vertinamu atveju V. U. buvo pateikta klaidinga viešojo administravimo subjekto konsultacija, t. y. išaiškinimas kur ir kokiu būdu ji, kaip seminaro dalyvė, turėtų pastatyti savo automobilį seminaro dieną viešbučio teritorijoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, o vien tik apeliantės pateikta pozicija apie tai, kad jai buvo pateikta klaidinga informacija, kai ji betarpiškai matė kelio ženklą, draudžiantį stovėti neturint specialaus leidimo, nėra pakankamas pagrindas spręsti asmens atleidimo nuo administracinės atsakomybės klausimą ANK 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Juo labiau, jog pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, tame tarpe ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

14. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiais, jog sprendžiant jos administracinės atsakomybės klausimą nebuvo įvertinta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad V. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2019 m. vasario 14 d. nutarimo turinio, ši aplinkybė vis tik buvo pripažinta V. U. atsakomybę lengvinančia, į ją neabejotinai atsižvelgta ir skiriant jai minimalią ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą, todėl pakartotinis šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės vertinimas šioje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, kuria, be kita ko, buvo paliktas galioti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2019 m. vasario 14 d. nutarimas, šioje vietoje pateikė klaidingą informaciją, tokiu būdu padarydamas rašymo apsirikimą, nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

15. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti skundžiama nutartimi buvo įvertinti visapusiškai, jokie procesiniai pažeidimai vertinamu atveju padaryti nebuvo, dėl ko, V. U. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.