Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-135/2015

Teisėjas Martynas Galvičius Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00166-2013-3

2015 m. balandžio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ atstovo advokato Egidijaus Morkūno apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

V. M. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendžiu priteista iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 8194,77 Eur (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt keturi eurai 77 centų) (28 294,90 Lt) turtinė žala nukentėjusiojo B. P. naudai.

Nuosprendžiu priteista iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 3164,14 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai 14 centų) (10 925,14 Lt) turtinė žala nukentėjusiosios V. J. naudai.

Nuosprendžiu priteista iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ po 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) (4316 Lt) neturtinės žalos nukentėjusiųjų G. P., A. P., B. P., V. J. naudai.

Nuosprendžiu priteista iš civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ po 24 815,80 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų 80 centų) (85 684 Lt) neturtinės žalos nukentėjusiųjų G. P., A. P., B. P., V. J. naudai.

Priteista iš V. M. 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 centų) (1000 Lt) nukentėjusiosios V. J. naudai už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis 2013-04-05, laikotarpiu nuo 8 val. iki 13.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas ŽŪB „D.“ priklausantį krovininį automobilį MERCEDES BENZ 2631, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NEFAZ 8560-010-02, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė „Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „D.“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 23, 52.9 ir 63.7 punktus, kuriuose įtvirtinta vairuotojo pareiga patikrinti, ar gerai pritvirtinti automobilio ratai, 75.1 punktą, kuriame nurodyta vairuotojo pareiga nuolat stebėti visų automobilio mechanizmų darbą, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 15 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, laikotarpiu nuo 2013-04-03 iki 2013-04-05 apie 8 val. ŽŪB „D.“ dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) kaime, pakeitęs ir veržlėmis pritvirtinęs automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies ratus, ir 2013-04-05 apie 8 val. prieš pradėdamas važiuoti iš ŽŪB „D.“ dirbtuvių link tame pačiame kaime esančių ŽŪB „D.“ priklausančių fermų, kuriose į jo vairuojamą transporto priemonę buvo pakrauta siloso, taip pat tą pačią dieną apie 9 val. prieš pradėdamas važiuoti iš ŽŪB „D.“ priklausančių fermų link Ž. ŽŪB priklausančių fermų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, kuriose iš jo vairuojamos transporto priemonės buvo iškrautas silosas, taip pat tą pačią dieną apie 12 val. prieš pradėdamas važiuoti iš Ž. ŽŪB priklausančių fermų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad vairuojama kelių transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir atitinka transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus, kad galinės ašies kairės pusės ratai, kurie prieš pat važiavimą buvo pakeisti, yra tinkamai pritvirtinti, kelionės metu nestebėjo ir sustojimų metu nepatikrino neseniai pakeistų galinės ašies ratų ir jų tvirtinimo veržlių būklės, dėl to kelionės metu atsisuko automobilio MERCEDES BENZ 2631 visos galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimo veržlės ir apie 13.19 val. (duomenys neskelbtini) 20 kilometre (apie 19 km 134 m), nusimovė galinės ašies kairės pusės ratas, išriedėjo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešai važiavusį bei E. K. vairuojamą krovininį automobilį (priekinę jo dalį) DAF XF 95.480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba GSH OPK, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po to automobilis DAF XF 95.480 dėl susidūrimo su ratu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su paskui krovininį automobilį MERCEDES BENZ 2631 važiavusiais automobiliais RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. P., bei RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. N., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio RENAULT ESPACE vairuotojas G. P. ir to paties automobilio keleivė L. J. žuvo įvykio vietoje.

Nuteistojo nuomone, bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja ir nukentėjusiųjų interesams, atitiktų teismų formuojamą praktiką.

Taip pat nurodo, kad jis nesutinka ir su paskirtu maksimaliam terminui uždraudimu vairuoti automobilius. Pažymi, kad teismas nemotyvavo tokio sprendimo, o byloje nėra konstatuotas jo itin šiurkštus pažeidimas, ar tai, kad jis būtų vairavęs neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Tvirtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas buvo grindžiamas išimtinai tik nusikalstamos veikos padarymu, nors pagal įstatymo nuostatas teismas nebūtinai konstatavus nusikalstamos veikos padarymą privalo skirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes įstatyme įtvirtinta teismo galimybė, o ne pareiga. Nurodo, kad iš bylos aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad jis yra nuolatinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nes byloje fiksuoti du pažeidimai, kurių vieno galiojimas pasibaigęs. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju eismo įvykis įvyko ne dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet dėl transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kurie palyginus su prieš tai teismo nurodytais baustumais, yra itin skirtingo pobūdžio. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl skiria maksimaliai ilgą laikotarpį, t.y. uždraudimą vairuoti trejiems metams. Nuteistasis daro išvadą, kad teismas galėjo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės arba skirti ją trumpesniam laikui, o ne maksimaliai ilgam.

Dėl ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „D.“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 23, 52.9 punkto, kuriame nurodyta, jog ratų diskai turi būti patikimai pritvirtinti ant stebulių 63.7 punktas - vairuotojas turi patikrinti automobilio techninę būklę: ar gerai pritvirtinti ratai, pažeidimo advokatas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog V. M. autoįvykio išvakarėse keitė vilkiko MB ratus, jis teismui nurodė, jog atidžiai prisuko visus ratus prie stebulių veržlėmis, jam montuojant ratus talkino kitas bendrovės darbuotojas - D. V., kuris padėjo paveržti visu ratų veržles, prisukus ratus, ratai du kartus buvo pertikrinti. Pažymi, kad D. V. teisme nurodė, kad kaltinamajam V. M. domkrato, veržlių ir vamzdžių pagalba padėjo pakeisti sunkvežimio galinius abejus ratus, kuriuos jiems pristatė tiekėjas, nusukant ir prisukant ratus, veržlių deformacijos požymių nepastebėjo, jos buvo tvarkingos, įtrūkimų nepastebėjo, V. M. su juo nekalbėjo apie tai kiek reikia stipriai prisukti, veržė kiek galėjo, kad nepersukti jų, žmogaus jėgos užtenka užsukti veržles, techninių papildomų priemonių nereikia veržlėm užsukti, tai nebuvo pirmas kartas, kai jis keitė ratus, viską darė įprastai, jis buvo iki pat galo, kol buvo pakeisti visi ratai, kol užsukta ir nuleistas domkratas, veržles užsukinėjo po vieną, yra 8 ar 10 veržlių, jis padėjo užveržti, o užsukinėjo V. M.. Pažymi, kad liudytojas D. V. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, nurodydamas, kurioje vietoje, kokiu būdu, kokiais įrankiais ir kokia eiga prie krovininio automobilio MERCEDES BENZ prisuko veržles. Apelianto teigimu, jokių įrodymų, kad autoįvykio metu nukritęs ratas nebuvo pritvirtintas byloje nėra.

Dėl „Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „D.“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 75.1 punkto, kuriame nurodyta, jog vairuotojas vairuojant privalo nuolat stebėti kontrolės prietaisų parodymus ir visų mechanizmų darbą, nurodo, jog V. M., būdamas atidžių vairuotoju, nuolat stebėjo vilkiko kontrolės prietaisų parodymus bei visų vilkiko mechanizmų darbą, joks vilkiko prietaisas negalėjo parodyti, kad ratas nukrito ar, kad netrukus nukris, vilkiko mechanizmai taip pat niekuo nebuvo susiję su rato pritvirtinimu.

Dėl KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, pažymi, jog teismas nenurodė, kaip autoįvykis ar V. M. veiksmai susiję su šios normos pažeidimu, kadangi V. M. ėmėsi visų įmanomų priemonių dalyvaudamas eisme -patikrino transporto priemonę prieš išvykdamas į reisą, patikrino ratų būklę tarpinio sustojimo metu. Jokių kitų veiksmų imtis jis negalėjo net ir teoriškai.

Dėl KET 15 punkto, kuriame nurodyta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę, o prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, atstovas pažymi, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog pradedant važiuoti po ratų pakeitimo ar po tarpinio sustojimo pradedant važiuoti atgal į ŽŪB „D.“ vilkikas MERCEDES BENZ buvo netvarkingas. Kita vertus, advokato teigimu, net ir esant automobiliui netvarkingam, būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tai, kad kaltinamasis suvoktų, kad automobilis netvarkingas.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, advokatas tvirtina, jog teismas nenurodė nei vienos konkrečios teisės normos, kurios pažeidimą patvirtintų byloje esantys įrodymai. Advokato nuomone, eksperto išvados baudžiamojoje byloje vertintinos kritiškai, kadangi ekspertas, ne kartą minėjęs, jog ratų tvirtinimas turėjo atitikti „nustatytus reikalavimus“, tačiau tokių reikalavimų įvardinti negalėjo, o savo išvadą, kad ratas nebuvo tinkamai pritvirtintas, siejo tik su tuo, kad ratas nukrito, o gauti atsakymą iš eksperto, kaip ratai turėjo būti pritvirtinti tinkamai, teisme nepavyko. Atsižvelgdamas į tai, advokatas teigia, jog tai yra pagrindas manyti, jog nėra jokių ,,techninių reikalavimų“, kurių nesilaikė kaltinamasis.

Civilinio atsakovo atstovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. M. prisipažino kaltu, nes kaltinamasis visada teigė, jog tinkamai prisuko nusimovusį ratą bei nuolat tikrino automobilio būklę. Pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Tvirtina, kad teismas nemotyvavo savo išvados dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų bei kilusių pasekmių, kai tai yra būtina sąlyga atsakomybei atsirasti. Nurodo, kad teismas netyrė atsakovo versijos, kad ratas galėjo nusimontuoti dėl to, jog trūko ratą laikiusios veržlės.

Dėl vilkiko DAF vairuotojo veiksmų autoįvykio metu, advokatas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas neišsiaiškino visų autoįvykio esminių aplinkybių, tvirtina, kad tragiškas autoįvykio pasekmes sukėlė ne vilkikas MERCEDES BENZ, bet vilkikas DAF, susidūręs su automobiliu RENAULT ESPACE, kuriuo važiavo žuvusieji. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog autoįvykio metu vilkikas DAF važiavo viršydamas nustatytą greitį, t.y. vietoje nustatyto 70 km/h, važiavo 82 km/h greičiu, dėl to, advokato nuomone, akivaizdu, kad autoįvykį lėmė ir DAF vairuotojo E. K. padarytas eismo pažeidimas, t.y. greičio viršijimas. Nurodo, kad jei jis nebūtų viršijęs leistino greičio, tai jis nebūtų atsidūręs rato nusimontavimo metu autoįvykio vietoje, o bylos nagrinėjimo metu, nors buvo prašoma, teismas atsisakė skirti ekspertizę, kuria būtų nustatyta DAF vairuotojo veiksmų įtaką autoįvykiui, tuo pažeisdamas savo pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Tvirtina, kad greičio viršijimo įtaką autoįvykiui ištirti įpareigoja ir susiformavusi teismų praktika (2K-127/2010). Mano, jog dėl to, kad nebuvo tiriama, kaip DAF vairuotojo padarytas pažeidimas įtakojo autoįvykį, negalima laikyti, kad priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad teismas turėjo aiškintis ir tai, ar po to, kai į vilkiką DAF atsitrenkė nuo vilkiko MB nusimontavęs ratas, DAF vairuotojas galėjo nukreipti automobilį į šalikelę, juolab, kad apklaustas ekspertas nurodė, jog ,,toje vietoje ratas tikėtina atsitrenkė ir konstrukcijos dalys sulindo ir užstrigo, todėl galėjo būti, kad dėl deformacijos negalėjo pasukti“ ir šios abejonės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos.

Advokatas nesupranta, kodėl teismas skirtingai įvertino žuvusiųjų artimiesiems priteistą neturtinę žalą, nes G. P. artimiesiems buvo priteista 74447,40 EUR, o L. J. artimiesiems tik 24 815,80 EUR.

Nurodo, kad teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80 000 Lt iki 100 000 Lt (2K-173/2010), o teismas šiuo atveju nuo šios praktikos ženkliai nukrypo, nes priteisė daug didesnę sumą. Advokato teigimu, įvertinus tai, nukentėjusiesiems iš atsakovo priteista suma, net ir pripažinus V. M. kaltę, yra mažintina, o mažinant iš ŽŪB ,,D.“ priteisiną sumą, būtina įvertinti ir tai, kad pasekmes sukėlė du padidinto pavojaus šaltiniai – vilkikai DAF ir MERCEDES BENZ, o vilkiko DAF vairuotojas E. K. pažeidė KET reikalavimus.

Advokatas taip pat nurodo, kad teismas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos išnagrinėjo be pagrindo, kadangi nukentėjusieji ir jų atstovas 2014-10-22 teismo posėdyje prašė nenagrinėti civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atstovas pažymi, kad nors baudžiamoji byla išnagrinėta su pažeidimais, civilinis atsakovas atsakomybės, kylančios pagal LR CK 6.270 str., neneigia ir pripažįsta pareigą atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Mano, kad šiuo atveju tikslinga nuosprendį pakeisti taip, kad jis atitiktų suformuotą teismų praktiką. Nurodo, kad autoįvykio metu žuvo du žmonės, ŽŪB ,,D.“ kaltės nėra, todėl mano, kad teisinga neturtinės žalos atlyginimo suma kiekvienam iš žuvusiųjų artimųjų būtų 21 000 eurų, o šią sumą turėtų atlyginti tiek vilkiko MERCEDES BENZ, tiek vilkiko DAF valdytojai, todėl ši suma turėtų būti dalinama iš dviejų ir iš ŽŪB ,,D.“ priteistina 10 500 eurų, t.y. kiekvienam iš žuvusiojo G. P. artimųjų po 3 500 eurų, o L. J. artimiesiems 10 500 eurų.

Išnagrinėjus apeliacinius skundus apeliacinės instancijos 2015-03-05 teismo posėdyje ir teismui išėjus priimti sprendimą 2015-03-09 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas V. J. prašymas, kuriame ji nurodo, jog byloje dėl L. J. žūties yra nukentėjusioji ne tik ji, bet ir jos sūnus, žuvusiosios brolis E. J.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiaisiais buvo pripažinta ji ir jos sūnus E. J., tačiau rašant ieškinį, jos sūnus nebuvo įtrauktas. Pažymi, kad prasidėjus posėdžiams, sūnus buvo kviečiamas į kiekvieną posėdį, buvo apklaustas, tačiau nukentėjusiųjų sąraše jo neliko. Pažymi, kad sūnus dėl sesers žūties labai išgyvena. Tvirtina, kad ji nežinojo apylinkės teismo nuosprendžio apskundimo tvarkos ir jos sūnus yra nuskriaustas, nes negaus iš draudimo kompanijos 1250 eurų. V. J. pritaria ŽŪB ,,D.“ atstovo skundo argumentams.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundu atmesti, nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis savo kaltės neginčija, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė bei nepagrįstai ir per ilgai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Tuo tarpu civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ atstovas apeliaciniame skunde ginčydamas nuteistojo V. M. kaltę tvirtina, kad teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo motyvų

Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendį ir atidėti paskirtos pagal BK 281 str. 5 d. bausmės vykdymą (BK 75 str.) bei panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemonę.

Kolegija sprendžia, kad teismas V. M. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 281 str. 5 d. Nuteistojo kaltę pagrindžiantys įrodymai išsamiai aptarti nuosprendyje ir teisėjų kolegija jų nekartoja. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl nusikaltimo, už kurį nuteistas, veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymą bei baudžiamojo poveikio priemonės - atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę paskyrimą.

BK 281 str. 5 d. numato, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmes už nusikaltimus, susijusius transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, teismų praktikoje teismai taip pat įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms), aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę: ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio.

Teismas, skirdamas V. M. bausmę, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kad buvo sukelti sunkūs padariniai - žuvo 2 žmonės, kad jis baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, anksčiau buvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau baustumas už šią nuobaudą išnykęs, neteistas, buvusio darbdavio ir seniūnijos atstovų charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad nustatyta V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam nepagrįstai nebuvo svarstomas apylinkės teisme klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 str. nuteistajam V. M. netaikytas pagrįstai. Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Sprendžiant dėl BK 75 str. taikymo, svarbu visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d. pasiekimą. Nors V. M. neteistas, dirbo, darbovietės buvo charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šio konkretaus nusikaltimo pobūdį - dėl nuteistojo vairuojant automobilį neatsargių veiksmų žuvo 2 žmonės – ir šių pasekmių kontekste įvertinant tai, jog V. M. nusikalstamą veiką padarė jau turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą: už greičio viršijimą (važiavo 66 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h), anksčiau buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, pagrįstai nusprendė V. M. skirti laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo. Sprendžiant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog nors V. M. teigia, kad jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios visai nebendravo su nukentėjusiaisiais, nukentėjusieji asmenį, dėl kurio kaltų veiksmų žuvo jų artimieji, pirmą kartą pamatė tik teisme, apie tai, jog gailisi dėl įvykio ir užjaučia nukentėjusiuosius V. M. nurodė tik baigus nagrinėti bylą teisme, sakydamas savo paskutinį žodį (4 t., 124 b. l.).

Teisėjų kolegija sutinka, jog visuma šių aplinkybių rodo, jog paskyrus nuteistajam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatytos BK 41 str. bausmės paskirtys – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį, kad asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nebūtų pasiektos.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistajam neteisingai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Jau aptarta, jog V. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles, tame tarpe ir šiurkščiai, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo ir tuo, jog V. M., būnat profesionaliam vairuotojui, buvo padarytas transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, lėmęs eismo įvykį, kuris sukėlė labai sunkias ir nepataisomas pasekmes – dviejų jaunų žmonių mirtį. Apygardos teismas pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir sprendimui taikyti V. M. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui ir šią baudžiamojo poveikio priemonę palieka galioti.

Dėl civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ apeliacinio skundo motyvų

Civilinio atsakovo ŽŪB „D.“ atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendžiu dėl civilinių ieškinių išsprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir prašo priteistą nuturtinės žalos dydį sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia civilinio ieškovo atstovo dėmesį į tai, kad, sutinkamai su BPK 312 str. 3 d., civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Nors civilinio ieškinio išsprendimas, kaip teisingai nurodo apeliantas, tiesiogiai priklauso nuo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tarp jų ir nuo to, kas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ir ja padarytos žalos, tačiau BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Taigi šioje normoje įtvirtinta ribota apeliacijos teisė joje išvardytiems asmenims, suteikiant jiems teisę ginčyti tik civilinio ieškinio dydį, jo priteisimo pagrįstumą, su civiliniu ieškiniu susijusius įrodymus. Tokios praktikos laikosi ir LAT (2K-341/2012, 2K-259/2012). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstytus įrodymus, kuriais grindžiama nuteistojo V. M. kaltė ir nurodo, kad dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmonės, kaltas yra automobilio DAF vairuotojas, beveik visi skundo motyvai yra susiję su tuo, kad, apelianto teigimu, nuteistasis V. M. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Taigi, kolegija, sutinkamai su BPK 312 str. 3 d., civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ atstovo apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji B. P. ir A. P. autoįvykio metu neteko sūnaus, G. P. - brolio, V. J. – dukters, todėl jie pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir B. P., A. P. ir G. P. pareiškė kiekvienas po 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., 41-44 b. l.), o V. J. – 1 000 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., 87-90 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo ŽŪB ,,D.“ priteisė po 24 815,80 EUR (85 684 Lt) kiekvienam nukentėjusiajam, o iš civilinio atsakovo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 1250 EUR (4316 Lt).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal sunkaus sužalojimo sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiuosius ir žuvusiuosius siejo artimi santykiai, jie buvo šeimos nariai, dažnai bendravo, žuvusieji buvo pagalbininkai šeimos nariams, po žuvusiųjų netekties jų šeimos nariai labai dvasiškai kentėjo, šeimos nariams pasireiškė sveikatos sutrikimai, paaštrėjo lėtinės ligos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai žūsta pačios artimiausios aplinkos žmogus (tėvas, motina, vaikas, sutuoktinis), dvasiniai išgyvenimai būna patys skaudžiausi, įrodyti jų dydį yra neįmanoma, nes jis neišmatuojamas.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusieji iš tiesų patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų dėl G. P. ir L. J. mirties – dvasinę tuštumą, netekties, praradimo jausmą, liūdesį, sukrėtimą, tačiau įvertinus tai, jog veika padaryta dėl neatsargumo, KET pažeidimai nebuvo susiję su itin šiurkščiu KET nesilaikymu (vairuotojas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo nustatytas greičio viršijimas) bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, nukentėjusiesiems priteistos piniginės sumos apylinkės teismo sprendimu neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, todėl turi būti mažintinos. Taip pat pažymėtina, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir negali būti per didelis, nes priešingu atveju mažėja tikimybė, kad žala bus atlyginta.

Neabejotina, jog tiek nukentėjusieji B. P., A. P. bei G. P. žuvus sūnui bei broliui, nukentėjusioji V. J. žuvus dukrai, išgyveno didžiulį dvasinį sukrėtimą, sielvartą dėl artimo praradimo, tačiau tėvų skausmas dėl vaikų, kuriuos augino, ugdė, auklėjo, netektis laikytina didesnio laipsnio nei G. P. išgyvenimai netekus brolio. Todėl atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam G. P. priteistinas kiek mažesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis nei žuvusiųjų tėvams.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei tai, kad iš civilinio atsakovo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ G. P., A. P., B. P. ir V. J. priteista po 1250 EUR (4316 Lt) neturtinės žalos atlyginimui, neturtinės žalos priteisimas iš civilinio atsakovo ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ mažintinas A. P., B. P. ir V. J. atitinkamai priteisiant po 19 023,40 EUR (65 684 Lt) kiekvienam iš jų, o G. P. – 13 231,00 EUR (45 684 Lt).

Dėl V. J. po apeliacinės instancijos teismo posėdžio gauto prašymo, kuriame nurodomos aplinkybės dėl E. J., žuvusiosios L. J. brolio, nepriteistos neturtinės žalos, pažymėtina, kad, atsižvelgus į tai, jog E. J. (gim. 1994 m.) arba jo atstovas advokatas priėmus pirmosios instancijos nuosprendį minėto nuosprendžio neskundė, klausimas dėl neturtinės žalos nepriteisimo E. J. apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtu.

Civilinio atsakovo ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog 2014-10-22 teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė teismo nespręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimo ir civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, todėl teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išsprendė šį klausimą. Kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad LR BPK 115 str. 2 d. yra numatyta, kad išimtinais atvejai, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš 2014-10-22 teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiųjų advokatas kėlė minėtame teismo posėdyje neturtinės žalos išsprendimo klausimą, siūlydamas jo sprendimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas dėl galimų vilkiko DAF vairuotojo E. K. veiksmų teisėtumo bei jų atitikimo KET reikalavimams autoįvykio metu (4 t., 91 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad byloje kaltu dėl autoįvykio pripažintas V. M., apeliacinės instancijos teisme jo kaltės klausimas nenagrinėjamas, E. K. veiksmuose neteisėtumo nenustatyta, todėl, atsižvelgus į tai, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų patirtos nenutirtinės žalos nustatymui buvo nustatytos visos būtinos faktinės aplinkybės, apylinkės teismas šį klausimą sprendė pagrįstai ir nebuvo baudžiamojo proceso kodekso normoje nustatyto pagrindo šio klausimo sprendimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovo advokatą skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį.

Sumažinti iš civilinio atsakovo ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos priteisimą nukentėjusiesiems ir priteisti iš civilinio atsakovo ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam B. P. 19 023, 40 EUR (65 684 Lt), nukentėjusiajai A. P. 19 023,40 EUR (65 684 Lt), nukentėjusiajam G. P. 13 231 EUR (45 684 Lt), nukentėjusiajai V. J. 19 023,40 EUR (65 684 Lt).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.