Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo J. Č. gynėjos advokatės Lolitos Narmontienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis skirti kaltinamajam J. Č. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2025 m. lapkričio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ir neturėdamas leidimo bei išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2023 m. gegužės 10 d., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8¹ straipsnį, numatantį, kad į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, pasinaudodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje užsakė psichotropinę medžiagą, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (I-ąjį sąrašą), o būtent 500,2 g katinonų darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtą 3-chlormetkatinoną (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), grynasis psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono kiekis – 407,1628 g, bei nurodė šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu, išgalvoto asmens vardu ir pavarde „L. B.“, adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu inicijavo psichotropinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minima psichotropine medžiaga nurodytu adresu, jis tokiu būdu neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2023 m. gegužės 10 d. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, UAB „S“, esančią (duomenys neskelbtini), siuntėsi psichotropinę medžiagą – 500,2 g, katinonų darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC, 1-(3-chlorfenil)-2-(metilamino)-1-propanonas), kurios grynasis kiekis – 407,1628 g, kai ši siunta su psichotropine medžiaga 2023 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu buvo sulaikyta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. Č. gynėjos advokatės L. Narmontienės skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria palikta galioti ankstesnė 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis skirti kaltinamajam J. Č. suėmimą ir nustatytas šios kardomosios priemonės terminas 3 mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta. Bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai padarė išvadą, kad netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo R. U. apklausos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nurodyti duomenys leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

7. Suėmimo terminas kaltinamajam J. Č. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo pratęsimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai ir šiuo metu nėra išnykęs. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

8. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. J. Č. kaltinamas galimai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII 1836 redakcija) ir labai sunkaus nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Galimai padarytos nusikalstamos veikos yra labai pavojingos, nes buvo disponuojama labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti. Sutiktina su kaltinamojo gynėjos teiginiais, kad vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. J. Č. socialiniais-ekonominiais ryšiais, jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis ir kitomis bylos aplinkybėmis. Šių duomenų visuma pagrindžia aptariamo suėmimo pagrindo buvimą.

9. Vertinant kitas reikšmingas aplinkybes galimam kaltinamojo bėgimui (slėpimuisi), kitos J. Č. charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo pritarti skundo argumentams apie nepagrįstai nustatytą šį suėmimo pagrindą. Nors J. Č. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo metu teistas keturis kartus, iš kurių ir dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat 2025 m. kovo 31 d. buvo nuteistas ir už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Be to, kaltinamasis sistemingai darydavo ir administracinius nusižengimus, informacijos apie už juos paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Tokios aplinkybės, kartu įvertinus ir tai, kad J. Č. nesusituokęs, nedirba, nėra jokių duomenų apie jo mokymąsi ar kitokią pozityvią ilgalaikę veiklą, registruoto turto Lietuvos Respublikoje neturi, rodo, jog jis nėra susaistytas tvirtais ekonominiais, socialiniais ryšiais. Skunde nurodoma, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta pasikeitė ne jo noru, o Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus perduoti šį socialinį būstą kitiems asmenims, jis gyvena pas motiną, kartais pas draugą taip pat nepaneigia nustatyto suėmimo pagrindo. Kaltinamasis J. Č. apie pasikeitusius anketinius duomenis teismui nepranešė, pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis į posėdį neatvyko dėl žmogiškojo faktoriaus (pamiršo, pakeitus telefono aparatą, negalėjo prisijungti prie savo elektroninio pašto, pamiršo prisijungimo kodus, elgėsi lengvabūdiškai ir neapdairiai, pasyviai laukdamas teismo pranešimo, nuo teismo nesislapstė gyvendamas pas motiną ir kartais pas draugą), tačiau deklaratyvus šių aplinkybių nurodymas savaime nepaneigia pagrįsto manymo, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo.

10. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad kaltinamojo socialiniai bei ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo, pakankamai nesudėtingai gali būti nutraukti arba palaikomi pastarajam būnant pasislėpus, tokiu būdu vengiant gresiančios griežtos atsakomybės bei galimo nuosprendžio įvykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiama nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

11. Įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, pasikeitusią teismo sudėtį, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas J. Č., pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką (nusikalstamų veikų darymą, tvirtų ryšių nebuvimą, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimą), sudaro pakankamą pagrindą manymui apie jo galimą pasislėpimą ir tokiu būdu trukdymą operatyviai bylos nagrinėjimo eigai. Todėl skundo argumentai apie kaltinamojo lengvabūdišką ir neapdairų elgesį nepaneigia suėmimo skyrimo pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai galėtų būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamajam nėra pagrindo. Kaip minėta, kaltinamajam šioje byloje buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau akivaizdu, kad ši priemonė nebuvo pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, į du teisiamuosius posėdžius kaltinamasis neatvyko, buvo paskelbta jo paieška. Suėmimo taikymą šioje situacijoje pagrindžia ir tai, jog kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nepaiso jam skiriamų bausmių ir nekeičia savo elgesio, todėl siekis užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms užtikrins pusiausvyrą tarp viešojo intereso apsaugos bei paties kaltinamojo interesų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaltinamajam J. Č. (J. Č.) nustatytą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.