Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-506-671/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2-506-671/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
I. T.
Atsakovas
R. R.
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-506-671/2012Procesinio sprendimo kategorija 30.1.; 30.9.1.; 30.12.; 116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. birželio 29d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant R. U., dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovui advokatui A. S., atsakovui R. R., jo atstovui advokatui V. J., trečiajam asmeniui A. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui A. S., dėl atidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, bei valdymo teisės pažeidimo pašalinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, remdamasi LR CK 4.37str., 4.71str., 4.73str., 4.74str., 4.80str., 4.98, ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai nuosavybės teise priteisti šio namo 43/10 dalis ir patalpas pusrūsyje P1¹, kurios atidalintas plotas 5,97 kv.m., P-4, kurios plotas 14,62 kv.m., P-5, kurios plotas 7,62 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 28,21 kv.m. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas 1-1, kurios plotas 1,62 kv.m., 1-2, kurios plotas 4,09 kv.m., 1-3, kurios plotas 16,23 kv.m., 1-4, kurios plotas 9,79 kv.m., 1-6, kurios plotas 11,00 kv.m/, 1-7, kurios plotas 24,55 kv.m. Viso gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų, kurių plotas 67,28 kv.m. Atsakovui R. R. po atidalinimo nuosavybės teise priteisti 57/100 dalis to paties gyvenamojo namo ir patalpas pusrūsyje: P-1, kurios atidalintas plotas 4,26 kv.m., P-2, kurios plotas 1,41 kv.m., P-3, kurios plotas 7,94 kv.m., P-6, kurios plotas 8,36 kv.m., P-7, kurios plotas 1,91 kv.m., garažas, kurio plotas 23,80 kv.m.. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 47,52 kv.m.. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-5, kurios plotas 9,19 kv. m., ir antro aukšto patalpas 1-8, kurios plotas 6,76 kv.m., 1-9, kurios plotas 9,77 kv.m., 1-10, kurios plotas 15,80 kv.m., 1-11, kurios plotas 3,58 kv.m., 1-12, kurios plotas 9,01 kv.m., 1-13, kurios plotas 24,83 kv.m. Viso patalpų pirmame ir antrame aukšte, kurių plotas 78,94 kv.m. Priteisti iš atsakovo už jam tenkančią didesnę nuosavybės dalį 20983,90Lt kompensaciją. Palikti bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankį, atsiremiantį į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2011 02 25 iš A. S. nusipirko žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalį. Sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nuosavybės teise valdo ½ dalį to paties gyvenamojo namo. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, kad tarp A. S. ir R. R. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta. Realiai ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurių plotas 95,49 kv.m., kas atitinka 43/100 dalis, o atsakovas naudojasi 126,46 kv.m., kas sudaro 57/100 dalis gyvenamojo namo. Kadangi po atidalinimo, jos nuosavybės dalis sumažėja, atsakovas ieškovei turi sumokėti piniginę kompensaciją 20983,90Lt. Be to, atsakovo laiptų turėklas remiasi į ieškovė langą, dėl ko ieškovė negali atidaryti lango, todėl atsakovas įpareigotinas pašalinti šį pažeidimą.

Ieškovė palaikė ieškinį ir paaiškino, kad perkant ½ dalį gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pardavėja A,S. aprodė patalpas pirmame aukšte ir pasakė, kad priklauso visas pirmas aukštas, taip pat ir veranda. Perkant nebuvo paskaičiuota ar pirmo aukšto patalpos atitinka ½ gyvenamojo namo dalį, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad būtent tiek perka. Sumokėjo A. S. 130000 Lt. Nusipirkus ir pradėjus gyventi, paaiškėjo, kad veranda, kuri turėjo atitekti jai, naudojasi tik atsakovas. Pareiškus pretenzijas, atsakovas ir jo žmona elgėsi agresyviai, todėl nutarė atsidalinti teisme. Tretysis asmuo nebuvo nusistatęs naudojimosi tvarkos su atsakovu, tačiau tokią teisę turi ji. Reikalavimą apibrėžia įgytos nuosavybės teisės turinys, t.y. ½ dalis gyvenamojo namo. Parduodant gyvenamojo namo dalį, atsakovui buvo pasiūlyta šią dalį įsigyti, tačiau atsakovas nuosavybės dalių neperskaičiavo, naudojimosi tvarkos nenusistatė, ir tokiu būdu neprieštaravo, kad būtų perleista ½ dalis gyvenamojo namo. Atidalinant gyvenamojo namo patalpas, realiai išspręsti atidalinimą, taip, kad jai būtų pirmame aukšte kompensuotas trūkstamas patalpų plotas nėra galimybės, todėl ieškovė neprašė kompensuoti trūkstamą plotą natūra, priteisiant jai verandą (nes tai vis tiek neišlygintų dalių), o prašė priteisti kompensaciją. Atlikus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buvo nustatyta, kad atsakovui tenka 15,835 kv.m. daugiau ploto, o vieno kv.m. kaina pagal vertinimo ataskaitą yra 1325,16Lt, todėl iš atsakovo prašė priteisti po atidalinimo sumažėjusios jos nuosavybės dalies kompensaciją - 20983,90 Lt (15,835 x 1325,16Lt). Be to, atsakovo savavališkai įrengti turėklai laiptų aikštelėje, kuria patenkama į verandą, remiasi į jos vaiko kambario langą ir todėl suvaržyta teisė įrengti langą, kuris atsidarytų į lauką. Šiuo metu lango pasikeisti negali, iki nebus pašalintas šis pažeidimas. Patikslinusi reikalavimą, prašė turėklo porankio aukštį sumažinti ne 25 cm, o 15 cm.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau į teismą kreipiamasi tik tada, kada nesutariama dėl atidalijimo būdo (LR CK 4.80str.2d.). Ieškovė į atsakovą nesikreipė ir geruoju atsidalyti nesiūlė. Atsakovas iš esmės neprieštarauja dėl siūlomo atidalinimo būdo, nes tai realiai šalių valdomos gyvenamojo namo dalys. Tačiau reikalavimas iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principui ir rodo ieškovės siekį pasipelnyti, nes įgyjant gyvenamąjį namą iš A. S., ieškovė matė, kokias realiai patalpas nusipirko. Ieškovė gali reikalauti kompensacijos iš turtą pardavusios A. S., o ne iš atsakovo, nes atidalinus gyvenamojo namo dalis, atsakovas neįgyja daugiau patalpų iš ieškovės. Reikalavimas sumažinti laiptinės turėklų aukštį taip pat yra nepagrįstas, nes turėklai įrengti remiantis Statybos reglamentu.

Atsakovas paaiškino, kad jis ½ dalį gyvenamojo namo įsigijo iš trečiojo asmens A. S. 2002 metais. Įsigijo gyvenamojo namo antrą aukštą. Kadangi į antrą aukštą buvo galima patekti tik per rūsį ir per verandą, įsigyjant ½ dalį gyvenamojo namo buvo aptarta su A. S., kad jie užsimūrys duris ir laiptais į antrą aukštą naudosis tik atsakovas. Gyvenamojo namo plotų nematavo, nelygino ar realiai naudojamas plotas atitinka 1/2 dalį. Tais pačiais metais, kartu su buvusiu savininku užmūrijo įėjimą į verandą iš A. S. patalpų. Bendru sutarimu su A. S., atsiskyrė žemės sklypą tvora ir pasidarė laiptus su turėklu, kuriais patenka į verandą ir į savo gyvenamas patalpas antrame aukšte. Taip atsiribojo nuo bendraturtės ir nekliudė vieni kitiems. Laiptų turėklą įrengė asmuo turintis patentą, turėklų aukštis atitinka Statybos reglamento reikalavimus, nes negali būti žemesni turėklai nei 90 cm. A. S. dėl turėklo aukščio pretenzijų nereiškė, be to, langas atsidaro į vidų, todėl naudotis juo netrukdoma. Sutinka, kad būtų atidalintos patalpos pagal ieškovės pasiūlymą, nes realiai šiomis patalpomis jie ir naudojasi. Tokiu būdu atsidalinti patalpas galėjo ir be teismo sprendimo. Nesutinka mokėti kompensaciją, nes ieškovė verandos nenusipirko. A. S. negalėjo verandos parduoti, nes iš A. S. (o dabar iš ieškovės) patalpų į verandą nėra galimybės patekti. Jeigu ieškovė pirkdama patalpas apsigavo, pretenzijas gali pareikšti pardavėjai A. S., o ne jam.

Tretysis asmuo A. S. paaiškino, kad 2002 metais ji su vyru pardavė antrą aukštą atsakovui. Kadangi į antrą aukštą buvo galima patekti tik per rūsį, kas nepriimtina, jie sutarė, kad atsakovas R. R. atliks rekonstrukciją, įsirengs įėjimą per verandą, kuri tuo metu buvo bendra. Jie užmūrijo įėjimą į verandą iš savo pusės ir veranda ėmė naudotis tik atsakovas. Ji jokių pretenzijų nereiškė, nes tai buvo abipusis susitarimas. Kadangi ji veranda nebesinaudojo, atsakovas pakeitė laiptų kryptį, sutvarkė turėklus ir tvora atsidalijo nuo jos žemės sklypo. Turėklų aukštis jai problemų nesukėlė. Po vyro mirties, ji nebenorėjo viena gyventi name ir nutarė savo dalį parduoti. Atsiradus pirkėjai – ieškovei, ji aprodė gyvenamojo namo dalį, kurią parduoda. Verandos ji nerodė ir negalėjo parodyti, nes į verandą iš jos patalpų nebuvo įėjimo. Ji nesakė, kad veranda priklausys ieškovei ir apie namo dalis ir plotus iš viso nekalbėjo, jų neskaičiavo. Ieškovė pirko konkrečias patalpas, kurias ji parodė, už sulygtą kainą. Kad su atsakovu jai reikėjo nusistatyti naudojimosi tvarką ar atsidalinti, ji nežinojo, nes nesutarimų nebuvo. Mano, kad ji nieko neapgavo.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad ji su ieškove, kuri yra jos dukra, kartu nuvyko apžiūrėti perkamo namo dalį. Tretysis asmuo parodė patalpas pirmame aukšte ir pasakė, kad parduoda visą pirmą aukštą. Jos suprato, kad visos patalpos esančios pirmame aukšte priklausys ieškovei. Tačiau buvo apgautos, nes veranda ir laiptine naudojasi tik R. R., neleidžia jų įeiti. Laiptų turėklas turi būti pažemintas, nes remiasi į lango stiklą, nėra galimybės pakeisti langą, kad atsidarytų į lauką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš patalpų perdalinimo projekto ir Nekilnojamojo turo vertinimo ataskaitos matyti, kad ieškovė 2011 02 25 iš trečiojo asmens A. S. nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ½ gyvenamojo namo dalį valdo R. R. ir Z. R.. Iš naudojamų patalpų planų matyti, kad realiai ieškovė valdo 95,49 kv.m. ploto, o atsakovas 126,59 kv.m. ploto. Konstatuota, kad atsakovas valdo didesnę nei ½ dalį gyvenamojo namo dalį, t.y. 15,835 kv.m. daugiau. Paskaičiuota ieškovei priklausančio 1 kv.m. gyvenamojo namo I aukšto vertė 1325Lt (b.l. 11-17, Vokas b.l. 18). Iš pareiškimo notarui matyti, kad R. R. ir Z. R. atsisakė pirmumo teisės, įsigyti A. S. parduodamo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies ir statinių dalies, adresu (duomenys neskelbtini). (b.l.27). iš 2011 02 25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad A. S. pardavė, o I. T. nusipirko žemės sklypo dalį 357/600, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m., pastatą - garažą su priestatu, pastatą - garažą, ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4p. pardavėja patvirtino, kad statinių dalyje negyvena jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis statinių dalimi, pasikeitus jo savininkui (b.l.41-43). Iš 2011 02 25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies perdavimo-priėmimo akto matyti, kad nupirkto žemės sklypo dalis su statinių dalimi perduoti I. T.. Akto 3p. I. T. pareiškė, kad turėjo galimybių ir apžiūrėjo žemės sklypo ir statinių dalies nusidėvėjimo laipsnį, naudojimo paskirtį, dėl jų pretenzijų akto pasirašymo dieną neturi (b.l.44-45). Iš Fotonuotraukų matyti, kad turėklas, esantis ant laiptų prie įėjimo į namą, ribojasi su ieškovei priklausančio kambario langu (šias aplinkybes patvirtino abi šalys), turėklas yra aukštesnis, negu palangės apdaila ir net yra iškilęs virš lango rėmo (Vokas b.l.46, b.l.65-66). Iš Patvirtinimo matyti, kad R. M., įrengęs atsakovui metalinius turėklus, sumontavo turėklus, kurių ilgis 7 metrai, o aukštis 1 metras (b.l.60). Iš Telšių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus rašto matyti, kad vienbučio ir dvibučio gyvenamojo namo saugų naudojimą reglamentuoja 2005 07 01 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-338 (Žin.2005, Nr.93-3464) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Reglamento 47.6 punkte nustatyta „laiptai ir pandusai, turi būti su turėklu (turėklais), kurio aukštis ne mažesnis kaip 0,90m“ (b.l.61). Iš 2002 06 13 žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties ir perdavimo akto matyti, kad A. S. ir V. S. pardavė, o R. R. nusipirko žemės sklypo dalį 243/600, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m., pastatą – garažą, ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.62-64). Iš 2012 06 12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad I. T. priklausantis pirmo aukšto kambario langas atsidaro į vidų. Per kambario langą matosi išorėje įrengta laiptų aikštelės tvorelė su porankiu. Prie namo sienos jos aukštis yra 96,5 cm. Paskutinis tvorelės statramstis įrengtas 4cm atstumu nuo pareiškėjos pirmo aukšto lango palangės, Tvorelės porankio galas nuo lango rėmo nutolęs per 18 cm., porankio viršutinė dalis virš lango rėmo iškilusi per 2,5 cm; tas aplinkybes patvirtina 15 fotonuotraukų (b.l. 76-79).

LR CK 4.80str.1d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė, remiantis paminėto straipsnio nuostata, turi teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė taikyti mišrų atidalinimo būdą: atidalinant natūrą, bei priteisiant kompensaciją. Ieškovė prašė atidalyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). patalpas natūra taip, kaip šias patalpas realiai valdo ieškovė ir atsakovas, tačiau motyvuodama tuo, kad atidalijus, nukrypstama nuo idealiosios ½ nuosavybės dalies ir atsakovui atitenka 15,835 kv.m. daugiau ploto, jai turi būti priteistina kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę nuosavybės dalį. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad priteisti kompensaciją galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, tikslu padalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos. Priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui galima, jeigu jo dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, žymiai mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. Šioje konkrečioje situacijoje yra nustatyta, kad nors ieškovė pirko ½ dalį gyvenamojo namo, ir kaip pati nurodė, buvo įsitikinusi, kad perka visas pirmo aukšto patalpas, šios ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas paaiškino, kad gyvenamojo namo antru aukštu ir veranda jis naudojasi nuo 2002 metų, įėjimas iš pirmo aukšto į verandą nuo tada yra užmūrytas, todėl ieškovė įsigydama gyvenamojo namo dalį negalėjo suklysti ir manyti, kad veranda priklausys jai. Tretysis asmuo A. S. taip pat paaiškino, kad parduodama dalį gyvenamojo namo, plotų neskaičiavo, parodė faktiškai valdomas jos patalpas, kurias ieškovė sutiko nupirkti. Verandos nerodė ir negalėjo rodyti, nes veranda yra atskirta nuo jos gyvenamųjų patalpų ir ji veranda nesinaudojo, nes atsakovas kito patekimo į antrą aukštą neturi. Tas aplinkybes patvirtina ir žemės sklypo su jame esančiais pastatais pirkimo pardavimo sutartis, bei perdavimo-priėmimo aktas, iš kurių matyti, kad tretysis asmuo ieškovei pardavė tik realiai valdomas patalpas, nes sutarties 4p. nurodė, jog jos statinių dalyje negyvena jokie asmenys, priešingu atveju ji turėjo nurodyti, kad verandoje (patalpa 1-5) gyvena atsakovas. Priėmimo – perdavimo akte ieškovė nurodė, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo statinių dalį, dėl jų pretenzijų nepareiškė (b.l.41-45). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų pirmo aukšto verandos patalpa (žymima 1-5) naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi nuo 2002 metų tarp buvusių bendraturčių atsakovo ir trečiojo asmens. Verandos paskirtis – patekti į antrame aukšte esančias atsakovo patalpas. Tai, kad tokia tvarka buvo nusistovėjusi, rodo tas faktas, kad pirmame aukšte ieškovės patalpose durys į verandą yra užmūrytos, ir šiuo įėjimu ieškovė nesinaudoja. Ieškovė įgydama ½ gyvenamojo namo dalį, sutiko su jau nustatyta naudojimosi tvarka, tuo labiau, kad buvo parduodamas ne gyvenamojo namo pirmas aukštas, kaip nurodė ieškovė, o tiesiog ½ dalis gyvenamojo namo, realiai nepaskaičiavus faktiškai naudojamo ploto. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės dalių neatitikimo faktiniam naudojamam plotui, tačiau šiuo konkrečiu atveju nekilnojamąjį turtą perleido tretysis asmuo, o ne atsakovas, ir kaip kad paaiškino tretysis asmuo, perleido faktiškai naudojamą plotą. Nors ieškovė valdo mažesnę nuosavybės teisės dalį negu įgijo pirkimo pardavimo sutartimi, tačiau tiek atsakovas, tiek ieškovė faktiškai naudojamas patalpas įsigijo iš trečiojo asmens ir dėl to, kad ieškovės valdoma turto dalis neatitinka nuosavybės teisės dalies nėra atsakovo kaltės. Ieškovės valdomo turto dalis nėra žymiai mažesnė ir ieškovė neprašė jos atidalinti natūra, pati pripažindama, kad realiai atidalinti, jog abu bendraturčiai valdytų patalpas atitinkančias ½ nuosavybės dalį, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad po atidalinimo, ieškovės realiai valdomų patalpų plotas nesumažėja, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu (LR CK 1.5 str. 4 d.), nepriteisia ieškovei kompensacijos, ir tenkina ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priteisiant šio namo 43/10 dalis: patalpas pusrūsyje P1¹, kurios atidalintas plotas 5,97 kv.m., P-4, kurios plotas 14,62 kv.m., P-5, kurios plotas 7,62 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 28,21 kv.m. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas 1-1, kurios plotas 1,62 kv.m., 1-2, kurios plotas 4,09 kv.m., 1-3, kurios plotas 16,23 kv.m., 1-4, kurios plotas 9,79 kv.m., 1-6, kurios plotas 11,00 kv.m/, 1-7, kurios plotas 24,55 kv.m. Viso gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų, kurių plotas 67,28 kv.m. Atsakovui R. R. po atidalinimo nuosavybės teise priteisiant 57/100 dalis to paties gyvenamojo namo: patalpas pusrūsyje: P-1, kurios atidalintas plotas 4,26 kv.m., P-2, kurios plotas 1,41 kv.m., P-3, kurios plotas 7,94 kv.m., P-6, kurios plotas 8,36 kv.m., P-7, kurios plotas 1,91 kv.m., garažas, kurio plotas 23,80 kv.m.. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 47,52 kv.m.. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-5, kurios plotas 9,19 kv. m., ir antro aukšto patalpas 1-8, kurios plotas 6,76 kv.m., 1-9, kurios plotas 9,77 kv.m., 1-10, kurios plotas 15,80 kv.m., 1-11, kurios plotas 3,58 kv.m., 1-12, kurios plotas 9,01 kv.m., 1-13, kurios plotas 24,83 kv.m. Viso patalpų pirmame ir antrame aukšte, kurių plotas 78,94 kv.m. Palieka bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr.7898-1005-5026.

Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Nors atsakovas su ieškiniu šioje dalyje nesutiko, nurodydamas, kad turėklas įrengtas buvus A. S. sutikimui ir turėklų aukštis neprieštarauja statybos reglamentui, tačiau nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37str.), todėl turėklas neturi trukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Iš šalių paaiškinimų, fotonuotraukų (b.l. 46), ir antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.76-79), akivaizdžiai matyti, kad laiptinės turėklas yra virš ieškovės patalpos 1-4 lango rėmo, todėl ieškovės teisė valdyti savo turtą savo nuožiūra, ateityje spręsti klausimą dėl lango pakeitimo ir lango atidarymo į lauką yra suvaržyta. Kadangi atsakovas nesiūlė kitokiu būdu pašalinti pažeidimą, pavyzdžiui atitraukti porankio galą, pakeisti nuolydį ar pan., ieškinys šioje dalyje tenkintinas įpareigojant pašalinti valdymo teisės pažeidimą ieškovės nurodytu būdu (LR CK 4.98str.).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 100Lt žyminis mokestis dėl neturtinio reikalavimo, 630Lt žyminis mokestis dėl kompensacijos priteisimo, 1000Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.5), 473,50Lt išlaidos ryšium su turto vertinimu (b.l.6-9); išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą 242Lt (b.l.81-82). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 3400 Lt atstovavimo išlaidos (b.l.56-59; 83-85). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t.y. tenkinti du reikalavimai, netenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei: 100Lt žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu – 242Lt, iš viso 342Lt (LR CPK 93str.2d., 88str.1d.9p.). Kadangi ieškinys dėl kompensacijos priteisimo netenkintas, visos išlaidos susijusios su šiuo reikalavimu, nepriteistinos. Atsižvelgiant, kad atsakovo atstovavimo išlaidos beveik tris kartus didesnės už ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, o patenkinta faktiškai 67 procentai pateikto ieškinio (tik vienas iš trijų reikalavimų nepatenkintas), todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumą, šalims vienai iš kitos atstovavimo išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93str.2d., 98str.1d.). Iš atsakovo priteistina 52,80Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas (LR CPK 88str.1d., 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)., 260str., 270str., 307str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti šio namo 43/10 dalis: patalpas pusrūsyje P1¹, kurios atidalintas plotas 5,97 kv.m., P-4, kurios plotas 14,62 kv.m., P-5, kurios plotas 7,62 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 28,21 kv.m. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas 1-1, kurios plotas 1,62 kv.m., 1-2, kurios plotas 4,09 kv.m., 1-3, kurios plotas 16,23 kv.m., 1-4, kurios plotas 9,79 kv.m., 1-6, kurios plotas 11,00 kv.m, 1-7, kurios plotas 24,55 kv.m. Viso gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų, kurių plotas 67,28 kv.m. Atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po atidalinimo nuosavybės teise priteisti 57/100 dalis to paties gyvenamojo namo: patalpas pusrūsyje: P-1, kurios atidalintas plotas 4,26 kv.m., P-2, kurios plotas 1,41 kv.m., P-3, kurios plotas 7,94 kv.m., P-6, kurios plotas 8,36 kv.m., P-7, kurios plotas 1,91 kv.m., garažą, kurio plotas 23,80 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 47,52 kv.m.. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-5, kurios plotas 9,19 kv. m., ir antro aukšto patalpas 1-8, kurios plotas 6,76 kv.m., 1-9, kurios plotas 9,77 kv.m., 1-10, kurios plotas 15,80 kv.m., 1-11, kurios plotas 3,58 kv.m., 1-12, kurios plotas 9,01 kv.m., 1-13, kurios plotas 24,83 kv.m. Viso patalpų pirmame ir antrame aukšte, kurių plotas 78,94 kv.m.

Palikti bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342 (tris šimtus keturiasdešimt du) litus ieškovės I. T. naudai, bei 52,80Lt valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja A. A.