Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-163-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
1S-163-185/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Nr. 1S-163-185/2015Teisminio sprendimo Nr. 1-50-1-00684-2009-6(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17.; 2.5.19.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo S. Š. prašymas perkvalifikuoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas bei švelninti paskirtas bausmes ir jas subendrinus su 2010-08-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, sumažinti jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydį, remiantis 2015-01-01 įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 190 str. pakeitimais dėl turto vertės išaiškinimo.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas tenkino nuteistojo prašymo dalį ir S. Š., nuteisto 2011-05-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d. (A. P. turto vagystės epizodas), veiką perkvalifikavo į BK 187 str. 3 d. (BK 190 str. 2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) bei paskyrė jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. Kitų S. Š. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei už jas paskirtų bausmių apylinkės teismas skundžiama nutartimi nekeitė.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. (S. G. turto vagystės epizodas), taip pat paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (A. P. turto vagystės epizodas) subendrino bausmių apėmimo būdu, po to, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas ir T. Š. paskyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis S. Š. prašo apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d nutartį pakeisti. Nuteistasis su ja nesutinka, nes ji, kaip mano, priimta iki galo neišnagrinėjus visų aplinkybių. Be to, nurodo, jog teismas nesprendė klausimų dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas 2006-03-31 ir 2008-01-11 nuosprendžiais, perkvalifikavimo ir bausmių švelninimo, o tai būtų turėję įtakos 2010-08-12 ir 2011-05-16 nuosprendžiais skirtų subendrintų bausmių dydžiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

2011-05-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. Š. nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už D. K. turto vagystę pagal BK 178 str. 2 d., už S. G. turto vagystę pagal BK 178 str. 2 d. ir jo dokumentų pagrobimą pagal BK 302 str. 1 d., už A. P. turto vagystę pagal BK 178 str. 2 d. ir jo turto sugadinimą pagal BK 187 str. 1 d.

2010-08-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. Š. nuteistas už plėšimą pagal BK 180 str. 1 d.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. 1 d. redakcija, pagal kurią turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (390 litų arba 112,98 euro), bet neviršija 5 MGL (650 litų arba 188,30 euro) dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) laikytinas nedidelės vertės turtu. Tokiu būdu dalies nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje, nusikalstamumas buvo panaikintas, o baudžiamoji atsakomybė pagal dalį kitų pastarojo skyriaus straipsnių kyla tik tuo atveju, jei turto vertė viršija 3 arba 5 MGL (išskyrus kvalifikuotas nusikalstamų veikų sudėtis).

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai pritaikė nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują BK 190 str. 1 d. redakciją ir pagrįstai S. Š., nuteisto 2011-05-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, veiką iš BK 187 str. 1 d. (A. P. turto sugadinimas) perkvalifikavo į BK 187 str. 3 d. ir už ją paskyrė naują bausmę – 45 paras arešto.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai nurodė, jog pagrobto turto vertė įtakos asmens, kai jis yra nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. bei 180 str. 1 d., veikos kvalifikavimui neturi, todėl šios veikos neperkvalifikuotinos ir už jas bausmės nešvelnintinos.

Kartu pažymėtina ir tai, kad 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu konstatuota, jog A. P. turto vagystė ir sugadinimas padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, po ko ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. (S. G. turto vagystės epizodas) apėmimo būdu subendrinta bausme bei pagal BK 178 str. 2 d. (D. K. turto vagystės epizodas) paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Todėl šiuo atveju, netgi ir pritaikius naująją BK 190 str. 1 d. redakciją bei perkvalifikavus S. Š. veiką iš BK 187 str. 1 d. į BK 187 str. 3 d. ir sušvelninus jam bausmę, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis nesikeičia, nes pagal BK 187 str. 3 d. paskirta nauja bausmė visiškai nedaro jokios įtakos galutinei subendrintai bausmei, kadangi už šią veiką paskirtą bausmę apima griežtesnė, už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė.

Tačiau pažymėtina, kad 2011-05-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su 2010-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir S. Š. nustatyta galutinė bausmė, todėl ir nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi apylinkės teismas, paskyręs subendrintą bausmę pagal 2011-05-16 nuosprendį, šią bausmę turėjo subendrinti su 2010-08-12 nuosprendžiu skirta bausme. Dėl to, nors nuteistojo skundas ir atmetamas, tačiau skundžiama teismo nutartis keičiama.

S. Š. apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu taip pat prašo, atsižvelgus į BK 190 str. 2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakciją, perkvalifikuoti veikas, už kurias jis buvo nuteistas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-31 ir 2008-01-11 nuosprendžiais, bei sušvelninti paskirtą galutinę bausmę.

Nustatyta, jog 2015-02-24 S. Š. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl BK 190 str. 2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 taikymo, prašydamas perkvalifikuoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas bei švelninti paskirtas bausmes ir jas subendrinus su 2010-08-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, sumažinti jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydį. S. Š., formuluodamas savo prašymą apylinkės teismui, nenurodė 2006-03-31 ir 2008-01-11 nuosprendžių ir neprašė šiais nuosprendžiais padarytų veikų perkvalifikuoti ir paskirti naujas bausmes, taikant BK 190 str. 1 d. naująją redakciją. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pasisakė tik dėl S. Š. prašyme paminėtų Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-16 ir 2010-08-12 nuosprendžių. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, jog S. Š., nesutikdamas su skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismo prašo iš esmės peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus visai kitus nuosprendžius – 2006-03-31 ir 2008-01-11 ir taikyti jo atsakomybę švelninantį įstatymą, nors prašyme apylinkės teismui tokio reikalavimo neišreiškė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai dėl šių nuosprendžių nepasisakė.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas turi būti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektas. Tuo tarpu nuteistojo skunde apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo negalėjo būti įvertintos, nes, kaip minėta, nuteistasis nebuvo pateikęs tokio prašymo. Esant tokiai situacijai, priimtos nutarties aukštesniame teisme vertinimas tampa teisiniu požiūriu negalimas, nes dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo nėra priimtas sprendimas pirmosios instancijos teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs byla pirmąja instancija, ir tokių prašymų nagrinėjimo tvarka nustatyta BPK 364 str.

Tuo atveju, jeigu, S. Š. skundą nagrinėtų apeliacinės instancijos teismas, prieš tai prašymo neišnagrinėjus pirmosios instancijos teismui, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo S. Š. skundas atmetamas, o S. Š. dėl kitų Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžių turi teisę pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 3 p., 9 d., 362¹ str. 6 d.,

nutaria:

Nuteistojo S. Š. skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 2015 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytą S. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams subendrinti su 2010-08-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti S. Š. galutinę 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus