Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. O. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis L. O. 2020 m. lapkričio 21 d. apie 19.30 val. išgertuvių metu kilusio žodinio konflikto metu, šeimos namuose (duomenys neskelbtini) sudavė du smūgius į veidą savo šeimos narei sugyventinei I. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis L. O. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis L. O. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. (šeštadienį), apie 16.30 val.. jis kartu su savo sugyventine I. K., su kuria gyvena apie 15 metų, namuose vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, taip pat su jais gėrė ir V. B.. Tuo metu namuose, kitame kambaryje buvo dukra (duomenys neskelbtini), daugiau pašalinių asmenų namuose nebuvo. Išgėrė apie 1 litrą degtinės, todėl kas toliau vyko nežino, neatsimena. Ar įvyko konfliktas su sugyventine, ir dėl ko – neatsimena, taip pat neatsimena kaip sudavė smūgius, tačiau neneigia, kad taip pasielgė, jog sudavė du smūgius sugyventinei į galvą. Su sugyventine paskutinį kartą buvo sukonfliktavę 2017 metais, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu niekada nėra naudojęs fizinio smurto, savo dukrą labai myli (b. l. 91-94, 96-97, 99).

3. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad su L. O. gyvena apie 17 metų, kartu augina bendrą vaiką – dukrą M. O.. 2020 m. lapkričio 21 apie 19.30 val. namuose, kartu su savo sugyventiniu L. O. bei pažįstama (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Tuo pačiu metu namuose buvo nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu sugyventinis L. O. be priežasties jai stovint rankos delnu sudavė ne mažiau du smūgius į kairį skruostą, ji jautė fizinį skausmą. Dėl girtumo visko gerai neprisimena, todėl neprisimena, kad jai sugyventinis būtų liepęs paguldyti dukrą, taip pat nematė, kad sugyventinis dukrą temtų už rankos miegoti, dėl ko ši verktų, sugyventinis L. O. niekada nėra naudojęs jokio fizinio smurto dukros atžvilgiu. Policijos pareigūnus iškvietė pažįstama (duomenys neskelbtini). Į namus atvyko GMP pagalba, kuri ją apžiūrėjo ir paliko gydytis namuose. Anksčiau sugyventinis prieš ją jau yra smurtavęs, tačiau jam atleidusi, nori susitaikyti ir toliau gyventi kartu, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia (b. l. 41-45, 48-49).

4. Liudytoja V. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. apie 20.00 val. nuėjo pas pažįstamus draugus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena I. ir L. O., ten vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjusi ji matė, kad (duomenys neskelbtini) jau neblaivūs. Būnant virtuvėje (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad dukra M. O. eitų miegoti, tačiau mergaitei nesutikus (duomenys neskelbtini) sugriebė dukrą už rankos stumtelėjo ją į sieną, mergaitė pradėjo verkti. Tada (duomenys neskelbtini) puolė ginti savo dukrą ir tuo metu kaltinamasis sudavė kelis smūgius sugyventinei (duomenys neskelbtini) į veidą. Ji išbėgo į lauką ir paskambino pagalbos telefonu policijai (b. l. 68-72, 75-76).

5. 2020 m. lapkričio 21 d. policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos V. B. gautą informaciją apie neblaivaus kaimyno L. O. smurtą prieš savo sugyventinę – ši pasitvirtino, nukentėjusioji I. K. buvo susijaudinusi, išsigandusi ir patvirtino, jog su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, jos sugyventinis mažametės dukters akivaizdoje pradėjo šūkauti ir rankos delnu trenkė I. K. į veidą, ji jautė fizinį skausmą. Tiek smurtu įtariamas asmuo, tiek nukentėjusioji, akivaizdžiai neblaivūs. L. O. sulaikytas (b. l. 15-19).

6. 2020 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Teritorija neaptverta, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, namas vieno aukšto baltos spalvos. Pietinėje namo pusėje yra medinės durys su stiklo paketu, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje dešinėje pusėje matomas virtuvinių baldų komplektas, kairėje pusėje šildymo krosnelė, ant grindų patiestas kilimas, priešais durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį, namų aplinka tvarkinga (b. l. 10-14).

7. 2020 m. lapkričio 30 d. Specialisto išvada Nr. G577/2020 (09) klinikiniais duomenimis (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) nukentėjusiajai I. K. konstatuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (b. l. 78).

8. Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKC-0045, kaltinamajam L. O. 2020 m. lapkričio 21 d. 20.45 val. nustatytas sunkus 2,75 promilių girtumas (b. l. 87).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia rankos delnu sudavė du kartus į veidą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. K..

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis ranka į veidą, sukėlęs nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena jau apie penkiolika metų, faktinėje šeimoje augina bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo artimas minimaliam (suduoti 2 smūgiai), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės labiau patenkinamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas už kurią dar neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 114-121), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį buvo vieną kartą nubaustas už nešiurkštų administracinį nusižengimą (b. l. 123-125), jis yra visiškai darbingas, bedarbis, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama : 1) jo apsvaigimas nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas), 2) nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu – turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nors veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu bei esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, tačiau konstatavus dvi esmines atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (punktas 13), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų, viso 180 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, viso – 120 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam L. O. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 2 paros jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. (b. l. 105, 111) – už 12 valandų skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam L. O. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-113) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 180 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę L. O. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 2 (dvi) paras nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 12 (dvylika) valandų skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti L. O. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.