Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Artūro Ridiko, Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-04 iki 2014-05-06 bei laikas išbūtas suėmime. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, suėmimą nurodyta panaikinti ir bausmės pradžios laikas - nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės nuosavybėn konfiskuota 800 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.15 val. Kupiškio rajone, Vėžionių kaimo ribose, kelio Kupiškis – Virbališkis – Pandėlys 5,300 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,11 promilės girtumas), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Š. O.“ valstybinis numeris BFK 917, davė 800 litų kyšį valstybės tarnautojams – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patruliui L. S. ir patruliui K. V., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad jie nesurašytų jam – K. B., administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal (duomenys neskelbtini) str. ir 123 str. 5 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad jis vairavo automobilį „R. T.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti automobilį bei neapdraudus automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir leisti įrodyti, kad gali įsidarbinti ir dirbti.

Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

Apeliantas tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė, būdamas anksčiau buvo ne kartą teistas. Apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus ir būdamas recidyvistu, kuriam teismas už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo šios taisyklės nėra pagrindo. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė buvo pagrįstai pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog jis yra linkęs į naujų pažeidimų darymą, tačiau anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas. Nors apeliantas nurodė, kad nori įsidarbinti, o paskirta laisvės atėmimo bausmė jam to neleidžia padaryti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki šio nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, be to, už nusikaltimus teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose valstybėse, jo daromi nusikaltimai rodo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai švelnesnę už BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

BPK 307 str. 1 d. 6. nurodyta, kad nuosprendyje išdėstomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui nuosprendžiu paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendyje išdėstyti tokio sprendimo motyvai – K. B. yra pažeidęs įstatymus kitoje valstybėje, ankstesnio proceso metu buvo paskelbta paieška, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos motyvais ir išvada dėl kardomosios priemonės, o apelianto K. B. skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog jis gali slapstytis, vertina kaip nepagrįstus.

Tenkinti K. B. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.