Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Molėtų pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G.G. ieškinį atsakovui Molėtų pradinei mokyklai dėl grąžinimo į darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų r. apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu G.G. ieškinį patenkino; panaikino 2006 m. lapkričio 13 d. Molėtų pradinės mokyklos direktorės įsakymą Nr. P-55 dėl G.G. atleidimo iš darbo; grąžino G.G. į Molėtų pradinės mokyklos mokytojos pareigas; priteisė G.G. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, dalyje dėl G.G. grąžinimo į darbą, išmokant į mėnesį po 2 002,32 Lt; priteisė iš Molėtų pradinės mokyklos į valstybė biudžetą 31,60 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog Levaniškių skyrius yra Molėtų pradinės mokyklos skyrius, neturintis savarankiško darbinio teisnumo ir veiksnumo, todėl jis negali būti laikomas filialu ir todėl pagal DK 135 str. 2 d. tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija turi būti lyginamuoju aspektu įvertinta visos mokyklos mokytojų mastu. Teismas konstatavo, jog pagal DK 135 str. 2 d. sąvoka „specialybė“ apima ir sąvoką „pareigos“, t.y. pagal nurodytą normą pirmenybė taikoma ne tik tos pačios specialybės, bet ir tas pačias pareigas einantiems darbuotojams. DK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytų darbuotojų pirmenybė ją turintiems darbuotojams kvalifikacijos kriterijaus pagrindu taikoma tiek prieš kitus tos pačios specialybės darbuotojus, turinčius pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 1 d. 2, 3, 4 ir 5 punktus, tiek ir prieš pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti neturinčius tos pačios specialybės darbuotojus. Teismas konstatavo, jog spręsdamas klausimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl svarbių priežasčių, darbdavys turėjo atsižvelgti į tai, jog Molėtų pradinėje mokykloje pradinių klasių mokytojo pareigose dirbo septynios mokytojos, turinčios mokytojos-metodininkės kvalifikaciją ir šešiolika pradinių klasių mokytojų, turinčių vyr. mokytojos kvalifikaciją. Šioje situacijoje darbdavys negalėjo atleisti aukštesnę kvalifikaciją turinčios pradinių klasių mokytojos, kai dar yra tos pačios pareigybės, bet su žemesne kvalifikacija šešiolika darbuotojų. Be to ieškovei G.G. nustatyta antra invalidumo grupė ir jai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Teismas konstatavo, jog pagal DK 129 str. 4 d. darbdaviui nebuvo grėsmės jo interesams. Tarp visų mokytojų, turinčių mokytojos-metodininkės kvalifikaciją G.G. turi pirmenybę būti palikta darbe pagal DK 135 str. du punktus ir su ja negali konkuruoti kitos mokytojos, turinčios mokytojos metodininkės kvalifikaciją. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo priskaičiuota 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kas sudarė 10 011,60 Lt; vieno mėnesio išmoka sudarė 2 002,32 Lt; kadangi ieškovei atleidžiant iš darbo jau buvo išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl priverstinės pravaikštos laikas skaičiuotas nuo 2007-04-13.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Levaniškių skyrius yra Molėtų pradinės mokyklos skyrius, neturintis savarankiško darbinio teisnumo ir veiksnumo, todėl jis negali būti laikomas filialu ir todėl pagal DK 135 str. 2 d. tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija turi būti lyginamuoju aspektu įvertinta visos mokyklos mokytojų mastu. Apeliaciniame skunde apeliantas pats nurodo, jog Molėtų pradinės mokyklos skyriai kaimo vietovėse nėra savarankiški, neturi juridinio asmens filialo teisių. Tačiau, anot apelianto, jie vertintini kaip mokyklos struktūriniai padaliniai; jų organizacinę priklausomybę ir teisinį statusą lemia Molėtų rajono savivaldybės Tarybos sprendimai. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu, lyginant darbuotojus pirmenybės teisės likti dirbti aspektu, darbdavys turėjo vertinti ir vertino tik šiame skyriuje (šioje vietovėje) dirbusius mokytojus. Šie apelianto argumentai, kolegijos vertinimu, nepagrįsti. Pagal DK 135 str. 2 d. tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija paprastai turi būti lyginamuoju aspektu įvertinama viso darbdavio mastu, t.y. jeigu darbdavys yra įmonė, įstaiga, organizacija – tai įmonės, įstaigos, organizacijos mastu, jeigu darbdavys yra kita organizacinė struktūra, turinti savarankišką darbinį teisnumą ir veiksnumą, pavyzdžiui, filialas, atstovybė, – tos organizacinės struktūros mastu, o jeigu darbdavys yra fizinis asmuo – pas jį dirbančių kitų atitinkamų darbuotojų atžvilgiu. Tačiau jeigu darbdavio struktūriniai padaliniai yra įvairiose vietovėse, tai DK 135 str. nustatytos pirmenybės teisės taikymas ją turinčiam darbuotojui analizuojamas ir turima pirmenybės teisė taikoma tik tos vietovės, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba, struktūrinių padalinių mastu. Pagal Molėtų pradinės mokyklos nuostatus (apelianto pateiktus kartu su apeliaciniu skundu (b.l. 45-57, t.2) mokyklos teisinė forma ir priklausomybė – tai savivaldybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą ir sąskaitą banke. Mokyklos skyriai jokio savarankiško teisnumo nei veiksnumo neturi, tik kitą buveinę, todėl nelaikytinas filialu. Be to, laikytina, kad Molėtų pradinė mokykla ir jos skyriai, turintys kitą buveinę, yra toje pačioje vietovėje, kadangi jie yra Molėtų rajone. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal DK 135 str. 2 d. tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija turi būti lyginamuoju aspektu įvertinta visos mokyklos mokytojų mastu ir vertino 2007-03-19 Molėtų pradinės mokyklos pažymos dėl duomenų apie visus dirbančius pradinių klasių mokytojus duomenis, jog Molėtų pradinėje mokykloje dirba 18 mokytoju, turinčių vyr. mokytojos kvalifikaciją, 7 mokytojos, turinčios mokytojos-metodininkės kvalifikaciją, viena mokytoja, turinti logopedės-metodininkės kvalifikaciją, viena mokytoja, turinti spec. pedagogės kvalifikaciją ir viena mokytoja, turinti soc. pedagogės kvalifikaciją (b.l. 67-69, t.1).

DK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytų darbuotojų pirmenybė ją turintiems darbuotojams kvalifikacijos kriterijaus pagrindu taikoma tiek prieš kitus tos pačios specialybės darbuotojus, turinčius pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus, tiek ir prieš pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti neturinčius tos pačios specialybės darbuotojus. Kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti palikti dirbti tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 135 str. 1 dalies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punktus, pirmenybė taikoma tiems iš jų, kurių kvalifikacija yra aukštesnė. Jeigu jų kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas (pavyzdžiui, darbuotojas, turintis pirmenybės teisę pagal daugiau aptariamosios teisės normos punktų negu jo konkurentai, ir pan.). Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys rodo, kad teismas lyginamuoju aspektu vertino ieškovės ir kitų atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją. Teismas sprendime išsamiai aptarė ir įvertino, jog G.G. ir dar šešios mokytojos, turinčios mokytojos-metodininkės kvalifikaciją 2006-2007 mokslo metais dirbo Molėtų pradinėje mokykloje su klasėmis. Dar šešiolika mokytojų, turinčių vyr. mokytojos kvalifikaciją dirbo su klasėmis. Visų jų pareigos yra pradinių klasių mokytojos, o kvalifikacija skiriasi. Šioje situacijoje darbdavys negalėjo atleisti aukštesnę kvalifikaciją turinčios pradinių klasių mokytojos, kai dar yra tos pačios pareigybės, bet su žemesne kvalifikacija šešiolika darbuotojų. Be to ieškovei G.G. nustatyta antra invalidumo grupė ir jai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Tai atitinka DK 135 str. 1 d. 2, 4 punktus, kurie nebuvo darbdavio analizuojami.

Apelianto argumentai, jog G.G. palikus dirbti pradinių klasių mokytoja ir jos darbo vietą perkėlus į Molėtų pradinę mokyklą bei atleidus vieną iš šioje mokykloje dirbančių pradinių klasių mokytojų, būtų akivaizdus kitų mokykloje dirbančių pradinių klasių mokytojų socialinis pažeidžiamumas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimas, kolegijos vertinimu, yra neteisiniai argumentai, nesudarantys pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, kadangi atsižvelgtina ir į ieškovės G.G. socialinį pažeidžiamumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų taikymą jos atžvilgiu.

Apelianto argumentai, jog įvairios, G.G. kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos, jai buvo siūlomos viso teisminio nagrinėjimo metu, apeliantas tinkamai vykdė pareigą perkelti ieškovę į kitą darbą, tačiau G.G. visų siūlomų darbo vietų atsisakė, darbdavys pasinaudojo įstatymų suteikta teise pakeisti darbo sutarties sąlygas, vertintini, kaip nereikšmingi pripažinus, jog ieškovė vadovaujantis DK 135 str. negalėjo būti atleista iš darbo, todėl tinkamas ar netinkamas apelianto kaip darbdavio pareigos atlikimas šiuo atveju nebeturi reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovės grąžinimas į darbą buvusioje pareigybėje, kuomet jį nėra išlikusi, neįmanomas ir nepagrįstas, nes nėra papildomai sukomplektuotos pradinės klasės, nėra atitinkamo finansavimo, kad taikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, pastarieji negali būti akcentuojami tik darbuotojo naudai, būtina atsižvelgti į moksleivių interesus ir pan., atmestini, kaip pagrįsti netinkamu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aiškinimu nagrinėjamoje byloje. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtent ir buvo grindžiamas ekonominiais ir struktūriniais rodikliais – sumažėjo pradinių klasių skaičius, nesumažėjus mokytojų skaičiui. Steigėjo – Molėtų rajono savivaldybės sprendimo dėl Molėtų pradinės mokyklos Levaniškių skyriaus panaikinimo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo teisėtumas šioje byloje nekvestionuojamas. Nagrinėjamos bylos esmė yra ta, kad ieškovė, turinti pirmenybės teisę likti darbe prieš kitus darbuotojus, neturėjo būti net perspėta dėl atleidimo iš darbo dėl Molėtų pradinės mokyklos Levaniškių skyriaus panaikinimo; dėl mokyklos struktūrinio padalinio panaikinimo turėjo būti atleista kita, žemesnės kvalifikacijos mokytoja Darbo kodekso numatyta tvarka. Apeliantas (atsakovas) teigdamas, kad dėl ieškovės grąžinimo į darbą jis negali sumažinti darbuotojų skaičiaus, tiesiog nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad turėjo būti atleista kita, žemesnės kvalifikacijos mokyklos darbuotoja. Dėl išdėstyto apelianto teiginys, kad dėl ieškovės grąžinimo į darbą negali sumažinti darbuotojų skaičių mokykloje, nors darbuotojų skaičiaus mažinimui yra visos ekonominės ir teisinės prielaidos, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką taip pat atmestini. Apelianto argumentas, kad ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, ir pirmosios instancijos teismas be pagrindo į tai neatsižvelgė, nepagrįstas. Vienkartinis bylos nagrinėjimo atidėjimas ieškovės prašymu negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir bylos vilkinimas. Apelianto argumentas, kad ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo siūlomas darbas Molėtų pradinėje mokykloje, tačiau ji nesutikdavo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant apie jos atleidimo teisėtumą. Šalys gali pasiekti taikos sutarties bet kurioje proceso stadijoje, teismas taip pat turi procesinę pareigą siūlyti šalims susitaikyti, tačiau atsisakymas užbaigti bylą taikos sutartimi negali būti vertinamas kaip neteisėtas procesinis veiksmas.

Apeliantas savo skunde taip pat paminėjo, kad ieškovė toliau piktnaudžiauja savo teise: 2008-02-05 sprendimu teismas nurodė, kad sprendimas dėl grąžinimo į darbą vykdytinas skubiai. Ji buvo grąžinta į eitas pradinių klasių mokytojos pareigas laikinai, nuo 2008-02-07 iki 2008-08-31, tačiau nesutiko ir darbo vietoje nepasirodė. Kolegija pažymi, kad ginčo dalykas – ieškovės atleidimo iš darbo 2006-11-13 teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, o apelianto paminėti faktai, įvykę sprendimo vykdymo skubos tvarka metu, neturi nieko bendro su jos atleidimo faktinėmis aplinkybėmis ir negali būti vertinami nagrinėjamoje byloje, nes išeina už ieškinio ribų.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.