- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-281-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03739-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Nomera“
- Ieškovas
- UAB DnB NORD
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nomera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovui UAB „Nomera“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30085,32 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismo posėdžiuose sumažino reikalavimą dėl skolos priteisimo ir prašė priteisti 23515,90 Lt sumą. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu 2007-09-26 sudarė lizingo sutartį dėl jos specialiųjų sąlygų A punkte nurodytų lizingo objektų (autovežių ir priekabų) įsigijimo finansavimo. Sutarties 7.3 punkto „a“ papunkčiu atsakovas įsipareigojo laiku sumokėti lizingo davėjui sutarties mokestį ir pradinę įmoką, teisingai apskaičiuoti ir pagal mokėjimo grafiką mokėti lizingo mokėjimus bei kitus pagal sutartį priklausančius mokėjimus. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. 2009-11-19 pretenzija ieškovas įspėjo atsakovą dėl įsipareigojimų nevykdymo, paragino padengti įsiskolinimą, tačiau tai padaryta nebuvo. 2010-01-05 pranešimu ieškovas įspėjo atsakovą, kad per papildomą 10 dienų terminą nesumokėjus pradelstų mokėjimų bei visų likusių mokėjimų anksčiau termino (sutarties 10.6 punktas), ieškovas vienašališkai nutrauks sutartį. Ieškovas dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo buvo priverstas nutraukti 2007-09-26 lizingo sutartį. Ieškovas nurodo, kad turi teisę savo nuožiūra suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl kreipiasi dėl skolos dalies, kurią sudaro 28768,33 Lt pradelsti mokėjimai bei 1316,99 Lt palūkanos pagal neapmokėtą 2009-06-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 09050226, priteisimo iš atsakovo. Užskaičius 2010-01-22 gautas draudimo išmokas pradelstiems lizingo mokėjimams padengti, skola pagal šią sąskaitą faktūrą sudaro 23515,90 Lt. Atsakovas konkrečiais mokėjimų pavedimais nepagrindžia, kad yra apmokėjęs šią sąskaitą. Jei atsakovas sąskaitas būtų apmokėjęs, tai lizingo sutarčių pagrindu atsakovui valdyti ir naudotis perduotas turtas nuosavybės teise priklausytų atsakovui, tačiau pats atsakovas 2010 m. sausio mėn. priėmimo-perdavimo aktais turtą grąžino atgal ieškovui, tuo pripažindamas, kad yra finansiškai nepajėgus tinkamai bei laiku vykdyti lizingo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai, nusprendė priteisti ieškovui UAB DnB NORD lizingas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Nomera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23515,90 Lt lizingo mokėjimų skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2520 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2007-09-26 sudarė lizingo sutartį dėl jos specialiųjų finansavimo sąlygų A punkte nurodytų lizingo objektų (autovežių ir priekabų) įsigijimo finansavimo. Sutarties 1.1 punktu šalys sulygo, kad ieškovas, įsigijęs atsakovo nurodytą lizingo objektą, suteikia teisę atsakovui lizingo termino metu valdyti ir naudotis lizingo objektu, o atsakovas moka lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Lizingo davėjas 2010-01-05 pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartį (b. l. 19, 51). Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą, nes šį teiginį paneigia registruotos pašto siuntos įteikimo dokumentas (b. l. 52). Atmestini kaip neįrodyti atsakovo argumentai, kad lizingo sutarties nutraukimas yra ginčijamas teisme, nes nenustatyta jokia civilinė byla, kurioje UAB „Nomera“ ginčytų minėtą lizingo sutarties nutraukimą. Pagal lizingo sutarties 10.6 punktą, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja sumokėti skolą pagal 2009-06-20 PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 16-17), t. y. lizingo mokėjimus, nurodytus mokėjimų grafikuose (palūkanas ir turto vertės mokėtinas sumas). Matyti, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos palūkanų ir turto vertės dengimo sumos atitinka sumas, nurodytas lizingo davėjo parengtuose mokėjimų grafikuose, mokėjimo Nr. 20, mokėjimo data – 2009-06-20 (b. l. 53-78, 107). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau aptartas lizingo sutarties nuostatas, ieškovas, nutraukęs lizingo sutartį, turi teisę reikalauti iš atsakovo nesumokėtus lizingo mokėjimus, kurių mokėjimo terminas suėjo iki lizingo sutarties nutraukimo, taip pat ir mokėjimus pagal 2009-06-20 PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas neįrodė, kad yra sumokėjęs šioje sąskaitoje faktūroje nurodytą lizingo mokėjimų sumą (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo argumentai, kad dėl sunkmečio, iš esmės pasikeitus atsakovo finansinei padėčiai, lizingo sutarties tinkamas vykdymas atsakovui iš esmės pasunkėjo ir iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo reikalavimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų sutarties vykdymo suvaržymo instituto taikymo sąlygų, nes pats savaime ekonominio sunkmečio faktas nereiškia, kad atsakovui iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina ar iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Be to, atsakovas tik pareiškus ieškinį teisme ir esant nutrauktai lizingo sutarčiai ėmė remtis CK 6.204 straipsnyje įtvirtintu institutu, nors pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį nukentėjusi sutarties šalis įpareigota tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo kreiptis dėl to į kitą sutarties šalį dėl sutarties pakeitimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas UAB „Nomera“ apeliaciniu skundu prašė 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pakartotinai iš naujo pirmosios instancijos teismui.
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, t.y. civilinio kodekso 6.204 str. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms, civilinio kodekso nuostatas dėl sutarčių vykdymo ir aiškinimo bei kitus norminius teisės aktus. 2. Pažeidė LR CPK 270 str. 3 ir 4 d. nuostatas, nes nepateikė įtikinimų argumentų ir (ar) paaiškinimų, dėl kurių atsakovo pateikti byloje įrodymai (paaiškinimai) buvo atmesti ir (arba) visiškai nevertinti (nesvarstyti). Šie pažeidimai lėmė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi LR CPK 270 str. nurodytų būtinųjų sprendimo turinio sudėties elementų (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.) ir dėl to byla buvo išspręsta iš esmės neteisingai bei neatsižvelgiant į atsakovo argumentus, motyvus ir (ar) paaiškinimus.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai išaiškino instituto dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (6.204 str.) nuostatas ir tai nulėmė klaidingo sprendimo, kuriuo nepagrįstai buvo tenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje priėmimą.
4. Neatskleidė bylos esmės pagal joje pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DNB lizingas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apeliaciniu skundu pripažįstama, kad pagal 2007 09 26 Lizingo sutartį Nr. 200709F-1184 išrašyta 2009 06 20 sąskaita - faktūra Nr. 09050226, kurios pagrindu ieškovas reikalavo priteisti skolą susidariusią iki nutraukiant 2007 09 26 Lizingo sutartį Nr. 200709F-1184, apelianto nebuvo apmokėta. Nežiūrint į tai, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skola buvo priteista, nesutikimą grįsdamas sunkia apelianto finansine padėtimi sąlygota ekonominio sunkmečio. Apelianto argumentai yra nepagrįsti, neįrodyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginius apie konkrečią ekonominės krizės įtaką apelianto veiklai. Apeliantas į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kaip per Lizingo sutarties Nr. 200709F-1184 vykdymo laikotarpį kito apelianto sutarčių apimtys, paslaugų kainos, klientų mokumas, todėl laikytina, kad jis (apeliantas) apskritai neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudarančių aplinkybių - pajamų iš savo vykdomo ūkinės-komercinės veiklos dėl pasikeitusių verslo sąlygų sumažėjimo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pagrįstą prašymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, šalis, kuri ketina pasinaudoti CK 6.204 str. nustatyta galimybe, turi teisę pareikšti tuoj pat po sutarties suvaržymo paaiškėjimo. Šis prašymas laikytinas privaloma procedūra - ne teismo ginčo sprendimo būdu. Nagrinėjamu atveju, apeliantas neįrodė LR CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų buvimo. Apeliantas net neįrodinėjo, kad pasinaudojo teise kreiptis į ieškovą CK 6.204 str. pagrindu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o toks kreipimasis laikytinas privaloma ne teisminė ginčo sprendimo tvarka. Apelianto teiginiai apie tai, kad pagal CK 6.204 str. 2 d. apeliantas turėjo tik teisę kreiptis į ieškovą ir dėl to nesikreipė, o pirmosios instancijos teismas, neva, neteisingai nusprendė, kad apeliantas privalėjo kreiptis į ieškovą nedelsiant po to, kai sužinojo apie sutarties vykdymo sudėtingumą, nepagrįstas. Bet kokiu atveju, kreiptis dėl sutarties pakeitimo galima tik jai galiojant arba pripažinus nutraukimą neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, 2007 09 26 Lizingo sutarties Nr. 200709F-1184 nutraukimo apeliantas bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu neginčijo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė 2007 09 26 Lizingo sutarties sąlygų A punktą, 1.1. p., 7.3 p. „a" papunktį, 3.1 p., 10.6 p., kurie, tame tarpe, reglamentavo Apelianto pareigą tinkamai bei laiku mokėti Lizingo sutartimi sulygtus mokėjimus, kas atitinka CK 6.189 str., 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.256 str. 1 d. nuostatas. Procesinių palūkanų priteisimo teisinis pagrindas taip pat nurodytas (CK 6.37 str., 6.210 str.). Ginčo sprendime teismas pateikė aiškius, suprantamus motyvus, kuriais atmetė apelianto argumentus bei kuriais ieškinį patenkino. Pažymėtina, jog apelianto teiginiai dėl tariamai neteisingai pirmosios instancijos teismo atskleistos bylos esmės niekuo nepagrįsti. Apeliantas nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į bylos esmę pagal joje procesinių šalių pateiktus įrodymus, tačiau bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje apeliantas nepridėjo nė vieno įrodymo prie atsiliepimo į ieškinį, o prie tripliko pridėjo el.pašto žinutę, kuri patvirtina, jog apeliantas yra skolingas ieškovui. Kokius kitokius apelianto pateiktus įrodymus turėtų vertinti apeliacinės instancijos teismas lieka neaišku. Įrodymų, kad 2009 06 20 sąskaitą - faktūrą Nr. 09050226 apeliantas būtų apmokėjęs, byloje nėra (be to, pats apeliantas apeliaciniu skundu pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apelianto nurodomi motyvai, kad atsakovas savo atsikirtimuose pagrįstai rėmėsi LR CK 6.204 str. nuostatomis dėl iš esmės pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros, dėl kurios atsakovui iš esmės pasunkėjo sutarties savalaikis ir tinkamas vykdymas dėl objektyvių priežasčių, t.y. tuo metu tiek Lietuvos Respublikos, tiek pasaulinėje ekonomikos ir finansų rinkoje įsivyravusios stagnacijos ir recesijos, o pirmosios instancijos teismas į minėtus atsakovo argumentus neatsižvelgė ir ginčo teisiniams santykiams netinkamai pritaikė LR CK 6.204 str. nuostatas, atmestini.
CK 6.204 straipsnis, reglamentuojantis sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, 1 dalimi nustato, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Pagal šią nuostatą atsakovas privalėjo teikti atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybes, padidėjus įvykdymo kainai arba iš esmės sumažėjus gaunamam įvykdymui (kaip keitėsi apelianto sutarčių apimtys, paslaugų kainos, klientų mokumas, pajamos iš savo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos dėl pasikeitusių verslo sąlygų sumažėjimo ir pan.), bei vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Tvarka yra reglamentuota CK 6.204 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Šių teisės normų visuma suponuoja, kad sutartis, įpareigojanti atlikti veiksmus paeiliui ateityje, turi būti suprantama kaip sutartis, turinti sąlygą, jog sutarties vykdymo aplinkybės išliks tos pačios.
CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant pasikeitusioms aplinkybėms, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Kita esminė sąlyga yra ta, kad kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, – kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo sutartinių pareigų tinkamai nevykdė, atitinkamai ieškovas taikė sutartyje numatytą savo teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
Taigi, skolininkas, kaip nukentėjusi sutarties šalis, pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį, turi teisę kreiptis į kitą sutarties šalį dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jeigu siekia sutartinių įsipareigojimų vykdymo pakeitimų pasikeitus straipsnyje nustatytoms aplinkybėms. Jeigu skolininkas mano, kad kreditorius nepakankamai bendradarbiavo ar priėmė nepagrįstą sprendimą, remdamasis sutarties vykdymo suvaržymu, jis turi būti aktyvus ne tik teikiant kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado, bet, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, naudotis teise operatyviai kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, nes priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika tenka pačiai šaliai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagal reglamentuotą tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo santykiams netaikė CK 6.204 straipsnio nuostatų, kurias aiškino teisingai, bei iš bylos medžiagos sprendė, kad atsakovas padarė esminį kredito sutarčių pažeidimą, dėl ko ieškovas teisėtai pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti skolos priteisimo.
Apelianto nurodomi motyvai, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra nurodytos materialinės teisės normos, kuriomis remiantis teismas pripažino ieškovo reikalavimus kaip tenkintinus ir atmetė atsakovo atsikirtimus kaip nepagrįstus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip kilusius iš lizingo sutarties, teisingai nurodė 2007 09 26 Lizingo sutarties sąlygų A punktą, 1.1. p., 7.3 p. „a" papunktį, 3.1 p., 10.6 p., kurie reglamentavo apelianto pareigą tinkamai bei laiku mokėti Lizingo sutartimi sulygtus mokėjimus, kas atitinka CK 6.189 str., 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.256 str. 1 d. nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes, atitinkamai motyvavo padarytas išvadas, kurios atitinka materialinėmis teisės normomis reguliuojamus teisinius santykius, todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai.
Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, ieškovui priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 1500 Lt atstovavimo išlaidos, atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.