Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-3462-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjas ir institucija suraišiusi administracinio nusižengimo nutarimą, neatvyko, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka( 639 straipsnis).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2019-11-22 nutarimu Nr. 85-ANR_N-3462-2019 administracinio nusižengimo byloje už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, K. S. (toliau – pareiškėjas) paskirta 30 Eur dydžio bauda dėl neteisėtai vieno šovinio laikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-11-19 pareiškėjo gyvenamosios vietos patalpose buvo atliekama krata, kurios metu ir buvo rastas vienas šovinys. Ši krata buvo atlikta teisėtai, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios kratos teisėtumą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas savo 2019-11-20 nutartimi, todėl klausimas dėl kratos neteisėtumo pareiškėjo yra nepagrįstai keliamas.

ANK 229 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo yra laikomas padaręs šį nusižengimą, jeigu jis teisėtai įgijęs ginklą, šaudmenis, kuriems įsigyti, laikyti ir nešioti, reikalingas leidimas, pažeidžia šių ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles.

Visų pirma atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą atsiranda tada, kai yra nustatomas šio nusižengimo dalykas, tai yra turi būti - ginklas arba šaudmenys. Šioje byloje nėra jokių įrodymų (specialisto ar eksperto išvados), kad rastas šovinys atitinka šaudmenims, kuris yra nustatomas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.

Kaip jau buvo minėta, ANK 229 straipsnio vienas iš nusižengimo požymių yra tai, jog asmuo teisėtai įsigijęs ginklą arba šaudmenis juos laiko pažeisdamas saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių reikalavimus. Tačiau vertinant iš byloje nustatytų aplinkybių ir iš pačio pareiškėjo paaiškinimų skunde, galima teigti, kad jis nebuvo teisėtai ( nustatyta tvarka) įsigijęs šovinio, jis jį rado, todėl jau vien dėl to požymio nebuvimo pareiškėjas negalėtų atsakyti pagal minėtą ANK straipsnio dalį.

Taip pat skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta blanketinė teisės norma, kurią pareiškėjas pažeidė, nes šio straipsnio dalies administracinio nusižengimo dispozicijoje yra nurodyta, jog asmuo atsako tik pažeidus saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių reikalavimus. Būtina tokias blanketines normas administracinio nusižengimo protokoluose ir nutarimuose nurodyti, kad asmuo tiksliai žinotų ką jis pažeidė ir taip nebūtų pažeisti jo interesai bei teisė į gynybą. Teismas savo iniciatyva pakeisti nutarimą ir nurodyti blanketines normas negali, todėl laikytina, kad 2019-11-22 administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas su esminiais trūkumais ( LVAT 2007-04-27 nutartis Nr. N3-802-07).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti jai bylą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje be kitų aplinkybių nurodyta, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, motyvuotai įvertinta bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir remiantis juo priėmusi nutarimą, neišsiaiškino visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir nepateikė duomenų dėl ko teismui, pagal bylos medžiagą, nėra galimybės nustatyti atitinkamų 229 straipsnio 2 dalies visų nusižengimo požymių, tai yra: ar pareiškėjas neteisėtai laikė būtent šaudmenį ar ne; taip pat, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 229 straipsnį, neaišku ar pareiškėjas iš vis turėjo kokį nors leidimą laikyti ginklą ar šaudmenis, ar šiam šaudmeniui laikyti reikalingas leidimas, nes būtent už tokių šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą ir atsiranda administracinė atsakomybė; pagal administraciniame protokole ir ginčijamame nutarime nurodytas aplinkybes( dėl neteisėto šovinio įgijimo ir laikymo, kuriam yra reikalingas leidimas) matosi, kad pats kaltinimas nusižengimo padarymu turėtų neužtraukti administracinio nusižengimo, nes tai yra panašu į baudžiamojo nusikaltimo požymius ( BK 253 straipsnis).

Tik byloje nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes ir atitinkamus duomenis yra galimybė, institucijai skiriančiai nuobaudą, spręsti klausimą dėl atsakomybės pagal minėtą ANK 229 straipsnį, nurodant administracinio nusižengimo protokole bei nutarime atitinkamus administracinio nusižengimo požymius, straipsnyje nurodytą blanketinę normą, kuri yra privaloma nustatant kokias taisykles asmuo pažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama numatomo administracinio nusižengimo sudėtis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ir dėl administracinio nusižengimo nutarime nurodytų nusižengimo požymių prieštaravimo administracinio nusižengimo numatyto ANK 229 straipsnyje nurodytiems požymiams nėra galimybės teismui spręsti klausimo dėl asmens atsakomybės pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, nes būtina atlikti atitinkamus aukščiau nurodytus papildomus tyrimus, todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas ir byla grąžintina Tauragės AVPK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Tauragės AVPK 2019 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-3462-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti Tauragės AVPK, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.