Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. atskirąjį skundą (pareiškėjo vadinamas apeliaciniu skundu) dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas R. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-390-384/2012 už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

R. G. 2013 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Šis pareiškėjo prašymas apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkintas, motyvuojant tuo, kad R. G. 2013 m. balandžio 8 d. baustas administracine tvarka – įspėjimu.

Motyvuojamoji dalis

R. G. atskirasis skundas atmetamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Todėl, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. G. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinėje pažymoje nurodyta, kad gali vairuoti be apribojimų, į gydytojo psichiatro (narkologo) įskaitą neįrašytas, yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. Tačiau iš Pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. G. 2013 m. balandžio 8 d. nubaustas įspėjimu už pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 1 d. padarymą, taigi šiuo atveju nėra formalių pagrindų taikyti R. G. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatas.

Kitos aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti, kad ATPK 20 str. nurodyti tikslai R. G. atžvilgiu bus pasiekti patenkinus jo prašymą. R. G. administracinė nuobauda paskirta už pažeidimus, kurių vienas (vairavimas esant sunkiam, 4.46 promilių, girtumo laipsniui) priskirtinas pavojingiausiam ir šiurkščiausiam Kelių eismo taisyklių pažeidimui – pareiškėjas neblaivus važinėjo gyvenvietėje, tuo keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai. Taigi, pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Be to, jis praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir grubius, nė vienos paskirtos baudos nėra sumokėjęs. 2012 m. birželio 11 d. nutarimu paskirtos nuobaudos taip pat nesistengė deramai atlikti, jos metu padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 183 str. 1 d., ir už tai buvo dar kartą nubaustas, be to, Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja R. G. – jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, o tai parodo ne tik jo neatsakingą požiūrį į transporto priemonių vairavimą, bet ir visos visuomenės gyvenimo normų ignoravimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 329 str. Pažeidėjo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbines funkcijas, nes ją atgavęs galėtų dirbti profesionaliu vairuotoju, pagerinti itin blogą šeimos materialinę būklę. Pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, kad asmuo pripažino padaręs pažeidimą, dėl pažeidimo kenčia jo ir šeimos materialiniai interesai, nepripažintina ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. N-63-3778/2010).

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Jurbarko rajono apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo R. G. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. G. prašymas sutrupinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. atskirojo skundo netenkinti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.