Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Baškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. (toliau – apeliantas) skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti turtinės prievolės pobūdį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Civilinio ieškovo P. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistųjų M. J. ir D. J. priteista solidariai P. V. 4000 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 5 d.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. J. prašymą pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo tvarką, t. y. nustatyti apelianto ir kito nuteistojo dalinę civilinę atsakomybę. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad M. J. ir kitas nuteistasis buvo padarytos nusikalstamos veikos bendrininkai, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies taisyklę bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Nuteistasis M. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės prievolės pobūdžiu – solidariąja bendraskolių atsakomybe. Nuteistasis teigia, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė, nes jis ir kitas nuteistasis padaryti nusikaltimą iš anksto neplanavo, jų sumanymas nusikalsti kilo spontaniškai, todėl ir civilinė atsakomybė turėtų būti padalyta lygiomis dalimis. Kitų motyvų, kodėl nutartis turėtų būti keičiama, apeliantas nenurodo.

6. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. V. baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė dviem kaltinamiesiems: M. J. ir D. J., reikalaudamas iš jų solidariai atlyginti nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarytą 4000 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 124–125). P. V. buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu P. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistųjų M. J. ir D. J. priteista solidariai P. V. 4000 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta. Nuteistasis M. J. nuosprendžiu nustatytos prievolės dydžio ir jos pobūdžio neginčijo, apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė. Nuosprendžio vykdymo metu M. J. pateikė prašymą pakeisti nustatytą turtinės prievolės pobūdį ir nustatyti, kad jis privalo nukentėjusiajam P. V. atlyginti dalį (pusę) civiliniu ieškiniu priteistos sumos, t. y. 2000 Eur turtinę žalą ir 2500 Eur neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu buvo nustatytas 1500 Eur neturtinės žalos dydis ir ši suma priteista solidariai iš apelianto bei kito nuteistojo. Apeliaciniame skunde suklysta nurodant, kad bendra solidariai priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma 5000 Eur.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), teismas taip pat vadovaujasi Civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Pagal bendrąją Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidarioji, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Bendrininkaujant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai, nei M. J. nurodo savo apeliaciniame skunde, prievolės solidarumas ir dalumas siejamas ne su tuo, kad nusikalstamos veikos bendravykdžiai iš anksto neplanavo daryti nusikaltimo, t. y. nusikaltimą padarė spontaniškai, o siejamas su priežastiniu ryšiu tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Tokiais atvejais asmuo ar asmenys, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, privalo įrodyti, kad nėra priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju M. J. nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei vėliau, nuosprendžio vykdymo metu teikdamas prašymą dėl turtinės prievolės pobūdžio pakeitimo, nenurodo, kad civiliniam ieškovui padaryta žala atsirado dėl skirtingų nuteistųjų veiksmų, jog šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo M. J. veiksmų ir civiliniam ieškovui P. V. padarytos žalos (kad M. J. atlikti veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su visa padaryta turtine žala, o yra susiję tik su jos dalimi arba iš viso nesusiję su kilusia žala ir jam jokia prievolė nekyla). Todėl vien faktas, kad M. J. nepageidauja, jog priverstinis visos priteistos sumos išieškojimas būtų nukreiptas į jo turtą ir lėšas, prievolė iš solidariosios netampa daline. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų leisti konstatuoti, kad šiuo atveju nuteistųjų atsakomybė turėtų būti ne solidarioji, o dalinė. Nuteistasis M. J. jokių argumentų (išskyrus tai, kad bendrininkai iš anksto padaryti nusikaltimo neplanavo), kodėl jo prievolę reikėtų traktuoti kaip dalinę, o ne solidariąją, nei prašymo nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė.

8. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

9. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. CK 6.23 straipsnyje numatyta, kad atsisakęs reikalavimo vienam iš skolininkų, solidariosios prievolės kreditorius nepraranda teisės pareikšti solidarųjį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam iš bendraskolių pasibaigia, jeigu kreditorius be jokių išimčių pripažįsta, kad vienas iš bendraskolių sumokėjo savo dalį (CK 6.23 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistųjų M. J. ir D. J. nusikalstamų veiksmų, nuosprendyje kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajam P. V. padaryta 4000 Eur turtinė žala. Dėl nusikaltimo nukentėjęs P. V. patyrė ir neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 1500 Eur. Tarp nuteistųjų M. J. ir D. J. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nuteistieji yra solidariai atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Vadinasi, nusikaltimu padarytą turtinę žalą privalo atlyginti ją padarę asmenys, konkrečiu atveju – nuteistieji M. J. ir D. J., taikant jiems solidariąją atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Be to, civiliniame ieškinyje P. V. prašė padarytos turtinės žalos atlyginimą iš abiejų nuteistųjų priteisti solidariai (1 t., b. l. 56; 2 t., b. l. 124–125). Byloje nėra jokių domenų, kad M. J. sumokėjo dalį turtinės žalos atlyginimo ir civilinis ieškovas P. V. būtų atsisakęs solidariojo reikalavimo dėl likusios žalos atlyginimo nuteistajam M. J. Priešingai, iš nuteistojo M. J. prašymo dėl prievolės pobūdžio pakeitimo ir jo apeliacinio skundo matyti, kad M. J. nežino priteisto civilinio ieškinio dydžio (prašyme ir skunde prašo nustatyti dalinę atsakomybę 4000 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo nuosprendžiu priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo).

11. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nustatytos prievolės pobūdį, t. y. nuosprendžiu taikytą solidariąją dviejų nuteistųjų atsakomybę nukentėjusiajam P. V. pakeisti į dalinę atsakomybę. Apelianto M. J. skundas atmetamas, o 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

akeisti 2017 m. gruodžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. J. skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.