Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams E. S. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsikirtimai į ieškinį

3. Teismo posėdyje atsakovas E. S. nurodė su ieškiniu sutinkantis, paaiškino, kad dar iki nutraukiant šalių santuoką jie su ieškove negyveno bendro šeimyninio gyvenimo, nepalaikė artimų santuokinių ryšių, kiekvienas gyveno savo gyvenimą, todėl jam nebuvo žinoma apie ieškovės ir atsakovo A. K. santykius. Kadangi bendro šeimyninio gyvenimo nebuvo, jis nesidomėjo ieškovės reikalais. Ieškovė iš bendrų namų išsikraustė 2017 m. spalio mėnesį. Abejonių dėl to, kad jis nėra D. S. biologinis tėvas, jam nekyla.

III. Išvadą byloje duodančios institucijos išvada

5. Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovų šeimos dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų Kauno miesto skyriui nėra žinomos. Ieškovės ieškinys paduotas vadovaujantis vaiko interesais, kadangi teisės aktuose įtvirtinta vaiko prioritetinė teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Nuginčijus atsakovo E. S. tėvystę ir nustačius atsakovo A. K. tėvystę, mažametės D. S. interesai nebus pažeisti (e. b. l. 39).

6. Išvadą byloje duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad šalys laikėsi nuoseklios pozicijos dėl D. S. tėvystės, abejonių jiems dėl biologinio tėvo nekyla. Bendraujant su atsakovu E. S., šis nurodė, kad su D. S. nebendrauja, jos nėra matęs, nelanko, nelaiko ir nelaikys jos savo dukra. Tai patvirtina, jog tarp atsakovo E. S. ir D. S. socialiniai tėvystės ryšiai nėra susiformavę. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. S. ir E. S., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (e. b. l. 6–8). Dar iki nutraukiant ieškovės N. S. ir atsakovo E. S. santuoką, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. S. gimė dukra D. S., kurios gimimo įraše skiltyje „tėvas“ nurodytas tuo metu ieškovės sutuoktinis – E. S. (e. b. l. 9, 27–28). Ieškovės N. S. ir atsakovo E. S. paaiškinimais nustatyta, jog jie bendro santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir artimų ryšių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir 2018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. K. artimus santykius palaikė nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, o nuo 2017 m. spalio 10 d. gyvena kartu. D. S. gyvena su ieškove ir atsakovu A. K., kuris ja rūpinasi, prižiūri.

Dėl tėvystės nuginčijimo

8. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

9. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

10. Iš D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo matyti, kad E. S. jos tėvu įrašytas dėl to, jog vaiko gimimo momentu motina N. S. ir E. S. buvo sutuoktiniai. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta tik 2018 m. liepos 3 d., todėl remiantis įstatymu vaiko tėvu buvo įregistruotas N. S. sutuoktinis. Tikrasis biologinis D. S. tėvas A. K. tėvystę pripažįsta, ekspertizės byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė N. S. ir atsakovas E. S. santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir artimų ryšių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo, iki ieškovei ir atsakovui A. K. užmezgant artimus santykius. Ieškovė N. S. ir atsakovas A. K. artimus ryšius palaikė ir artimai bendrauti pradėjo nuo 2016 metų gruodžio mėnesio, o sužinoję, jog ieškovė laukiasi, nuo 2017 m spalio 10 d. apsigyveno kartu. Ieškovei patvirtinus, kad D. S. nėra ir negali būti atsakovo E. S. dukra, taip pat nurodant duomenis apie biologinį dukros tėvą, – A. K., nei vienai iš šalių neabejojant dėl D. S. tėvystės, atsakovui A. K. pripažįstant tėvystę, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl D. S. tėvystės, t. y. jog atsakovas E. S. nėra jos biologinis tėvas, nekyla (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bylos šalys, įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobūdį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog D. S. biologiniu tėvu E. S. nėra ir negali būti; taip pat į ieškovės ir atsakovo A. K. tvirtinimą, jog D. S. biologinis tėvas yra A. K., kuris nuo pat gimimo iki šiol rūpinasi dukterimi ir faktiškai jos atžvilgiu vykdo tėvo pareigas; taip pat į tai, kad atsakovas E. S. savęs nelaiko D. S. tėvu – dukra jos niekada nepripažino, jos nėra matęs, mergaite nesirūpino, neteikė jai išlaikymo, jos neauklėja ir neprižiūri. Taigi, nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas E. S. vaiko tėvu vaiko gimimo įraše įrašytas vadovaujantis tik įstatyme įtvirtinta tėvystės prezumpcija ir jį su D. S. sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo E. S. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovas su D. S. nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, nesidomi ja ir net nėra matęs), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo E. S. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnametės D. S. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvą (atsakovą A. K.), šiam pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir atsakovo E. S. teisinio ryšio nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

12. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas E. S. negali būti nepilnametės D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovės pareiškimus, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas A. K. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas E. S. nėra D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra jo dukra (CK 3.150, 3.151 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

13. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Vaiko gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė N. S. teismo prašo nustatyti, kad atsakovas A. K. yra nepilnametės D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (e. b. l. 1–3). Pripažinus, kad E. S. nėra D. S. tėvas, t. y. nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaiko tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

15. Šioje byloje šalys pripažino, kad ieškovei N. S. gimusios dukros D. S. tėvas yra A. K.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra įsitikinę, kad D. S. tėvas yra A. K., kuris gyvendamas kartu su ieškove bei jų dukra, savo faktiniais veiksmais pripažįsta tėvystę, vaiku rūpinasi, vykdo kitas savo kaip tėvo pareigas. Esant byloje nustatytoms aplinkybės ir vaiko tėvui pripažįstant tėvystę, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nustatant, kad A. K. yra D. S. tėvas, o D. S. yra A. K. dukra (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl duomenų gimimo įraše pakeitimo

16. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje taip pat prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, nurodant, kad D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. K..

17. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 3.3 punktu, civilinės būklės aktų įrašus pakeičia, ištaiso, papildo, atkuria ir anuliuoja civilinės metrikacijos įstaigos. Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu (Taisyklių 54 punktas). Vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis, registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą yra sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną), o registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus (Taisyklių 56, 57 punktai). Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas (Taisyklių 126 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą, civilinės metrikacijos įstaiga, bet ne teismas keičia civilinės būklės aktų įrašus, todėl ieškovės reikalavimas dėl duomenų gimimo įraše pakeitimo netenkinamas, nurodant, kad šiuos duomenis keisti yra įgaliota civilinės metrikacijos įstaiga.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

18. CK 3.167 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Teisė vaikui turėti pavardę suteikiama lygiai taip pat, kaip kad ir turėti vardą. Remiantis minėta nuostata, tėvai negali savo nuožiūra išrinkti vaikui pavardės, ši turi sutapti su tėvų pavarde ir tradiciškai nurodyti vaiko kilmę iš tėvų. Tais atvejais, kai vaiko tėvai turi skirtingas pavardes, vaikui pavardė suteikiama tėvų susitarimu. Tačiau tėvystės nustatymo atveju, vaiko pavardės pakeitimą nustačius tėvystę turi nurodyti teismas savo sprendime. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Šių taisyklių 60 punkte įtvirtinta nuostata, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.

20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir ieškovei prašant pakeisti jos dukros D. S. pavardę į tėvo pavardę – K., spręstina dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo dabartinę savo dukros pavardę – S., pakeisti į jos biologinio tėvo, kurio tėvystė nustatyta šiuo teismo sprendimu, pavardę – K.. Teismo vertinimu, tenkinus šį ieškinio reikalavimą ir pakeitus nepilnametės D. S. pavardę į jos biologinio tėvo pavardę, bus užtikrinta galimybė vaikui turėti pavardę, kuri nurodys jos kilmę iš tėvo. Nuginčijus E. S. tėvystę D. S. atžvilgiu, nėra pagrindo ir toliau minėto vaiko pavarde nurodyti asmens, kuris jo tėvu buvo įrašytas tik vadovaujantis įstatymine prezumpcija, pavardę. Pažymėtina, kad atsakovai jokių prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nenurodė, todėl nustačius, kad D. S. tėvas yra A. K., jos pavardės pakeitimas atitiks tiek vaiko, tiek ir jo tėvo interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 11–12). Už ieškinį mokėtinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

22. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą, susidarė ne dėl atsakovų veiksmų, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepriteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovų procesinį elgesį, taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nulėmė ne tik atsakovų, bet ir pačios ieškovės elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 13,86 Eur, tačiau, įvertinus sprendimo 22 punkte nurodytus argumentus ir priimtą sprendimą, šios išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–379, 387–399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į tėvo A. K. pavardę – K..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovų nepriteisti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.