Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-589-120-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-12-30
Bylos Nr.
1A-589-120-2009
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00956
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
S. V.
Nukentėjusysis
A. J.
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.1A-589-120/2009Teisėjas Algimantas Šimkaitis Proceso Nr.1-26-1-00956/08Procesinio sprendimo(S)kategorija: 2.4.6.3.1.;KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2009 m. gruodžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam S. V., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str.1d. 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį nakties metu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos institucijose ar valstybinėse organizacijose.

Tenkintas civilinis ieškinys ir iš S. V. nukentėjusiam A. J. padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista 20.000 (dvidešimt tūkstančių) Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustato:

S. V. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 3 d. apie 23.30 val. Kaune, S pr. xxx a, pagal pavojaus signalą atvykęs iš UAB „S L“ į restoraną „S v“, aiškintis aplinkybes dėl restorano lankytojo A. J. netinkamo elgesio, žodžiu nurodė A. J. išeiti iš restorano. A. J. išėjus į lauką, jis, be pagrindo panaudojęs spec. priemonę, t.y., papurškęs A. J. dujų balionėliu į veidą, padarė nukentėjusiajam A. J. akių junginių cheminį nudegimą su kairės akies ragenos pažeidimu ir taip nukentėjusiajam A. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes grindžiamas prielaidomis, nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos I. R. neobjektyviais, nenuosekliais ir nuolat keistais parodymais. Teismo padarytos išvados nepagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymai atpažinti atlikti pažeidžiant LR BPK 192 str. 1 d. reikalavimus , t.y. kiti du asmenys buvo uniformuoti, o S. V. ne. A J. atpažino S. V. pagal ūgį, nors fotonuotraukose, fiksuojančiose asmens parodymą atpažinti akivaizdžiai matosi, kad visi atpažinimui pateikti asmenys sėdi. Pateikti parodymui atpažinti asmenys nedalyvavo incidente. Jis, t.y. S. V., pripažįsta, kad 2008-07-03 d. apie 23 val. 30 min. buvo iškviestas prie restorano "Seni vartai" ir dalyvavo aiškinantis santykius tarp apsaugos darbuotojų ir A. J. ir liudytojai anksčiau jau buvo matę jį, t.y. S. V., kas ir sąlygojo jo atpažinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina tą faktą, kad jis, t.y. S. V., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo dieną specialiųjų priemonių neturėjo ( b.l. 48-49), todėl jis ir neturėjo galimybės jas panaudoti.

Liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes I. R. ir A. J. yra pažįstami bei suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Bylos nagrinėjimo metu jie teikė nenuoseklius parodymus ir jų parodymų nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepatvirtina kita bylos medžiaga.

Pirmos instancijos teismas iš viso nevertino liudytojo R. V. parodymų apie tai, kad S. V. nuo baro išvažiavo kartu su juo ir, kad būnant jiems kartu jis nematė, kad S. V. būtų atlikęs kokius nors veiksmus prieš nukentėjusįjį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ( tą faktą pavirtino liudytojas A. A. ), kad įvykio metu nukentėjusysis ir liudytoja buvo neblaivūs, todėl jų parodymų, kaip tikslių ir objektyvių vertinti nebuvo galima. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, nors visus netikslumus bei neaiškumus turėjo vertinti kaltinamojo naudai.

Skirdamas jam bausmę, teismas taip pat pažeidė ir BK 54 str. bei 61 str. nuostatas ir nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 20.000 litų neturtinei žalai atlyginti. Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas privalėjo įvertinti patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir kt., taip pat turėjo įvertinti ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Tačiau, teismas minėtų aplinkybių taip pat neįvertino. Neatsižvelgė teismas ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta nei vieno LR BPK leistino įrodymo, pagrindžiančio nukentėjusiojo A J išdėstytą poziciją dėl jam padaryto kūno sužalojimo sunkumo, liekamųjų reiškinių ir pan..

Teismų praktikos analizė rodo, kad teismai bylose, sukeliančiose žymiai didesnius padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą) priteisia tokio dydžio sumą kuri iš apelianto priteista šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008; 2K-228/2007).

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas pagrįstas ne teisme išnagrinėtais faktiniais duomenimis, bet prielaidomis ir samprotavimais. Nuteistasis siekė ir siekia suklaidinti teismą, teigdamas, jog sužalojo ne jis, o kitas asmuo. Tuo apeliantas bando sukelti abejones jo ir liudytojos sugebėjimu atpažinti apeliantą. Nepagrįsti skundo teiginiai ir dėl BPK 192 str. 1 d. pažeidimų. Įstatymai nereikalauja, kad atpažįstamieji būtų vienodai apsirengę. Jo ir liudytojos I. R. pažintis bei apsvaigimas nuo alkoholio pagrindo jų parodymais netikėti, neduoda. Pagrindo S. V. apkalbėti jie neturėjo ir to nedarė. Tai, kad R. V. nematė apelianto dujų jam į veidą purškimo metu,nereiškia, jog apeliantas jų iš viso nepurškė. Apeliantas dujų balionėlį su savimi tikrai turėjo, o ar jis buvo išduotas tarnybai, ar jo asmeninis, reikšmės neturi, nes juo jam į akis purškė apeliantas. Civilinį ieškinį teismas taip pat patenkino pagrįstai. Dėl apelianto nusikalstamos veikos jis ne tik buvo pažemintas be priežasties žmonių akivaizdoje išvarant iš kavinės, bet ir pasmerktas kęsti didelį skausmą, patirti dvasines kančias. Ilgą laiką buvo nedarbingas, iki šiol jaučia traumos pasekmes, kasdien skauda akis, regėjimo pablogėjimas atsiliepia vairuojant transportą ir ypač tai darant naktį. Jam priteista suma nėra aiškiai per didelė. Padarytą žalą jis įvertino vadovaudamasis Vakarų Europoje susiklosčiusia praktika. Jam padarytas sveikatos sutrikdymas gali palikti skaudžius ir nepataisomus akių pakenkimus visam gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies ir teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keičiamas.

Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d.. Teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo dydžiu, nei rūšimi. Civilinis ieškinys savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per didelis. Tačiau teismas, kartu su paskirta bausme paskirdamas apeliantui ir teismo įpareigojimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis keičiamas.

2008 m. liepos 8 d. specialisto aktu Nr. xxxxxx konstatuota, kad dėl 2009 m. liepos 3 d. padarytų cheminio kairės akies obuolio nudegimo, kairės akies obuolio ragenos erozijos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio A. J. sveikata. Duomenys byloje rodo, kad 2008 m. liepos 3 d. apie 23.30 val. prie restorano „Seni vartai“ nukentėjusiam A. J. dujų balionėliu buvo papurkšta į akis. Nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos I. R. teigimu, dujų balionėliu A. J. į akis papurškė apeliantas. Pagrindo netikėti šiais nukentėjusio bei liudytojos parodymais, nėra.

Pasak nukentėjusio A. J. ir liudytojų I. R., V. B. bei A. P. parodymų, įvykio dieną nukentėjusysis su jais restorane prie baro šventė savo gimtadienį. Gimtadienio šventimo metu liudytojams A. P. ir V. B. išdykaujant (tąsant vienam kitą), „nusmuko“ kelnės ir abu jie išėjo namo persirengti, o nukentėjusysis su I. R. liko prie staliuko toliau gerti alų, tačiau tuo metu atvykę apsaugos darbuotojai ir nukentėjusiam bei liudytojai I. R. iš baro taip pat liepė išeiti. Nukentėjusysis išeiti nesutiko, bet. liudytojai I. R. pasakius „eime iš čia“, nukentėjusysis reikalavimui pakluso ir iš baro su ja išėjo. Šie nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Patvirtina juos ir liudytojų parodymai. \parodymai yra yra pastovūs, nuoseklūs ir jokių abejonių nekelia, tad ir pagrindo jais šioje dalyje netikėti, nėra.

Liudytoja A. A. savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusiojo kompaniją tikrai sudarė 4 žmonės – mergina ir trys vaikinai, bet agresyvūs buvo tik du, iš kurių vienas buvo nusimovęs kelnes, kitas atsikalbinėjo dėl susimokėjimo, todėl ji dėl tokio jų abiejų elgesio ir iškvietė apsaugą.

Apsaugos darbuotojo liudytojo R. V. parodymai rodo, kad jam pagal iškvietimą atvykus, pardavėja, parodžiusi į 3-5 žmonių kompaniją, pasakė, kad „šitie bachūriukai nesamones daro“. Jiems atvykus, barre jokio triukšmo, jokių konfkiktų ar išvartytų, išlaužytų bei sudaužytų daiktų, nebuvo, tačiau matė, kad vienas iš pardavėjos nurodytos kompanijos asmenų buvo apsinuoginęs. Priėjęs, jis liepė visai kompanijai rengtis ir iš baro eiti laukan. Tuo metu apeliantas S. V. buvo kartu ir stovėjo jam už nugaros. Kompanija nesipriešindama rinkosi daiktus ir iš baro išėjo.

Apsaugos darbuotojo liudytojo A. A. parodymai rodo, kad, atvykęs pagal iškvietimą, iš padavėjos sužinojo, jog vienas vaikinas iš nukentėjusio kompanijos elgiasi nepadoriai, nes yra nusimovęs kelnes. Jokios netvarkos bare nebuvo. Vaikinams buvo liepta apleisti barą. Jie pakluso ir iš baro išėjo.

Iš tokios įvykio eigos akivaizdžiai matyti, kad apsaugos darbuotojams atvykus į barą, jie buvo informuoti ne apie nukentėjusio ir visų jo kompanijos narių netinkamą elgesį, bet tik apie kai kurių jo kompanijos narių netinkamą elgesį prie baro. Vadinasi, jokio teisėto pagrindo kartu su pažeidėjais išvyti iš restorano ir nukentėjusįjį A. J. su liudytoja I. R., atvykę apsaugos darbuotojai neturėjo. Jiems atvykus, jokie duomenys, rodantys, kad ir nukentėjusysis A. J. su liudytoja I. R. bare būtų elgęsi netinkamai, triukšmautų ar pažeidinėtų tvarką, perduoti nebuvo. Tai, kad kartu su jais vienoje kompanijoje šventę liudytojai V. B. bei A. P. netinkamai elgdamiesi pažeidė elementarias elgesio viešoje vietoje taisykles, apsaugos darbuotojams pagrindo iš restorano išvyti ir jokių neteisėtų veiksmų neatlikusius nukentėjusį A. J. su liudytoja I. R., nedavė. Tarpe reikalavusių, kad nukentėjusysis A. J. ir liudytoja I. R. iš restorano baro išeitų, buvo ir apeliantas S. V.. Vadinasi ir jo, kaip ir kitų apsaugos darbuotojų veiksmai išvejant iš restorano baro nukentėjusį A. J. ir liudytoją I. R. taip pat buvo neteisėti.

Tolesnė įvykio eiga rodo, kad, nukentėjusiam A. J. su liudytoja I. R. iš baro išėjus, iš nugaros pusės jam buvo patapšnota per petį, o atsisukus į tapšnojusįjį, papurkšta dujų balionėliu į akis. Tiek nukentėjusysis A. J., tiek ir liudytoja I. R. parodymų atpažinti metu nedvejodami atpažino dujas į akis papurškusį apeliantą. Pagrindo netikėti jų parodymais ir šioje dalyje, nėra. Kad dujų balionėliu apeliantui papurškęs į veidą asmuo buvo apsaugos darbuotojas, patvirtino šį įvykį matęs liudytojas P. I., o liudytojo A. A. parodymai rodo, kad apeliantas ėjo paskui iš baro išeinantį nukentėjusį A. J.. Tai, kad rašydamas pareiškimą, nukentėjusysis A. J. (t.1, b.l. 3) abejojo ar galės dujas purškusį asmenį atpažinti, pagrindo abejoti apelianto atpažinimu, neduoda. Duodama parodymus 2008 m. rugpjūčio 6 d. apklausoje, liudytoja I. R. nurodė apsaugos darbuotojo, purškusio dujas nukentėjusiam į veidą, ūgį, jo plaukų spalvą ir ilgį, o nukentėjusysis 2008 m. rugsėjo 8 d. apklausoje nurodė ne tik jam dujas į akis purškusio asmens ūgį, plaukų spalvą, bet ir jo akių spalvą bei kūno sudėjimą ir paaiškino, kad juo buvo vienas iš jį ir I. R. iš baro išvijusių apsaugos darbuotojų (t.1, b.l. 10). Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja I. R. dujas nukentėjusiam į veidą purškusį asmenį matė iš arti ir, parodymų atpažinti metu, jį atpažino. Pažymėtina ir tai, kad, nors nukentėjusį A. J. ir liudytoją I. R. iš restorano baro apeliantas išvijo ne vienas, bet su kitais apsaugos darbuotojais, jie dujų į akis purškimu visą laiką kaltina tik apeliantą. Parodymų atpažinti metu liudytoja I. R. apeliantą atpažino pagal plaukų spalvą ir bendrą išvaizdą (t.1, b.l. 34-36), o nukentėjusysis A. J. - pagal plaukų spalvą, veido formą ir ūgį (t.1, b.l. 37-39). Atpažįstą apeliantą jie kategoriškai tvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tad pagrindo abejoti šiais jų parodymais, teismas neturėjo.

Parodymų atpažinti protokolai iš tiesų rodo, kad, kiti du kartu su apeliantu parodyti atpažinti asmenys vilkėjo uniformas, tačiau tai atpažinimo niekiniu nedaro, nes atpažintas apeliantas buvo ne pagal apsirengimą, bet pagal kitus iki atpažinimo pradžios nukentėjusio A. J. ir liudytojos I. R. nurodytus požymius. Tai, kad parodymų atpažinti metu pamatę apeliantą nukentėjusysis ir liudytoja jį atpažino dar ir pagal kitus požymius (bendrą išvaizdą, veido formą), atpažinimų niekiniais nedaro ir pagrindo jais netikėti, neduoda. Tiek nukentėjusysis A. J., tiek ir liudytoja I. R. paaiškino ir tokio atpažinimo priežastis, teigdami, turį regimąją atmintį, kuri lėmė apelianto atpažinimą parodymų atpažinti metu. Netikėti tokiais šių asmenų paaiškinimais, pagrindo nebuvo. Neginčytinai akivaizdu ir suprantama, jog dėl psichologinių ir kitų asmens savybių, ne kiekvienas sugeba nusakyti kito asmens išvaizdą bei būti tikras, kad galės atpažinti, tačiau, pamatęs natūroje, atgamina atmintį ir sugeba atpažinti. Tiek nukentėjusysio A. J., tiek ir liudytojos I. R. nurodyto gebėjimo įsiminti bei gebėjimo atgaminti galimybių, bylos faktiniai duomenys nepaneigia. Jokių tai paneigiančių duomenų nenurodė bei motyvuotai nepagrindė ir apeliantas, abejoti jų parodymais ir šioje dalyje pagrindo nėra.

Duomenys byloje rodo, kad ir iki šio apeliantui inkriminuoto įvykio, jis, kaip apsaugos darbuotojas, yra dalyvavęs vartojant prieš asmenį fizinį smurtą bei purškiant dujų balionėliu į akis ir 2008 m. balandžio 26 d. (t.1, b. l. 59-60). Šis įvykis apibūdina apelianto asmenybę, tad teismas, priimdamas nuosprendį ir atsižvelgdamas į tai, įstatymų nepažeidė.

Saugos firmos xxx raštas rodo, kad, gavus mygtuko signalą į restoraną „S v“ išvyko apsaugos darbuotojai S. V., A. A. ir R. V. (t.1, b.l. 44). Iš duomenų byloje matyti, kad į įvykio vietą apsaugos darbuotojai atvažiavo ne vienu, bet atskirais automobiliais. Tai, kad įvykio dieną apeliantui S. V. spec. priemonės nebuvo išduotos (t.1, b.l. 48,49) jokiu būdu nereiškia, kad įvykio metu jis dujų balionėlio negalėjo turėti ir neturėjo.

Apelianto skundo teiginiai apie tai, jog liudytojas R. V. patvirtino, kad jis, t.y. S. V. nuo baro išvažiavo kartu su juo, nepagrįsti, nes parodymų, jog apeliantas išvyko kartu, apelianto nurodomas liudytojas, nedavė.

Liudytojo R. V. parodymai rodo, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.y., 2008 m. rugpjūčio 12 d. jis parodė, jog į restoraną atvyko keliais ekipažais ir prie padavėjos nurodyto staliuko jis priėjo kartu su kolegomis S. V. bei A. A.. Išprašius visą staliuko kompaniją į lauką, jis, savo kolegoms pasakęs, jog šie gali susitvarkyti ir patys, pats, juos palikęs, iš karto išvažiavo į maršrutą (t.1, b.l. 26-27) Tuo tarpu duodamas parodymus teisme, juos iš dalies pakeitė apelianto naudai teigdamas, kad į barą jis atvyko ir įėjo tik jis su S. V.. Jam liepiant kompanijai iš baro išeiti, S. V. stovėjo už jo. Jo kolega A. A. atvyko bei į barą atėjo vėliau ir atėjęs pradėjo su jaunuoliais aiškintis, bet jis A. A. liepė „eiti nuo tų vaikų“. Jaunuoliams iš baro išėjus, paskui juos išėjo ir jis, o paskui jį - S. V.. Jo kolega A. A. liko restorano viduje. Išėjęs, jis ėjo link mašinos ir eidamas kalbėjo racija, o tuo metu S. V. buvo šalia. Pakalbėjęs racija, jis vienas sėdo į automobilį ir išvažiavo, o S. V. išvažiavo paskui jį (t. 2, b.l. 15-18). Parodymų pakeitimo priežasties liudytojas nenurodė. Teismo posėdžio protokole užfiksuoti jo pasakymai, kad jis „neaiškiai viską prisimena“, kad „po metų laiko nelabai“ atsimena, rodo, jog šio liudytojo teisme duotais parodymais tikėti buvo galima tik tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems faktiniams duomenims. Būtent tai, priimdamas nuosprendį, teismas ir padarė. Tai, kad R. V. nematė paties dujų purškimo momento (eidamas kalbėjosi racija), nepaneigia to, jog S. V. taip padarė. Tokia teismo padaryta išvada yra motyvuotai pagrįsta ir pagrindo ja abejoti, taip pat nėra.

Apelianto nurodomas liudytojas A. A. tikrai parodė, kad ir nukentėjusysis A. J., ir liudytoja I. R. įvykio dieną buvo neblaivūs. Nors minėtų asmenų neblaivumą patvirtinančių faktinių duomenų byloje ir nėra, bet abu minėti asmenys pripažįsta įvykio dieną restorane švęsdami nukentėjusiojo gimtadienį, vartoję alkoholinius gėrimus. Įstatymai, pagrindo netikėti asmenų duodamais parodymais vien todėl, kad liudijamų įvykių metu šie buvo neblaivūs, neduoda.

Papurškus dujų balionėliu į akis, nukentėjusiajam dėl akių junginių cheminio nudeginimo ir kairės akies ragenos pažeidimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tad apelianto veiksmus teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d.

Skiriant bausmę, teismas tikrai yra įpareigotas atsižvelgti į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą bei į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Iš nuosprendžio matyti, kad šiuo konkrečiu atveju, skirdamas apeliantui švelniausią įstatymo sankcijoje nustatytą laisvės apribojimo bausmę, teismas atsižvelgė tik į tai, kad apeliantas neteistas, bei, kad anksčiau yra padaręs analogišką veiką ir dėl josios ikiteisminis tyrimas nutrauktas todėl, kad bylos dėl tos veikos keliamos ir nagrinėjamos gali būti privataus kaltinimo tvarka, tačiau į kitas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, teismas neatsižvelgė. BK 61 str. įpareigoja teismą taip pat motyvuotai pagrįsti ir kaltininkui skiriamos bausmės rūšį bei dydį. Teismas šiuos reikalavimus ignoravo, apeliantui paskirtos bausmės parinkimo bei josios dydžio paskyrimo motyvuotai nepagrindė ir tuo tikrai grubiai pažeidė BK reikalavimus, tačiau pagrindo dėl to naikinti nuosprendį, nėra, nes šį teismo padarytą pažeidimą gali ištaisyti šios instancijos teismas naujai įvertindamas tiek apeliantui paskirtos bausmės rūšį, tiek ir josios dydį.

Už šios nusikalstamos veikos padarymą BK 138 str. 1 d. numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų, bausmė. Apelianto atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra. Tokių aplinkybių buvimo nenurodo ir pats apeliantas. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Akivaizdu, kad ne tik atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių apelianto veikoje nebuvimas, apelianto asmenybė bei teistumų neturėjimas, bet ir BK 54 str. 2 d. nustatytos aplinkybės, t.y., apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, jo kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, priežastys bei pasekmės, apelianto šeimyninė padėtis bei sveikatos būklė rodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra tikslingiausia paskirti apeliantui švelniausią su laisvės atėmimu nesusijusią įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą, nes šiuo konkrečiu atveju būtent švelniausia įstatymo sankcijoje nustatyta bausme - laisvės apribojimu yra pilnai galimas bausmės skyrimo tikslų pasiekimas. Tai teismo jau yra padaryta, tad pagrindo teismo paskirtos bausmės rūšį keisti kita, nėra.

BK 61 str. įpareigija teismą, motyvuotai parinkti kaltininkui ir paskirtos bausmės dįdį, kuris skaičiuojamas turi būti nuo josios vidurkio. Laisvės apribojimo bausmė skiriama gali būti nuo trijų mėnesių iki dviejų metų ((BK 48 str.), tad šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 d. Apeliantas teisiamas yra pirmą kartą. Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir nesunkus, tačiau padarytas jis prieš nukentėjusį neteisėtai panaudojus specialią priemonę - dujų balionėlį, kas rodo didesnį šio padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Šis nusikaltimas padarytas apeliantui atliekant darbines pareigas. Be to, nors baudžiamojon atsakomybėn apeliantas patrauktas ir nebuvo, tačiau jo prieš keletą mėnesių iki šios bylos iškėlimo beveik analogiškomis šiai situacijai aplinkybėmis (vartojant fizinį smurtą ir papurškiant dujų balionėliu į akis) padaryta įstatymu baudžiama veika, rodo, kad dėl nesivaldymo ir padidinto agresyvumo apelianto asmenybės pavojingumas visuomenei yra padidintas, todėl, nors jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta, didesnės nei įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmės paskyrimas yra pagrįstas, tad pagrindo ir šioje dalyje tenkinti skundą, nėra.

Nuteistiems laisvės apribojimu asmenims teismas gali nustatyti ir vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus tiek baudžiamajame įstatyme numatytus, tiek ir jame nenumatytus. Būtent tai, įpareigodamas apeliantą nakties metu būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos institucijose ar valstybinėse organizacijose teismas ir padarė. Tačiau tiek draudimų, tiek ir įpareigojimų nustatymas taip pat turi būti motyvuotai pagrįstas. 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 5 p įpareigoja teismą, parenkant draudimų ir įpareigojimų rūšis bei nustatant jų turinį, atsižvelgti į asmenybės požymius, lemiančius arba charakterizuojančius asmenybę, ankstesnius teistumus, polinkį į girtavimą ir pan., vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, šeimyninę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą, sveikatą ir pan. Teismas to nepadarė ir apeliantui paskirtų įpareigojimų nei parinkimo, nei paskyrimo nuosprendyje neaptarė ir motyvuotai nepagrindė, tad tikslai, kurių teismas siekė įpareigodamas apeliantą naktimis būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei išdirbti 100 nemokamų valandų, nesuprantami. Apeliantas neteistas, turi šeimą, duomenų, kad naktimis nedirbdamas jis netinkamai elgtųsi, darytų pažeidimus ar nusikalstamas veikas ir jo nebuvimas namuose naktimis keltų pavojų kitiems asmenims, nėra, tad šio įpareigojimo paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas turi nuolatinę darbo vietą ir dirba. Duomenų, kad jis pažeidinėtų darbo drausmę, vengtų dirbti, darytų pravaikštas, veltėdžiautų, taip pat nėra, tad, dirbančio asmens įpareigojimas išdirbti dar ir 100 nemokamų valandų tarpusavyje taip pat sunkiai suderinami ir objektyviai sunkiai vykdomi. Akivaizdu, kad abu apeliantui teismo paskirti įpareigojimai yra nepagrįsti. Faktinių duomenų, rodančių, kad papildomų teismo draudimų ar įpareigojimų paskyrimas apeliantui būtų būtinas, nėra, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baidžiamojo įstatymo keičiamas, panaikinant apeliantui teismo paskirtus įpareigojimus naktimis būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei išdirbti 100 nemokamų valandų.

Neturtine žala CK 6.250 str. 1 d. laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita įvertintą pinigais. Įvykio aplinkybės pilnai patvirtina, kad, pažeidimo restorane nepadariusį nukentėjusį neteisėtai vydami iš restorano, apsaugos darbuotojai, matant pašaliniams asmenims, tikrai jį pažemino, o apeliantas, jokios neteisėtos veikos nedariusiam nukentėjusiajam papurkšdamas dujų balionėliu į akis ir taip nudeginęs jam akių jungines bei pažeidęs kairės akies rageną, akivaizdžiai sukėlė nukentėjusiam skausmą, fizines bei emocines kančias bei išgyvenimus dėl ateities. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principo taikymas objektyviai visa apimtimi, neįmanomas, nes neturtinę žalą įvertinti pinigais neįmanoma. Galima tik siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Apeliantas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 20.000 lt. Teismas jo ieškinį patenkino pilnai. Toks teismo sprendimas yra ir teisėtas, ir pagrįstas, nes nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir tinkasmai jas įvertino. Nukentėjusysis be jokio teisėto tam pagrindo sužalotas tyčiniais ir gan įžūliais apelianto veiksmais. Neteisėtais ir itin šiurščiai pažeidžiančiais elementarius reikalavimus veiksmais nukentėjusio akių junginės buvo chemiškai nudegintos bei pažeista kairės akies ragena. Neteisėtais apelianto veiksmais pažeidus nukentėjusiam itin svarbų organą – akis, nukentėjusysis iki šiol ne tik jaučia to pasekmes – akių skausmus, pablogėjusį matomumą tamsoje bei pergyvena dėl ateities. Šios aplinkybės akivaizdžios ir abejonių nekelia. Teisingumo principas įpareigoja asmeniui padarytą neturtinę žalą atlyginti visiškai, o protingumo principas - padaryti tai įvertinus bei atsižvelgus į visas būtinas įvertinti ir atsižvelgti aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, nors ir nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, bet nukentėjusiajam sužaloti buvo itin svarbūs organai – akys. Dėl šių sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingas. Šio sužalojimo pasekmės ateičiai nežinomos, tad prašoma priteisti 20.000 lt suma nėra aiškiai per didelė. Duomenų, kad apelianto turtinė padėtis ar kitos aplinkybės leistų nukentėjusiam padarytos neturtinės žalos dydį mažinti, byloje nėra. Nepateikė jų ir apeliantas, tad pagrindo naikinti ar mainti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 1 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį teismo įpareigojimų nustatymo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti ir nuteistajam S. V. paskirtus įpareigojimus „nakties metu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu“ bei „neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos institucijose ar valstybinėse organizacijose“, panaikinti.

Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėArūnas PaštuolisRomualdas LincevičiusArūnas PaštuolisRomualdas Lincevičius