Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. K. ir kitų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. K., E. D., M. M., K. M., J. U., T. U., I. D., I. R., A. I. ir R. R. ieškinį atsakovei A. Š., tretieji asmenys E. M., M. R., L. R., G. N., J. S., M. B., V. A., V. B., J. M., V. A. G., V. K., R. K., V. M., V. M., N. C., G. A., M. C., L. Z., L. Z., T. Z., dėl uždraudimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė uždrausti atsakovei A. Š. ar kitiems asmenims atlikti bet kokius namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) statybos darbus prieš tai neparengus tokių statybos darbų projektų ir jų nustatyta tvarka nesuderinus su šių bendro naudojimo objektų bendraturčiais ir atsakingomis institucijomis. Ieškovai nurodė, kad namo, kuriame yra ieškovų butai, rūsyje yra individualūs gyventojų rūsiai, bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos, bei įrengta slėptuvė, priklausanti atsakovei. Slėptuvėje yra namo ir gretimų pastatų bendrojo naudojimo objektų, tokių kaip komunikacijos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei bendras vandentiekio įvadas, kurie yra būtini norint tinkamai eksploatuoti namą, gretimus pastatus bei jų gyventojams naudotis atitinkamais patogumais. Atsakovės interesais veikiantys asmenys (galimai atsakovės broliai A. ir A. Š.) (toliau – Darbininkai) slėptuvėje atlieka eilę statybos darbų, susijusių su slėptuvės rekonstrukcija. Rekonstrukcija apima ir jau minėtų namo bendrojo naudojimo objektų rekonstrukciją, nes perdaromos namo komunikacijos, pertvarkomi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei bendras vandentiekio įvadas, bendrame įėjime sunaikintos ir išpjautos metalinės sijos, laikančiosiose rūsio sienose iškirstos durys ir kitos angos, rūsio grindys įgilintos pašalinant grindų betoną ir gruntą. Šie darbai gerokai viršija Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 21 p. numatytą statinio paprastojo remonto apibrėžimą, ir atitinka to paties straipsnio 18 p. numatytą statinio rekonstravimo ar 20 p. numatytą statinio kapitalinio remonto apibrėžimus, o tai reiškia, kad šiems darbams atlikti reikalinga suderinti juos su atsakingomis institucijomis, gauti leidimus ir parengti projektus. Ieškovams nei atsakovė, nei jos darbininkai nesuteikia jokios informacijos apie atliekamus darbus, ieškovams prašant nėra pateikiami jokie dokumentai, statybos darbų leidimai ar projektai, kurių atsakovė, tikėtina, net neturi. Rekonstruojant, perkėlinėjant namo bendrojo naudojimo objektus su ieškovais nėra derinami jokie planai, jiems nesuteikiama jokia informacija. Jų tinkamą naudojimąsi butais tiesiogiai įtakojantys vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei bendras vandentiekio įvadas yra pertvarkomi, keičiama jų vieta, nuolydžiai, pralaidumas, griaunamos namo laikančiosios konstrukcijos, ardant betonines rūsio grindis ir šalinant gruntą daromas neigiamas poveikis pamatams. Apie vykdomus darbus ieškovai supranta tik pagal iš rūsio sklindantį triukšmą bei negalėdami savo butuose naudotis vandeniu, kai jis ilgam laikui, savavališkai ir prieš tai neinformavus, užsukamas visame name.Jeigu atsakovei nedelsiant nebus uždrausta tęsti atliekamus savavališkos rekonstrukcijos darbus, ieškovų patiriami nuostoliai tik didės. Jau dabar ieškovai negali netrukdomai gyventi jiems priklausančiuose butuose bei naudotis inžinerinėmis komunikacijomis. ieškovai negali prognozuoti, kada atsakovė nuspręs užsukti geriamo vandens įvadą ar nutraukti kanalizacijos pratekėjimą, arba kada nuspręs atlikti kitus visiems namo gyventojams reikšmės turinčius laikančiųjų konstrukcijų griovimo darbus.Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje yra individualūs gyventojų rūsiai, bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos, taip pat negyvenamoji patalpa – slėptuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – slėptuvė), nuosavybės teise priklausanti atsakovei. Atsakovė, 2014 m. gegužės 22 d. įgijusi nuosavybės teisę į Slėptuvę, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradėjo jos tvarkymo ir paprastojo remonto darbus. UAB „Tyrimai ir projektai“ specialistų 2015 m. gruodžio 22 d. statinio konstrukcijų būklės tyrimo aktu Nr. 15-159T nustatyta, kad šių perdangų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl reikalinga nedelsiant imtis priemonių perdangos būklei stabilizuoti. UAB „Tyrimai ir projektai“ 2015 m. gruodžio 21 d. statinio konstrukcijų tyrimo aktu Nr. 15-158T nustatyta, kad slėptuvėje sumontuotos kontūro sijos yra save laikančios konstrukcijos, šių sijų ir jas laikančių kolonų demontavimas neturės įtakos kitoms pastato konstrukcijoms. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pagal vieno iš ieškovų ir kitų asmenų pranešimą dėl galimai vykdomų statybos darbų negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 5 d. raštu Nr. KL2-4 nustatė, kad A. Š. (statytojas) šiuo metu galiojančių teisės aktų nepažeidė. Atsakovė vykdo paprastąjį remontą (įvairius tvarkymo, apdailos darbus ir pan.) privačioje valdoje, įgyvendindama savo teisę į nuosavybę. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, nes žala nepreziumuojama.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas konstatavo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ištyrusi atsakovės atliekamus slėptuvės darbus pagal pateiktus dokumentus, nenustatė, kad būtų atliekami darbai, viršijantys paprastojo remonto sampratą. Ieškovai atsakovės veiksmais keliamos būsimo žalos realumą ir kitas su tuo susijusias aplinkybes įrodinėjo tik prielaidomis, pasvarstymais, spėjimais, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų (specialistų, ekspertizės išvadų ir pan.), kurie pagrįstų ieškovų anksčiau nurodytas aplinkybes apie neteisėtai atliekamus atsakovės darbus.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. birželio mėn. rašte papildomai konstatuota, kad atsakovė jokių pastato laikančiųjų konstrukcijų, o pertvarkytiems vandentiekio ir nuotekų inžineriniams tinklams, jokių papildomų leidimų iš atsakovės nereikalaujama.Ieškovų atstovo pateikti rašytiniai paaiškinimai su nuorodomis į teismų praktiką, visiškai neatitinka šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių ir negali būti taikoma (skiriasi objektas, kurį siekiama apsaugoti bei teisės aktai ir teisiniai santykiai). Byloje nustatyta priešingai, tai yra, atsakovė pateikė teismui institucijos, kuri prižiūri savavališką statybą ir valstybės įgaliota kreiptis tiek į teismą, tiek į atsakingus asmenis dėl savavališkos statybos (neturint visų reikalingų leidimų) padarinių pašalinimo, raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė, atlikdama slėptuvės remonto darbus, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo artgumentai

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendimą ir priimti naują sprendimą - Ieškovų Ieškinį patenkinti visiškai: uždrausti Atsakovei ar kitiems asmenims atlikti bet kokius namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) statybos darbus prieš tai neparengus tokių statybos darbų projektų ir jų nustatyta tvarka nesuderinus su šių bendro naudojimo objektų bendraturčiais ir atsakingomis institucijomis.Ieškovai su sprendimu nesutinka, nes jų nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovų reikalavimo pagrįstumą; teismas netinkamai vertino ieškovų paaiškinimus, patvirtinančius, kad atsakovė atlieka statybos darbus, susijusius su bendro naudojimo objektų pertvarkymu, nesuderindama šių darbų su ieškovais.Atsakovė faktiškai atliko darbus, susijusius su bendro naudojimo objektų pertvarkymu, o tokį teiginį įrodo UAB „Senamiesčio ūkis" raštas, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis" turimais duomenimis atsakovė su jais nėra suderinusi darbų ar pateikusi su atsakingomis institucijomis suderintų projektų, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos ir ieškovų paaiškinimai UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovei išduotos techninės sąlygos numatė pareigą įvertinti ir surašyti vamzdynų techninio stovio aktą, tačiau atsakovė tokio akto į bylą nepateikė, todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymus, kuriuose buvo konstatuota, jog atsakovė pažeidė bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo tvarką.Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų valdymą bei naudojimą. Teismas nepagrįstai atmetė prevencinį ieškinį. Atsakovės veiksmų pavojingumas pasireiškia tuo, kad ji, ignoruodama kitų bendraturčių valią, vienašališkai disponuoja daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektais, perplanuoja erdves, inžinerines komunikacijas (iš atvirų sistemų pakeisdama į paslėptas), atveria angas sienose, darbus atlieka neparengusi techninės dokumentacijos, nesitardama ir nederindama savo planų su kitais bendraturčiais. Tai nėra vienkartinis atsakovės suklydimas, o toks jos ir ją atstovaujančių asmenų elgesys pasireiškia nuolatinumu.Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovų įrodinėjimas apsiribojo tik prielaidomis, pasvarstymais, spėjimais, o skunde iš esmės nenurodoma nieko, kas leistų daryti priešingą išvadą. UAB „Senamiesčio ūkis" rašte nurodyta informacija nei patvirtina, nei paneigia šią aplinkybę, kadangi atliekant paprastąjį Patalpų remontą derinti ar pateikti su atsakingomis institucijomis suderintų projektų nėra būtina, tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos taip pat galėtų patvirtinti nebent tam tikras tarpines aplinkybes, tačiau akivaizdžiai nepagrindžia Ieškinio reikalavimų.UAB „Vilniaus vandenys" davė sutikimą prisijungti prie bendros sistemos, tą atsakovė vėliau ir padarė, tačiau tam, pagal galiojančius teisės aktus, jokio bendrasavininkų sutikimo nereikėjo, kadangi tai yra atsakovės teisė, ką teisingai pažymėjo ir UAB „Vilniaus vandenys". Ieškovai negali reikalauti to, ko įstatymai bei kiti teisės aktai ir taip reikalauja, jei egzistuoja atitinkama faktinė situacija, kurios šiuo atveju nebuvo, kadangi tai nėra subjektinė ieškovų teisė.Aplinkybė, kad visi atsakovės vykdomi darbai priskirtini paprastajam remontui, kuris nėra susijęs su bendrojo naudojimo objektais bei kuriam nereikia jokiu projektu, leidimu ir, ieškovų sutikimų, buvo įrodyta oficialiais rašytiniai įrodymais, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turinčiais didesnę įrodomąją galią. Be to, į bylą buvo pateiktas 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/14/044, kuriame antstolis D. K. konstatavo, jog patalpose vykdomi apdailos darbai.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymuose nurodyta, kad pertvarkant vandentiekio ir nuotekų bendrąsias inžinerines sistemas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui būtų privalomas, t. y. inspekcija neturi pagrindo taikyti sankcijų statytojui dėl vandentiekio ir nuotekų bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymu. Tai reiškia, kad jei ir buvo atlikti kokie nors darbai, susiję su inžinerinėmis vandentiekio ar kanalizacijos nuotekų sistemomis, jiems nereikėjo bendrasavininkų sutikimo, todėl bet kokie pažeidimai galėjo būti nebent formalūs, tiesiogiai niekaip nesusiję su Ieškovų teisėmis ir teisėtais interesais.Ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimas atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) statybos darbus prieš tai neparengus tokių statybos darbų projektų ir jų nustatyta nesuderinus su šių bendro naudojimo objektų bendraturčiais ir atsakingomis institucijomis sutampa su imperatyviomis įstatymų nuostatomis ir kitais teisės aktais (pvz. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, statybos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai ir kt.), todėl reikalavimas įpareigoti laikytis įstatymų nuostatų, kurių Atsakovė ir taip privalo laikytis (ir laikosi), jau savaime teisiškai yra beprasmis, juolab, kad šiuo reikalavimu siekiama nepagrįstai apriboti atsakovės nuosavybės teisę ir jai yra sukeliami tiesioginiai nuostoliai.Reiškiant prevencinį ieškinį ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė, taip pat turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Ieškovai neįvykdė nei vienos prevenciniam ieškiniui taikytinos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kuris apibūdinamas kaip ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę ir kurio pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos (CK 6.255 str. 1 d.). reiškiant prevencinį ieškinį ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė, taip pat turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.Ieškovai privalėjo įrodyti, kad egzistuoja realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovai neįrodė realios žalos kilimo galimybės, nes tai įrodinėjo savo paaiškinimais, prielaidomis, pasvarstymais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime, byloje nėra pateikta jokių įrodymų (oficialių institucijų aktų, specialistų, ekspertizės išvadų ir pan.), kurie pagrįstų ieškovų anksčiau nurodytas aplinkybes apie atsakovės neteisėtai atliekamus darbus.Byloje nepaneigtas atsakovės atsikirtimas, kad atsakovė atlieka paprastojo remonto darbus, todėl atsakovė neturi nei sutartinės, nei įstatyminės pareigos informuoti ieškovus apie atliekamus paprastojo remonto darbus, kuriems nereikia nei leidimų, nei projektų. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, tuo tarpu atsakovė pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Į bylą buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 5 d. raštas Nr. KL2-4, kuriame konstatuota, kad A. Š. (statytojas) galiojančiu teisės aktu nepažeidė. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad darbai išardant patalpų vidaus nelaikančias sienas ar jų dalis, priskirtini statinio paprastajam remontui, kuriam atlikti nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, o taip pat ir kitų patalpų savininkų sutikimai nereikalingi. Aplinkybė, kad visi atsakovės vykdomi darbai patalpose priskirtini paprastajam remontui, kuris nėra susijęs su bendrojo naudojimo objektais bei kuriam nereikia jokiu projektu, leidimu ir ieškovų sutikimų, buvo įrodyta oficialiais rašytiniai įrodymais, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turinčiais didesnę įrodomąją galią. Be to, į bylą buvo pateiktas 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/14/044, kuriame antstolis D. K. konstatavo, jog Patalpose vykdomi apdailos darbai, todėl ieškovu reikalavimai nebuvo įrodyti.Ieškinio tikslas užtikrinti, kad atsakovės vykdomi darbai būtų atliekami pagal galiojančius reikalavimus bei teisėtai paneigia įstatymų, kurių piliečiai privalo laikytis, esmę, kadangi reikalauti to, ko jau reikalauja įstatymai, nepateikiant jokių įrodymų, kad įstatymai praeityje buvo arba ateityje gali būti pažeisti, yra beprasmiška. Ieškovai savo teiginius grindžia teiginiu, kad atsakovė „de facto atliko darbus, susijusius su bendro naudojimo objektų pertvarkymu", o tokį teiginį įrodo UAB „Senamiesčio ūkis" raštas, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis" turimais duomenimis atsakovė su jais nėra suderinusi darbų ar pateikusi su atsakingomis institucijomis suderintų projektų, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos ir ieškovų O. U., E. D. ir K. M. paaiškinimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai neįrodo prieš tai nurodyto esminio ieškinio įrodinėjimo dalyko - atsakovės veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų pertvarkymu. UAB „Senamiesčio ūkis" rašte nurodyta informacija tik patvirtina, kad atliekant paprastąjį Patalpų remontą derinti ar pateikti su atsakingomis institucijomis suderintų projektų nėra būtina, tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos taip pat galėtų patvirtinti nebent tam tikras tarpines aplinkybes, tačiau akivaizdžiai nepagrindžia ieškinio reikalavimų.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2D-9095 „Dėl statybos darbų patalpoje (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog statybų techniniame reglamente nėra nurodyta, kad pertvarkant vandentiekio ir nuotekų bendrąsias inžinerines sistemas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui būtų privalomas, t. y. inspekcija neturi pagrindo taikyti sankcijų statytojui dėl vandentiekio ir nuotekų bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymo.UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovei išduotos techninės sąlygos numatė pareigą įvertinti ir surašyti vamzdynų techninio stovio aktą, tačiau atsakovė tokio akto į bylą nepateikė, todėl ieškovų teigimu, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tačiau šios sąlygos nustatė tik bendro pobūdžio pareigas, kurios priklauso nuo konkrečių atliekamų darbų, o kaip nurodyta prieš tai, jokių darbų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais, taigi ir bendrosiomis vandentiekio bei kanalizacijos nuotekų inžinerinėmis sistemomis, kurių atsakovė neturėjo teisės atlikti, ji ir neatliko. Jei atsakovė ir nėra gavusi bei pateikusi tokio akto, tai nereiškia, kad jo ir negaus, jei vis tik atliks kokius nors vamzdynų, susijusių su vandentiekio bei kanalizacijos nuotekų inžinerinėmis sistemomis, pertvarkymo darbus, kuriems toks aktas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus būtų būtinas. UAB „Vilniaus vandenys" davė sutikimą prisijungti prie bendros sistemos, ką atsakovė vėliau ir galėjo padaryti, tačiau tam, pagal galiojančius teisės aktus, jokio bendrasavininkų sutikimo nereikėjo, kadangi tai yra atsakovės teisė.Atsakovė pareigos pateikti ieškovams dokumentus, leidimus, projektus ir pan. neturėjo, kadangi neatliko jokių remonto darbų, kuriems būtų reikalingas bendrasavininkų pritarimas, ir jokių galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsakovė vykdė paprastąjį remontą (įvairius tvarkymo, apdailos darbus ir pan.) privačioje valdoje, įgyvendindama savo teisę į nuosavybę.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.