Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-29 · Civilinė byla Nr. 2S-531-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-29
Bylos Nr.
2S-531-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
D. Ž.
Atsakovas
T. Ž.
Išvadą teikia
Vilniaus
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-531-275/09

Teisėja Renata Kasimovienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;

77.4.3.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. balandžio 29 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo, institucija duodanti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė D. Ž. prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje pagal jos ieškinį atsakovui T. Ž. dėl santuokos nutraukimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, t.y. ieškovės ir sūnaus M. B. Ž., ir nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi M. B. Ž., gim. 2007-12-05, tvarką, nustatant, kad: 1) M. B. Ž. ir atsakovas bendrauja tik ieškovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei pageidaujant – ji lieka kartu namuose; 2) atsakovas bendrauti su vaiku ieškovės namuose gali kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 22.00 val., taip pat kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 14.00 val. iki 18.00 val.; 3) atsakovas bendrauti su vaiku ieškovės namuose gali per šv.Kalėdų, šv.Velykų, Naujųjų metų šventes, vieną pasirinktiną ir iš anksto su ieškove suderintą dieną nuo 14.00 val. iki 18.00 val.; 4) tais atvejais, ieškovė dėl pablogėjusios sveikatos būklės gulės sveikatos priežiūros įstaigose, atsakovas bendrauti su vaiku galės iš anksto su ieškove suderintu laiku. Patikslintą prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia tokiais argumentais – ji laukiasi kūdikio, todėl kyla būtinybė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir judviejų sūnaus M. B.; atsakovas paliko šeimą, namuose nenakvoja, bet dažnai į juos užeina, sužinojęs apie ieškinį, atsakovas tapo itin priekabus, agresyvus, į namus ateina neperspėjęs, užgaulioja ieškovę, stumdo, grasina, tokiu savo elgesiu darydamas neigiamą įtaką tiek ieškovei, tiek jų bendram sūnui M., kuris po tokių atsakovo apsilankymų sunkiai užmiega, dažnai prabunda naktimis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-02-09 nutartimi ieškovės patikslintą prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę atsakovo T. Ž. atžvilgiu ir nustatė laikiną atsakovo T. Ž. bendravimo su sūnumi M. B. Ž., gim. 2007-12-05, tvarką, nustatant, kad mažamečio tėvas T. Ž. bendrauja su sūnumi M. B. Ž., atsižvelgiant į sūnaus sveikatos būklę tokia tvarka: T. Ž. bendrauja su sūnumi M. B. Ž., gim. 2007-12-05, kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val., taip pat kas antrą šeštadienį nuo 14.00 val. iki 18.00 val., lankydamas sūnų vaiko namuose, dalyvaujant tik mažamečio M. B. auklei. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki 2009-05-01; atsakovas T. Ž. su sūnumi M. B. Ž., gim. 2007-12-05, bendrauja šv.Velykų švenčių metu, vieną pasirinktiną ir iš anksto su ieškove D. Ž. suderintą dieną nuo 14.00 val. iki 18.00 val., neribojant tėvo ir vaiko bendravimo vietos. Tais atvejais, kai ieškovė D. Ž. dėl pablogėjusios sveikatos būklės gulės sveikatos priežiūros įstaigose, atsakovas T. Ž. prižiūri sūnų M. B. Ž., gim. 2007-12-05. Kitoje dalyje ieškovės D. Ž. patikslintą prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas su šeima, t.y. ieškovės bute, negyvena, po 2008 metais gruodžio mėnesį įvykusio konflikto ieškovės namuose, daugiau ten nesilankė, ką teismo posėdžio metu pripažino pati ieškovė (CPK 187 str. 1 d.). Todėl, esant tokiai konstatuotai situacijai ir neesant duomenų apie atsakovo neleistiną kaip sutuoktinio ir tėvo elgesį ieškovės ar mažamečio sūnaus M. B. atžvilgiu, teismas sprendė, kad taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nurodytos materialinės normos prasme, atkreipiant dėmesį į tai, kad jokių duomenų teismui apie fizinę prievartą iš atsakovo ieškovės atžvilgiu nebuvo pateikta (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Teismo posėdyje išklausius dalyvavusių asmenų nuomonės dėl tėvo ir sūnaus laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių neigiamą tėvo įtaką bendravimui su mažamečiu sūnumi, t.y. duomenų apie tai, kada konkrečiai buvo pažeistas vaiko miego, maitinimosi ar poilsio režimas nebuvo nurodyta. Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei ieškovė, nei atsakovas teismui taip pat nepateikė. Ieškovė nurodė, jog po 2008 metais gruodžio mėnesį įvykusio konflikto tėvas vaiko nebelanko, todėl ir būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad įstatymas įtvirtina ne tik tėvų pareigą auklėti savo vaikus ir būti atsakingiems už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, rūpinimąsi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu auklėjimu, bet ir teisę tai daryti (CK 3.165 str. 1 d.). Be to, tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis, o vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, neatsižvelgiant į tai, ar vaiko tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Teismui nebuvo pateikta įrodymų ar nurodyta aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą abejoti atsakovo kaip tėvo pareigingumu, atsakingumu mažamečio sūnaus M. atžvilgiu ar darančių neigiamą įtaką mažamečio vystymuisi, auklėjimui ir pan. Teismas sutiko, jog atsižvelgus į tarp šalių prasidėjus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant išvengti tarp šalių galimų ginčų ateityje bei siekiant užtikrinti mažamečio teisę matytis ir bendrauti su tėvu bei tėvo teisę ir atitinkamai pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, stebėti sūnaus vystymąsi ir t.t., yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, teismo iniciatyva ją koreguojant, įvertinus M. B. amžių (1 metukai) bei ieškovės padėtį – laukiasi kūdikio, šiuo metu jau yra šeštas nėštumo mėnuo (CPK 187 str.). Teismas savo iniciatyva pakoregavo mažamečio bendravimo laiką darbo dienomis, atsižvelgdamas ne tik į paties mažamečio interesus, bet ir į jo motinos, kuri šiuo metu laukiasi (šeštas nėštumo mėnuo) interesus, tokiu būdu sudarant kuo palankesnes sąlygas tiek sūnui, tiek mamai. Todėl, įvertinant šias aplinkybes, teismas sprendė, jog tikslingiausia ir geriausiai atitiktų vaiko ir nėščiosios moters (ieškovės) interesus laikas nuo 19.00 val. iki 21.00 val. darbo dienomis. Dėl tos pačios priežasties, esant šiuo metu įtemptiems santykiams tarp sutuoktinių, įvertinus pačios ieškovės būklę, nustatytina, kad tėvas su sūnumi bendrauja dalyvaujant tik auklei ir vaiko namuose, ir tik vieną savaitgalio dieną, siekiant apsaugoti pačios ieškovės interesus. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki 2009-05-01, įvertinus šiuo metu oro ir klimato sąlygas – žiemos sezonas, anksti temsta, todėl mažamečio vaiko pasivaikščiojimai po 19.00 val. (bendravimo laikas darbo dienomis), teismo nuomone, neatitiktų paties nepilnamečio interesų. Prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos sprendžiamas vasario mėnesio pradžioje, todėl tikslinga aptarti vaiko bendravimo su tėvu tik artimiausių, t.y. pavasario švenčių metu. Teismas taip pat nesutiko, jog turi būti nustatoma laikina bendravimo tvarka su tėvu ir tuomet, kai vaiko mama gulės sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi vadovaujantis CK 3.155 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų. Todėl, neturint duomenų apie netinkamą atsakovo kaip tėvo elgesį sūnaus M. B., gim. 2007-12-05, atžvilgiu, nukrypti nuo šios normos vykdymo teismas nemato pagrindo, kadangi rūpintis vaikais yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga. Ieškovės pateiktą atsakovo kūrybos ištrauką teismas šiuo metu vertina kritiškai, kadangi ieškovė nepateikė savo išsakytas abejones patvirtinančių kitų įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė D. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-09 nutartį ir priimti naują nutartį - pilnai tenkinti ieškovės patikslintą prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas T. Ž. su vaiku pabendrauti galės vaiko namuose ir tik dalyvaujant vaiko auklei. Teismas, būtinybę pakoreguoti laikiną bendravimo su vaiku tvarką motyvavo M. B. Ž. amžiumi (1 metukai) ir ieškovės padėtimi (laukiasi kūdikio, šiuo metu jau yra šeštas nėštumo mėnuo), tačiau nustatė, jog tėvas ir sūnus, vaiko namuose gali bendrauti tik dalyvaujant auklei. Atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovė, esanti šeštame nėštumo mėnesyje, yra įpareigojama palikti savo namus nuo 19 val., iki 21 val., kiekviena antradienį ir ketvirtadienį, taip pat kas antro savaitgalio šeštadieni nuo 14 val., iki 18 val. Taip, pasak teismo, yra užtikrinami besilaukiančios moters ir jos negimusio kūdikio interesai. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, akcentavo, jog jai nepriimtina padėtis, kuomet atsakovas, norėdamas pabūti su sūnumi vienas, reikalauja ieškovės išeiti iš jos namų, nes tokiu paros metu (vakare) ji neturi kur eiti, o be to, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas jai yra patartina kuo mažiau judėti. Kita svarbi aplinkybė, į kurią teismas neatsižvelgė yra tai, jog su vaiką šiuo metu prižiūrinčia aukle yra suderintos darbo valandos, kuomet vaikas yra prižiūrimas 8 darbo dienos valandas. Atsižvelgiant į tai, auklė vėliausiai ieškovės namus palieka 18 val., o savaitgaliais apskritai neateina. Dėl šios aplinkybės, įvykdyti 2009-02-09 nutartį šiuo metu nėra jokios galimybės. Teismas nesigilino į tai, ar vaiko auklė sutiks po darbo valandų ir savaitgaliais dalyvauti vaiko ir tėvo susitikimuose ir kas šias papildomas auklės darbo valandas apmokės. Po teismo nutarties priėmimo, atsakovas nė karto nebandė tartis su vaiko aukle, jog ji pasiliktų ilgiau, o nesant tokio susitarimo dėl darbo apmokėjimo, auklė nesutinka dirbti ilgiau, todėl nutartis negali būti įvykdoma. Ieškovė, prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašė apsaugoti jos interesų. Nustatyti laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką buvo prašoma išimtinai vaiko interesais. Dėl šios aplinkybės, ieškovė prašė teismo nustatyti, jog ieškovei pageidaujant, ji lieka kartu namuose. Nutartis, kurioje nustatyta, jog besilaukianti moteris, kas antrą dieną tamsiu ir šaltu paros metu dviem valandom turi palikti savo namus tuo tikslu, kad atsakovas galėtų pabendrauti su vaiku, nėra priimta siekiant apsaugoti ieškovės interesus, be to, tai neatitinka bendrųjų protingumo ir logikos principų. Teismas, 2009-02-09 nutartimi nustatė, jog vaikas su tėvu pabendrauti gali kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Toks sūnaus ir tėvo bendravimo laikas nustatytas visiškai neatsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, į nusistovėjusį vaiko dienos režimą. Kartu su 2009-01-19 pateiktu prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė teismo įpareigojimu pateikė M. B. Ž. dienotvarkę, kurioje aiškiai nurodoma, jog vaikas po pavakario miego keliasi 19.30 val., o užmiega nakčiai apie 22.15 val. Teismas, neatsižvelgdamas į šią tvarką, nustatė, jog T. Ž. gali ateiti 19.00 val., tuomet kai vaikas dar miega ir būti iki 21.00 val., kuomet jis dar nepasiruošęs miegoti. Ieškovės prašyme nurodytas tėvo ir sūnaus bendravimo laikas buvo priderintas prie šio režimo, siekiant vaikui sukelti kuo mažiau streso matyti kaip tėtis išeina. Teismas, nustatydamas, jog tėvas gali ateiti tuo laiku, kai vaikas dar miega ir išeiti jo neužmindžius, pažeidė mažamečio interesus ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. 2009-02-09 nutartimi nustatyta, jog Šv. Velykų švenčių metu, atsakovas bendrauja su sūnumi vieną pasirinktiną ir iš anksto su ieškove suderintą dieną nuo 14 val. iki 18 val. neribojant tėvo ir vaiko bendravimo vietos. Tokia bendravimo tvarka taip pat pažeidžia nepilnamečio M. B. interesus, taip pat nėra iki galo konkretizuota. Nuostata, neribojanti atsakovo ir M. B. bendravimo vietos, suteikia galimybę atsakovui išsivežti vaiką iš ieškovės namų. Iš teismo nutarties taip pat nėra aišku, ar tokiu atveju kartu su atsakovu turėtų vykti ir vaiko auklė. Atsakovas savo namų, į kuriuos galėtų parsivežti sūnų, neturi, o atsakovo tėvų namuose vaikui būtų sukeliamas papildomas stresas, nes vaikas labai sunkiai reaguoja į nepažįstamus žmones, taip pat aplinką. Atsakovo tėvai savo anūko atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, juo nesirūpina, todėl tikėtina, jog sukels vaikui dar daugiau streso. Be to, kaip buvo nurodyta ir ieškinyje, atsakovas nesugebėtų vienas pasirūpinti vaiku, nes visai neturi patirties auginant vaiką, kaip pats pripažino teismo posėdyje, vaiko nelankė nuo 2008 m. gruodžio mėnesio. Dėl tokio ilgo laiko tarpo vaikas nuo tėvo spėjo atprasti, dėl ko gali būti dar labiau pakenkiama M. B. Ž. interesams. Taip pat nepagrįsta 2009-02-09 nutarties nuostata, jog tais atvejais kai ieškovė dėl pablogėjusios sveikatos būklės gulės sveikatos priežiūros įstaigose, atsakovas T. Ž. prižiūrės sūnų M. B. Ž. Ieškovė sutinka, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų, todėl ieškovei negalint pasirūpinti vaiku, tokia pareiga pereina atsakovui, tačiau nori akcentuoti, jog atsakovas savo 2009-02-05 priešieškinyje ginčija esąs M. B. Ž tėvas ir prašo išbraukti tokį įrašą iš vaiko gimimo liudijimo. Neigdamas tėvystę, atsakovas neigia ir savo pareigas vaiko atžvilgiu, todėl patikėti vaiko priežiūrą asmeniui, kuris nemano turįs pareigą tai daryti būtų rizikinga ir galimai pakenktų mažamečio vaiko interesams. Svarbu akcentuoti, jog būtinybė surasti vaikui auklę paaiškėjo būtent tuo metu, kai ieškovė gulėjo sveikatos priežiūros įstaigoje, o atsakovas atsisakė pasirūpinti vaikeliu. Nuo to momento, ieškovė pamatė savo sutuoktinio atsainų požiūrį į vaiką ir nebegali pasitikėti atsakovu ir palikti jo vieno su mažamečiu sūnumi. Yra susitarta, jog tuo atveju, jei ieškovei vėl tektų gulėti sveikatos priežiūros įstaigoje, M. B. Ž. prižiūrės vaiko auklė. Teismas, atsisakydamas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, nepagrįstai nevertino ieškovės pateikto atsakovo apsakymo „Diena, kai užmušiau savo vaiką“, kuris buvo publikuotas 2007 m. autorių, talpinančių savo kūrinius internetinėje svetainėje www.zaliazole.lt kūrybos rinkinyje. Šis apsakymas, kuriame pasakojama kaip atsakovo sukurtas personažas reaguoja į savo žmonos mirtį, o po to nužudo savo vaiką, rodo atsakovo pasąmonėje susikaupusias mintis, jo liguistą požiūrį į šeimą bei tėvystę. Ieškovei, pamačiusiai tokias savo sutuoktinio mintis, kilo pagrįsta baimė tiek dėl jos pačios tiek dėl sūnaus sveikatos ir gyvybės.

Atsiliepimas

Atsakovas T. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-09 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad prašymas teismui įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės yra nepagrįstas, kadangi, kaip buvo minėta atsakovo atsiliepime į ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-09 nutartyje, nuo 2008 m. rugsėjo atsakovas negyvena su ieškove jos namuose. Šiuo metu atsakovas gyvena savo tėvų namuose, ieškovė - savo nuosavame bute, su ieškove tenka susitikti tik tais atvejais, kai atsakovas lanko savo sūnų. Dėl šių aplinkybių, prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės tenkinimui nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka sudaryta pilnai atsižvelgiant į atsakovo, ieškovės bei jų sūnaus interesus, todėl nenaikintina ir nekeistina. Niekuo nepagrįstas ieškovės rėmimasis atsakovo literatūriniais kūriniais, siekiant įrodyti atsakovo liguistą požiūrį į šeimą. Ieškovė atskirajame skunde mini savo baimę dėl jos ir sūnaus gyvybės. Tokie ieškovės teiginiai nevertintini šioje byloje. Ieškovės paviršutiniškos ir jokios įrodomosios galios neturinčios atsakovo publikuojamų literatūros kūrinių interpretacijos negali būti svarstomos, kaip neatspindinčios jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių. Atsakovo kūryboje piešiami personažai ir literatūrinis vaizdavimas jokiu būdu negali būti lyginamas ar netgi tapatinamas su atsakovo asmeninėmis savybėmis ar požiūriu į gyvenimo vertybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovės pagrįstai skunde nurodo, jog teismo nutartimi, kuria buvo dalinai patenkintas jos prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nustatė, jog tėvas gali bendrauti su sūnumi dalyvaujant tik mažamečio vaiko auklei. Ieškovė neprašė teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tėvas gali bendrauti su vaiku tik dalyvaujant auklei. LR CPK 144 str. 2 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Nustatyti sąlygą dėl auklės dalyvavimo bendraujant tėvui su vaiku neprašė nei vienas iš tėvų, teismas nenurodė, kokį viešąjį interesą gina, savo iniciatyva nurodydamas, kad bendravime turi dalyvauti auklė. Be to, šioje dalyje teismas išsprendė dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų teisių ir pareigų - auklės, kurios net asmenybės duomenų byloje nėra. Nutartis šioje dalyje naikintina LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Teismas, nurodė, kad įvertinęs pačios ieškovės būklę nustato, kad tėvas bendrauja su sūnumi dalyvaujant tik vaiko auklei ir vaiko namuose. Byloje nėra duomenų, kad reikėtų teismo nutartimi apsaugoti ieškovės kokį tai interesą ir drausti jai būti namuose, ypatingai tuo atveju, kai nėra pareikšta byloje tokio prašymo. Be to, iš ieškininio pareiškimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad ieškovė bylą veda per advokatą, todėl ji gali gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, kokios apimties prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jai pareikšti, kad būtų apsaugoti jos ir jos vaiko interesai, iki bus išspręsta byla.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką iki 2009-05-01, nors ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo to neprašė, teismo nurodyti motyvai - anksti temsta, žiemos sezonas, būtų pagrįsti tuo atveju, jei ieškovė būtų prašiusi bendravimo laiką nustatyti skirtingą, priklausomai nuo sezono. Apribodamas nustatytą bendravimo tvarką laikotarpiui iki 2009-05-01 ir nenustatydamas bendravimo tolimesniam laikotarpiui, teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės prašymo nustatyti bendravimo laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, t.y. nepagrįstai susiaurino laikotarpį, kuriuo bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl šios priemonės negali būti nustatytos po 2009-05-01. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymą laikotarpiui po 2009-05-01 nustatyti bendravimo tvarką teismas nepagrįstai atmetė, todėl išsprendžia prašymą iš esmės, negrąžindamas bylos naujam nagrinėjimui ir pašalina iš nutarties revoliucinės dalies 1 p. nuostatą, kad bendravimo tvarka nustatoma iki 2009-05-01.

Ieškovė pateikdama patikslintą prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nustatyti, kad atsakovas pabendrauti su vaiku ieškovės namuose gali kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 22 val. Pirmosios instancijos teismas, 2009-02-09 nutartimi nustatė, jog vaikas su tėvu pabendrauti gali kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad toks sūnaus ir tėvo bendravimo laikas nustatytas visiškai neatsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, į nusistovėjusį vaiko dienos režimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad bendravimo laikas keistinas, nustatant, jog vaikas su tėvu pabendrauti gali kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 22.00 val. Keisti nustatytą 19 val. į 19.30 val. nėra pagrindo, nes ieškovė nenurodė esminių aplinkybių, kodėl ši valanda būtų netinkama tėvui bendrauti su vaiku. Tai, kad vaikas gali miegoti, atėjus tėvui, nėra priežastimi keisti nustatytas valandas. Kolegija taip pat pažymi, kad šiuo nustatytu laiku tėvas turi teisę, bet ne pareigą naudotis nustatytu laiku visa apimtimi, t.y. tėvas negali būti įpareigotas bendrauti su sūnumi iki 22 valandos ar pradėti bendrauti tiksliai 19 val. Nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta byloje nėra nustatyta kaip laikinoji apsaugos priemonė (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. , motina nereiškė tokio prašymo byloje, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių (1 metai) , ji gali būti nustatyta tik su motina ir todėl ji atsakinga už tai, kad vaikas būtų prižiūrėtas tuo atveju, kai tėvas nesinaudos savo teise bendrauti su vaiku tuo laiku, kuris nustatytas teismo nutartimi.

Ieškovė D. Ž. prašė teismo nustatyti, kad atsakovas T. Ž. pabendrauti su vaiku ieškovės namuose gali per Šv.Velykų, Šv.Kalėdų, Naujųjų Metų šventes, vieną pasirinktą ir iš anksto su ieškove suderintą dieną nuo 14.00 val. iki 18 val., tačiau pirmosios instancijos teismas nors ir pagrįstai nustatė, kad šie susitikimai gali vykti neribojant tėvo ir vaiko bendravimo vietos, tačiau visiškai nepagrįstai neįtraukė į bendravimo tvarką Šv.Kalėdų, Naujųjų Metų švenčių, nepagrįstai nurodydamas, kad tikslinga spręsti tik bendravimo tvarką artimiausių švenčių metu. Laikinosios apsaugos priemonės turi galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl nežinant, kada byla bus išnagrinėta iš esmės bei priimtas galutinis sprendimas, į bendravimo tvarką tikslinga įtraukti ir Šv.Kalėdų bei Naujųjų Metų šventes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte nepagrįstai nustatė, kad tais atvejais, kai ieškovė D. Ž. dėl pablogėjusios sveikatos būklės gulės sveikatos priežiūros įstaigose, atsakovas T. Ž. prižiūri sūnų M. B. Ž. Šioje dalyje teismo nutarties motyvai prieštarauja rezoliucinei daliai, todėl iš nutarties rezoliucinės dalies pašalintina ši nuostata. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatyti tėvui pareigą motinai sergant prižiūrėti sūnų M. B. Ž., nes dėl ypatingų aplinkybių, tokių kaip motinos liga, pareiga prižiūrėti vaiką tenka tėvui remiantis LR CK 3.165 str. 1 d. , nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti nustatytos pareigos, kurios yra nustatytos materialinėmis teisės normomis. Bendravimo su vaiku tvarka apima įprastas buities aplinkybes ir teismo nutartyje negali būti numatyti sąlyginiai atvejai, t.y. nutartis negali būti sąlyginė.

Pagal bylos aplinkybes prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės atmestas pagrįstai, nėra byloje duomenų, kad atsakovas siektų gyventi ar gyventų su ieškove, todėl netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu (LR CPK 144 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti.

Pašalinti iš teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punkto nuostatą, kad T. Ž. bendrauja su sūnumi M. B. Ž. dalyvaujant tik mažamečio auklei ir kad bendravimo tvarka nustatoma iki 2009-05-01. Pakeisti nustatytas T. Ž. bendravimo su sūnumi M. B. Ž. valandas, nurodant, kad atsakovas T. Ž. bendrauja su sūnumi M. B. Ž. ieškovės D. Ž. namuose kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 22.00 val.

Papildyti teismo nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, nurodant, kad T. Ž. bendrauja su sūnumi M. B. Ž. ne tik per Šv.Velykas, bet ir per Šv.Kalėdas bei Naujųjų Metų šventes.

Pašalinti iš teismo nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo nustatyta, kad tais atvejais, kai ieškovė D. Ž. dėl pablogėjusios sveikatos būklės gulės sveikatos priežiūros įstaigose, atsakovas T. Ž. prižiūri sūnų M. B. Ž.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis