Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-08 · Byla Nr. 1K-311-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
1K-311-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Raimondas Kivylius, Raimundas Kivylius
Kategorijos
Skundas Nr. 1K-311-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. C. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas įtariamojo E. C. gynėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimo laikinai apriboti įtariamojo E. C. nuosavybės teises į pinigus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. ir 216 str.

Ikiteisminio tyrimo metu E. C. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., dėl 190 000 Lt vertės turto pasisavinimo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai apribotos E. C. nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 179 000,00 Lt vertės, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą (uždraudžiant juo disponuoti).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai apribotos E. C. nuosavybės teisės į pinigines lėšas (31 800 Lt ir 9 500 EUR), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą (uždraudžiant disponuoti ir naudotis).

Šalies argumentai

Įtariamojo E. C. gynėjas advokatas Raimondas Kivylius kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi įtariamojo gynėjo skundą atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad taikyta procesinė prievartos priemonė nagrinėjamu atveju buvo proporcinga ir būtina.

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 26 d. nutartį, 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimą dėl 2011 m. lapkričio 6 d. E. C. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų pinigų - 31 800,00 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų litų) bei 9 500,00 EUR (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) laikino nuosavybės teisių apribojimo.

Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino ir nesukonkretino kokiais būtent pagrindais yra pagrįstas prokuroro priimtas nutarimas, kitaip tariant, nevertino ar priimtu nutarimu siekiama užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei kokie tam yra pagrindai.

Skunde taip pat teigiama, kad Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir nors skundą nagrinėjantis teismas iš esmės nenagrinėja ir nenustatinėja konfiskuotino turto požymių, tačiau jis privalo peržvelgti šio instituto atsiradimo ir taikymo galimus pagrindus. Skunde pažymima, kad atsižvelgiant į E. C. pateikto įtarimo turinį, buvo pateiktos E. C. metinės pajamų mokesčio deklaracijos, už laikotarpius: nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.; nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurios buvo pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo būdu, kartu su dokumento kortelės išrašais. Gynėjo įsitikinimu, šie dokumentai pagrindžia aplinkybes, kad kratos metu rasti pinigai: 31 800,00 LT bei 9 500 EUR yra E. C. asmeninės santaupos, kurios kauptos ilgus metus, juo labiau, kad santaupos yra pagrindžiamos mokesčių administratoriui reguliariai, t. y. nuo 2003 metų, teikiant metines pajamų mokesčio deklaracijas, nurodant gaunamas pajamas. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Be to, skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nevertino ir tik formaliai pasisakė dėl civilinio ieškinio užtikrinimo ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas, turėdamas įgaliojimus ir vertindamas visą ikiteisminio tyrimo metu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą visų įtariamųjų atžvilgiu, nagrinėdamas skundą, privalėjo tokias aplinkybes patikrinti ir į tai atsižvelgti. Gynėjo vertinimu, papildomas ir neproporcingas nuosavybės teises apribojimas į asmenines įtariamojo santaupas yra baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) įtvirtinto proporcingumo principo nesilaikymas, taip pat konstitucinės normos - nuosavybės neliečiamumo teisės dalinis pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į nurodytos normos turinį teigtina, kad laikinas nuosavybės apribojimas gali būti taikomas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 2011 m. lapkričio 6 d. pranešimas apie įtarimą E. C. bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. Ja Europos Sąjungos struktūriniams fondams bei Lietuvos valstybės biudžetui padaryta žala galimai yra apie 190 000,00 Lt. Dėl šios priežasties prokuratūra neabejotinai turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str., ne tik laikinai apriboti įtariamojo nuosavybės teisę į įtariamajam priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir į 2011 m. gruodžio 6 d. įtariamojo gyvenamojoje vietoje vykusios kratos metu rastus grynuosius pinigus, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei E. C. pareikštų įtarimų manytina, jog yra galimas ir E. C. priklausančio turto konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, jog įtariamajam priklausantys pinigai, į kuriuos šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jie gali būti konfiskuoti Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių teismas mano, kad skunde nurodyti bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai, t. y. E. C. metinės pajamų mokesčio deklaracijos, galimai patvirtinantys įgyto turto, t. y. 2011 m. lapkričio 6 d. E. C. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų jam priklausančių pinigų - 31 800,00 Lt bei 9 500 EUR teisėtumą, šiuo atveju nelaikytini visiškai šalinančiais abejones, susijusias su šio turto įgijimo teisėtumu, taip pat leidžiančiais naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 116, 357 str. bei BK 72 str. nuostatos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teismą užtikrinti nusikalstama veika padarytos materialinės žalos atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek prokuroro priimtas 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises, tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti bei atitinkantys baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgiant į skundą nagrinėjančio teismo aukščiau išdėstytą išvadą, susijusią su galimu įtariamojo E. C. turto konfiskavimu, nėra pagrindo teigti, kad laikinai apribojus jo nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei į 2011 m. lapkričio 6 d. kratos metu rastas pinigines lėšas, buvo viršytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas ar pažeistas proporcingumo principas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kitų įtariamųjų byloje nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą apribojimas, negali būti laikomas pagrindu naikinti laikiną nuosavybės apribojimą įtariamojo E. C. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, civilinį ieškinį gali tekti atlyginti ir vienam įtariamajam E. C., jeigu jis teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamą veiką, o kitų nusikalstamą veiką padariusių asmenų turtas būtų nepakankamas padarytai žalai atlyginti.

Teismas taip pat atkreipia įtariamojo gynėjo dėmesį į tai, kad nors ir buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į įtariamajam priklausantį butą, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio Hipotekos registro išrašo bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, dar (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota sutartinė hipoteka ir minėtas įtariamojo E. C. nekilnojamasis turtas įkeistas AB „SEB“ bankui, siekiant užtikrinti 99 849,02 EUR dydžio turtinę prievolę. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimas iš įtariamajam priklausančio nekilnojamojo turto gali būti apsunkintas, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu rastus ir paimtus grynuosius pinigus - 31 800,00 Lt bei 9 500 EUR, negali būti laikomas pažeidžiančiu proporcingumo principą ar viršijančiu galimo civilinio ieškinio dydį, t. y. 190 000,00 Lt.

Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BPK nuostatuose ir yra galimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimams iš esmės būdingas laikinas pobūdis. Taigi, esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 26 d. nutartį įtariamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

įtariamojo E. C. gynėjo advokato Raimundo Kivyliaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė