Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. S. ir R. J., trečiajam asmeniui N. M., dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja R. B. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovų šeima. Nurodė, jog nuo laikino tėvų valdžios apribojimo situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė, jų gyvenamoji aplinka nėra tinkama vaikams gyventi šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Atsakovams pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesirūpino jais, nesiekė sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. kartu su atsakovu R. J. turi nepilnametį sunų M. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios informacijos matyti, kad nuo 2009 m. atsakovų šeimoje būdavo girtaujama, vaikai nebuvo tinkamai prižiūrimi, atsakovams trūko socialinių įgūdžių auklėjant ir prižiūrint vaikus, šeima 2009 m. spalio 23 d., buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 m. liepos 22 d. atsakovai namuose buvo rasti neblaivūs iš jų paimti vaikai ir perduoti tetai R. R., skyriaus atstovams 2019 m. liepos 23 d. nuvykus pas R. R. paaiškėjo, kad iš jos vaikus pasiėmė jų tėvai. Suradus tėvus su vaikais tėvai elgėsi neadekvačiai ir galimai buvo neblaivūs, tėvams nuraminti buvo iškviesti policijos pareigūnai. Skyrius nustatė antrą grėsmės lygį ir vaikai buvo paimti iš jiems nesaugos aplinkos bei apgyvendinti N. M. šeimoje. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-644, A1-645, vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinoji globėja paskirta N. M..

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė R. S., būdama vaikų mama, paėmus vaikus iš jos ir apgyvendinus juos pas globėją, nepakankamai rūpinosi vaikais ir dėjo nepakankamas pastangas, kad vaikus susigrąžintų – vaikų mamai visiškai nerūpi vaikų gerovė, ilgą laiką nebuvo susitikus su vaikais ir nenori su jais susitikti. Ji yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų rūpintis vaikais, jų gerove, juos auklėti, išlaikyti, rengti juos savarankiškam, gyvenimui. Mama yra abejinga vaikų likimui, nesiekia įgyvendinti motinos teisių ir pareigų savo vaikams ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Bylos rašytiniai duomenys, ieškovo atstovo ir paties atsakovo R. J. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas stengiasi palaikyti ryšį su vaikais, esant galimybei juos lankyti, tačiau jis šiuo metu neturi sąlygų ir galimybių tinkamai pilnai jais rūpintis. Namuose nėra tinkamų gyvenimo sąlygų, sunki materialinė padėtis, R. J. niekur nedirba, turi įsiskolinimų, vartoja alkoholį.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Laikinoji globa vaikams nustatyta daugiau kaip metus laiko, per šį visą laikotarpį nė vienas iš tėvų realiai nedėjo pastangų pasirūpinti vaikais. Rūpestis vaiku negali apsiriboti deklaratyviais atsakovų pareiškimais ir pažadais, tačiau tik tokias pastangas esamuoju momentu galima konstatuoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai R. S. ir R. J. negali užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygų, būtinų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir tik dėl savo pačių asmeninių priežasčių bei kaltės. Atsakovai nesirūpina savo nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, situacija nesikeičia ilgą laiką, atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaikus, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų mama nuo 2018 metų visiškai nesirūpina vaikais, nebendrauja su jais ir nesistengia pakeisti savo gyvenimo, kad vaikai galėtu gyventi kartu su ja, į tai, kad atsakovas R. J., nors ir stengiasi bendrauti su vaikais ir palaikyti ryšį, tačiau nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, kad aplinkybės pasikeistų ir vaikai galėtų augti tėvo šeimoje, t. y. toliau girtauja, niekur nedirba ir nesistengia pagerinti savo buities sąlygų, sprendžia, kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas sprendžia, kad tėvų valdžia atsakovams į jų vaikus apribotina neterminuotai.

Išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo M. J. ir A. J..

Kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja N. M., kuri iki minėto momento skirtina ir vaikų lėšų administratore (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), išlaikymas išieškomas globėjui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Priteisiant iš tėvų lėšas vaikų išlaikymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas negali būti grindžiamas tokiais atsakovų argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, lėšų stygius ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus“ pažymima, kad neatsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra bedarbiai ir neturi nekilnojamojo turto, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Nutarime konstatuojama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8, 11-14 straipsniai).

Atsakovė R. S. teismui rašytinių įrodymų dėl gaunamų pajamų neteikė, iš bylos duomenų matyti, kad ji niekur nedirba, Užimtumo tarnybos registre neregistruota, gauna neįgalumo išmokas, atsakovei nustatytas 60 procentų netektas nedarbingumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra iš dalies nedarbinga, turi sveikatos problemų, ieškovo prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur kiekvienam vaikui yra protingas ir priteistinas iš atsakovės.

Atsakovas R. J. teismui rašytinių įrodymų dėl gaunamų pajamų neteikė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog yra sveikas, patvirtino, kad ieškovo prašomą išlaikymą vaikams teiks. Daugiau išlaikytinių, kuriuos turėtų išlaikyti, atsakovas neturi. Pažymėtina, jog sunki materialinė padėtis negali sąlygoti nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino jo vaikų poreikiams išlaikymo teikimo. Būdamas rūpestingu tėvu, atsakovas turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį bei imtis visų jam prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę jam gauti pajamas, pakankamas savo vaikams išlaikyti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje ir gauti pajamas, ieškovo prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui yra protingas ir priteistinas iš atsakovo.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, sprendžia, kad iš atsakovų aukščiau nurodytų dydžių išlaikymas priteistinas jų nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 7 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio l dalis).

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 231 Eur žyminis mokestis (81 Eur ((100 Eur × 12 × 3 % × 75 % = 27 Eur) + (200 Eur × 12 × 3 % × 75 % = 54 Eur) = 81 Eur)) už reikalavimus priteisti išlaikymą, už reikalavimą apriboti motinos valdžią – 75 Eur, už reikalavimą apriboti tėvo valdžią – 75 Eur, reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra išvestinis iš reikalavimų apriboti tėvų valdžią, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Visi reikalavimai patenkinti 100 %. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų R. S. ir R. J. į valstybės biudžetą priteistina po 115,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina atitinkama dalis ((100 %) proporcingai patenkintiems reikalavimams) teisme patirtos 8,34 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis) – iš kiekvieno atsakovo po 4,17 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią sūnaus M. J., gimusio 2009 m. rugsėjo 12 d., atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią dukros A. J., gimusios 2012 m. kovo 11 d., atžvilgiu.

Nustatyti vaikų M. J. ir A. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti N. M. M. J. ir A. J. turto administratore iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. S. išlaikymą vaikams M. J. ir A. J. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. spalio 7 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. J. išlaikymą vaikams M. J. ir A. J. po 100 Eur (vienas šimtas eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. spalio 7 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. S. ir R. J. valstybei po 115,50 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio, ir po 4,17 Eur (keturi eurai ir septyniolika euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.