Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu prašo: 1) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad tuometinis žemės sklypo savininkas V. K. buvo informuotas dėl jo žemės sklypo ribų pakeitimo, ir jo sutikimo su tokiu sprendimu kopiją; 2) jei atsakovė negali pateikti reikalaujamų dokumentų, – įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atstatyti buvusias statybos leidimo metu egzistavusias žemės sklypo ribas.

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėjos manymu atsakovė pakeitė jos turimo žemės sklypo ribos be savininko informavimo ir sutikimo, todėl turi būti atstatytos.

Pareiškėja nurodo, kad jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Šiame žemės sklype dar 1989 metais buvo pradėtas statyti namas pagal 1989 m. Klaipėdos miesto Statybos ir Architektūros valdybos gamybinio personalo paruoštą planą. Pareiškėjos tvirtinimu, ginčo žemės sklypo ribos 2006 m. kadastro žemėlapyje jau yra perstumtos ir ginčo žemės sklypas pasuktas, dėl ko namas atsidūrė palei sklypo dešinę kraštinę skersai. Dabartinę situaciją lyginant su 1989 m. žemės sklypo plane pažymėtomis žemės sklypo ribomis, pasak pareiškėjos, namas nuo žemės sklypo ribos nutolęs tik 0,5 m, nors jo pastatymo metu šis atstumas buvo 3 m. Pagal paskutinius žemės sklypo duomenis, kai žemės sklypo ribos buvo pakeistos, jos namas ir tvora pastatyti nesilaikant sklypo ribų ir pažeidžiant individualių namų statybos reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad dėl tokių savavališkų atsakovės veiksmų, jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeistos.

Pareiškėja akcentuoja, kad žemės sklypo savininkas V. K. jokios informacijos apie privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų keitimą nebuvo gavęs. 2024 m. liepos 21 d. pareiškėja nurodo pateikusi prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašydama pateikti informaciją, kaip ir kokiu būdu buvo informuotas žemės sklypo savininkas apie jo sklypo ribų keitimą. Šis js prašymas buvo persiųstas atsakovei, iš kurio 2024 m. rugpjūčio 13 d. gavo atsakymą Nr. 1SD-54149-(15.4.48 E)_2024.08.13, prie kurio buvo pridėtas 2021 m. balandžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame yra pasirašiusi ir ji, tačiau pareiškėjos tvirtinimu, minėtas aktas niekaip nesusijęs su jos žemės sklypo ribų pakeitimu ir sutikimu pakeisti sklypo ribas.

Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė pakartotinį prašymą atsakovei pateikti dokumentus dėl ginčo žemės sklypo ribų pakeitimo ir tuometinio savininko V. K. sutikimo su tokiu sprendimu kopiją arba ribas atstatyti. 2024 m. spalio 24 d. gautas atsakymas, pasak pareiškėjos, visiškai neatsako į jos prašymą pateikti prašomus dokumentus, taip pat nėra įvykdytas reikalavimas ribas atstatyti. Dėl to sprendžia, kad jos prašymas buvo ignoruotas, jai pasiūlyta atlikti kadastrinius matavimus, tačiau pareiškėjos vertinimu, ginčo žemės sklypo ribos yra aiškiai nurodytos žemės sklypo plane, kuris yra oficialus dokumentas ir niekas neturi teisės keisti žemės sklypo ribų be savininko žinios ir sutikimo.

Atsižvelgusi į tai, prašo jos skundą patenkinti visiškai.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundu, nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovė nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 0,0600 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1997 m. gegužės 14 d. Nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos I. K. nuo 2019 m. gegužės 6 d.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 3 straipsnio 4 dalis nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenys jame įrašomi ir keičiami tik nustatyta tvarka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) 13 ir 15.6 papunktyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Taigi, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Pagal Nuostatų 50 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, sudaroma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Aptartame kontekste pažymi, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikta, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypo ribos nebuvo keistos.

Atsakovė apibendrindama nurodo, kad ji neturi jokių duomenų, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo keičiamos, todėl nei gali pateikti įrodymų apie žemės sklypo ribų keitimą bei tuometinio savininko sutikimą tai daryti, nei atstatyti buvusias statybos leidimo metu egzistavusias žemės sklypo ribas, todėl pareiškėjos prašymą vertina kaip nepagrįstą.

Pažymi ir tai, kad pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes namas buvo pradėtas statyti 1989 metais, ginčo žemės sklypas suformuotas ir kadastriniai matavimai atlikti 1997 m. gegužės 14 d. ir nuo to laiko ginčo žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų teisėtumo, t. y., ar pastaroji nevilkina atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, susijusius su dokumentų pateikimu ir žemės sklypo ribų tikslinimu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (2018 m. spalio 1 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d.) patvirtina, kad 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai; ankstesnis savininkas – ir V. K.; žemės sklype yra registruotas gyvenamasis namas, kurios statybos pradžia – 1989 m., statybos pabaiga – 2006 m., užstatytas plotas 132 kv. m; žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1997 m. gegužės 14 d., įrašų apie kitus žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra.

1996 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities valdytojo sprendimu Nr. 1230 leista V. K. pirkti valstybinės žemės sklypą privačių namų valdai. 1997 m. gegužės 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P21/97-0032 600 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo V. K..

Iš planinės medžiagos matyti taškais 1-2-3-4 pažymėtas ginčo žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kuris 1988 m. spalio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 257 skirtas V. K.; pažymėto sklypo kraštinės nurodytos – dvi po 20 m ir dvi po 30 m; pagal 1989 m. gegužės 19 d. Klaipėdos m. Statybos ir architektūros valdybos gyvenamojo namo projektinę medžiagą matyti, kad 20 m x 30 m dydžio žemės sklype suprojektuotas namas turi būti pastatytas 5 m atstumu nuo žemės sklypo pietinės (apatinės) kraštinės ir 3 m atstumu nuo rytinės (dešiniosios) žemės sklypo ribos; iš 1996 m. rugpjūčio 29 d. namų valdos žemės sklypo plano matyti, kad ginčo žemės sklypo plotas 600,26 kv. m, pagal jį žemės sklypo kraštinės yra dvi po 20 m bei dvi po 30,02 m; žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1997 m. gegužės 14 d.

2024 m. liepos 21 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kreipėsi dėl teisių pažeidimo pakeičiant ginčo žemės sklypo ribas ir prašė pateikti informaciją, kad V. K. buvo informuotas apie žemės sklypų ribų pakeitimą ir kad jis sutiko su ginčo žemės sklypo ribų pakeitimu. Prašymas persiųstas Nacionalinei žemės tarnybai. Atsakydama į 2024 m. liepos 21 d. raštą atsakovė 2024 m. rugpjūčio d. raštu Nr. 1SD- (15.4.48 E.) pridėjo 2021 m. balandžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuo nustatinėtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; paženklinime dalyvavo pareiškėja, su žemės sklypo ribomis sutiko.

2024 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja dėl ginčo žemės sklypo ribų pakeitimo pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad V. K. buvo informuotas apie ginčo žemės sklypo ribų pakeitimus ir su tuo sutiko, prašė atstatyti buvusias ribas. 2024 m. spalio 24 d. atsakymu Nr. 1SD-(79683-(15.4.48 E.) Nacionalinė žemės tarnyba pateikė visus su ginčo žemės sklypo įsigijimu susijusius dokumentus, pažymėjo, kad neturi pagrindo keisti ginčo žemės sklypo ribų ir išaiškino žemės sklypo ribų pakeitimo teisinį reguliavimą.

II. Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo

Pasak pareiškėjos, ginčo žemės sklypo ribos yra pakeistos be tuometinio žemės sklypo savininko V. K. sutikimo. Pareiškėja atsakovės veiksmus vertina kaip neteisėtus, nes pastaroji pagal pareiškėjos reikalavimą nepateikė nei dokumentų, patvirtinančių, kad tuometinis ginčo žemės sklypo savininkas sutiko su ginčo žemės sklypo ribų pakeitimu, nei įvykdė jos reikalavimą atstatyti buvusias ginčo žemės sklypo ribas. Atsižvelgus į tai, spręstina, ar atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Kaip minėta, 2024 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad V. K. buvo informuotas apie ginčo žemės sklypo ribų pakeitimus ir su tuo sutiko, arba atstatyti buvusias ginčo žemės sklypo ribas.

Pareiškėja išvadą, kad ginčo žemės sklypo ribos pakeistos grindžia 1989 m. gegužės 19 d. Klaipėdos m. Statybos ir architektūros valdybos parengta gyvenamojo namo projektine medžiaga, kurioje pavaizduota gyvenamojo namo buvimo vieta žemės sklype ir pagal šią projektinę medžiagą gyvenamasis namas nutolęs per 3 m ir 5 m nuo žemės sklypo rytinės ir pietinės ribos. Šią projektinę medžiagą sugretina su 1996 m. rugpjūčio 29 d. namų valdos žemės sklypo planu, kuriame jau matyti, kad gyvenamojo namo buvimo vieta yra arčiau nei 3 m nuo rytinės (dešiniosios) žemės sklypo ribos (pareiškėjos sugretinimo vizualizacija skundo priede Nr. 5).

Teismo vertinimu, šie įrodymai neleidžia spręsti, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo pakeistos ir dėl to žemiau pasisakys.

Pirmiausia pažymėtina, kad 1989 m. gegužės 19 d. Klaipėdos m. Statybos ir architektūros valdybos parengta gyvenamojo namo projektine medžiaga patvirtina, kurioje konkrečiai žemės sklypo vietoje buvo numatyta gyvenamojo namo buvimo vieta, tačiau tai nepatvirtina ir neįrodo, kad gyvenamojo namo statybos metu gyvenamasis namas buvo pastatytas būtent šioje vietoje. Jau 1996 m. rugpjūčio 29 d. parengtame namų valdos žemės sklypo ribų plane matyti, kad gyvenamojo namo vieta žemės sklypo rytinės (dešiniosios) kraštinės atžvilgiu yra kitokia nei 1989 m. gegužės 19 d. Klaipėdos m. Statybos ir architektūros valdybos parengta gyvenamojo namo projektiniame plane, gyvenamasis namas yra prie pat rytinės žemės sklypo ribos. Taigi, gyvenamojo namo statybos metu galėjo būti neišlaikyti 1989 m. gegužės 19 d. Klaipėdos m. Statybos ir architektūros valdybos parengtoje gyvenamojo namo projektinėje medžiagoje numatyti atstumai. Jau po 1996 m. rugpjūčio 29 d. parengto namų valdos žemės sklypo ribų plano parengimo, 1997 m. gegužės 14 d. atlikti ir įregistruoti žemės sklypo kadastriniai matavimai, jokių įrodymų, kad po to jie buvo keisti nėra.

Svarbu ir tai, kad iš Regionų geoinformacinės aplinkos svetainėje pateikiamų žemėlapių (www.regia.lt) matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra rytinėje pareiškėjos ginčo žemės sklypo pusėje ir turi bendrą ribą su ginčo žemės sklypu. Bendroji žemės sklypo riba yra ginčo žemės sklypo rytinė kraštinė, nuo kurios, kaip tvirtina pareiškėja, ir yra neišlaikytas 3 m atstumas taip, kaip jis suprojektuotas 1989 m. gegužės 19 d. Klaipėdos m. Statybos ir architektūros valdybos parengtoje gyvenamojo namo projektinėje medžiagoje. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatinėtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, taigi ir riba, skirianti pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą. Kaip matyti, nustatant šią žemės sklypo ribą paženklinimo-parodymo metu dalyvavo pati pareiškėja, jokių pastabų dėl netikslios, nepagrįstos ar pakreiptos žemės sklypo ribos ji nereiškė, po šio ribų paženklinimo-parodymo akto jokie ginčo žemės sklypo ribų tikslinimai neregistruoti, taigi, tai taip pat nepatvirtina, kad buvo keista ginčo žemės sklypo rytinė riba.

Kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis ir 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1–3 dalys nustato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (1 dalis). Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti: 1) nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis; 2) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai; 3) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai; 4) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys ir šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 5) sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas; 6) statytojas, kurio vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami (atnaujinami) žemės sklypo kadastro duomenys, nes jame buvo pastatyti ar rekonstruoti statiniai; 7) mokesčių administratorius, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais; 8) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė (2 dalis). Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (3 dalis).

Nuostatų 13 ir 15.6 papunktyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nuostatų 50 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, sudaroma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju, tik pats žemės sklypo savininkas galėjo (ir gali) kreiptis dėl žemės sklypo ribų pakeitimo, visi žemės sklypo ribų pakeitimai būtų buvę įrašyti kadastrą, o šį faktą patvirtinančių įrodymų nėra, jų nepateikė ir pareiškėja.

Dėl aptarto teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo pakeistos, jas keisti gali tik žemės sklypo savininkas, todėl pareiškėjos reikalavimas pateikti dokumentus patvirtinančius, kad apie ginčo žemės sklypo ribų keitimą buvo informuotas tuometinis savininkas V. K., su tuo sutiko, o taip pat ir reikalavimas atstatyti ginčo žemės sklypo ribas negali būti įvykdytas.

Kaip matyti, į 2024 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos prašymą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad V. K. buvo informuotas apie ginčo žemės sklypo ribų pakeitimus ir su tuo sutiko bei reikalavimą atstatyti buvusias ribas, Nacionalinė žemės tarnyba atsakė 2024 m. spalio 24 d. atsakymu Nr. 1SD-(79683-(15.4.48 E.), jame pateikė visus su ginčo žemės sklypo įsigijimu susijusius dokumentus, pažymėjo, kad neturi pagrindo keisti ginčo žemės sklypo ribų ir išaiškino žemės sklypo ribų pakeitimo teisinį reguliavimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ,,Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės). Jos reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (Taisyklių 32 punktas).

Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Remiantis Taisyklių 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Įvertinus aptartą, spręstina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju tinkamai veikė ir atliko visus reikalingus veiksmus, tinkamai įvykdė pareiškėjos prašyme nurodytus reikalavimus: išaiškino teisinį reguliavimą, pateikė visus turimus su ginčo žemės sklypu susijusius dokumentus, nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas negali būti įvykdytas ir paaiškino kodėl. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė vilkino atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus ir įpareigoti ją tai padaryti.

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 13 d. prašymą, priėmė dėl jo sprendimą – 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1SD-(79683-(15.4.48 E.) atsakė pareiškėjai, kitokių veiksmų be nurodytųjų, neturėjo pagrindo atlikti, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė vilkina atlikti veiksmus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.