Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamiesiems G. S., A. K., gynėjams advokatams Albinai Cirulienei, Antanui Vitlipui, nepilnamečio kaltinamojo G. S. atstovei pagal įstatymą motinai A. S., nepilnamečio kaltinamojo A. K. atstovui pagal įstatymą tėvui A. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B., nedalyvaujant nukentėjusiajai V. N., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, LR pilietis, lietuvis, turintis 7 klasių išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., LR pilietis, lietuvis, turintis 7 klasių išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. ir A. K. 2012 m. rugsėjo 5 d. 16.00 val. veikdami bendrininkų grupėje, siekdami pagrobti svetimą turtą prie Jonavos meno mokyklos, esančios Žeimių g. 6, Jonavoje, A. K. paimant ant suoliuko G. N. paliktą telefoną, bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. N. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI U8650“ 400 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele 5 litų vertės ir atminties kortele 20 litų vertės.

Be to, G. S. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 17 val. 45 min. būdamas prie Vilniaus g. 9 namo, Jonavoje, pagriebdamas iš J. B. kairės rankos rankinę, atvirai pagrobė svetimą J. B. priklausantį turtą – rankinę 50 litų vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas NOKIA 6020 50 litų vertės su SIM kortele TELE2 Pildyk 10 litų vertės, piniginė 10 litų vertės, su joje buvusiais pinigais 10 litų sumoje, pensijos gavėjo pažymėjimu Nr. 0256567, GSK vaistų kortele išduotais J. B. vardu, parduotuvių nuolaidų kortelėmis RIMI Mano ir Maxima Ačiū, Litfarma vaistinės nuolaidų kortelėmis Nr. 2099239 ir Nr. 2026794.

Kaltinamasis G. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai. Dėl kaltinimo pagrobus V. N. telefoną parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, su draugu A. K. būdami prie Jonavos meno mokyklos ant suoliuko rado mobilaus ryšio telefoną HUAWEI U8650. Tiksliau telefoną rado A. K., tuo metu kai G. S. buvo nuėjęs nusišlapinti. G. S. sugrįžus A. K. parodė rastą telefoną. Telefonas buvo veikiantis tačiau užkuoduota klaviatūra, t.y. telefonas reikalavo slaptažodžio. Jis su A. K. pakaitomis bandė parinkti kodą, surinkdami įvairias kombinacijas, tačiau atkoduoti klaviatūros nepavyko. Būnant Basanavičiaus g., telefonas suskambėjo, atsiliepė A. K.. Skambino mergina, kuri paprašė grąžinti telefoną. A. K. pasakė merginai ateiti prie Teledema atstovybės, prie kurios tuo metu jie buvo, tačiau mergina pasakė, kad nežino, kur ji yra ir paprašė telefoną atnešti prie suoliuko, ant kurio rado telefoną. A. K. paklausė, ar mergina už telefono gražinimą duos pinigų. Mergina pasakė, kad pinigų neturi. Su A. K. susitarė telefono negrąžinti, o jį parduoti, todėl prie suoliuko kur rado telefoną, nuėję nebuvo. A. K. iš telefono ištraukė SIM ir atminties korteles. SIM kortelę sulaužė ir išmetė, o atminties kortelę paėmė sau. Telefoną pardavė iš matymo pažįstamam vyrui, kuris prekiauja Jonavos miesto turguje.

Kaltinamasis G. S. dėl kaltinimo pagrobus J. B. rankinę parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesį vakare apie 18 val. iš nepažįstamos močiutės netoli Jonavos bažnyčios iš rankos pavogė rankinę. Močiutę pamatė dar J.Ralio gatvėje, paskui ją ėjo nuo J.Ralio gatvės iki Vilniaus gatvės, o užėjęs už gyvenamojo namo kampo, esančio priešais bažnyčią, iš močiutės rankų pribėgęs ištraukė jos rankinę. Nubėgęs prie upės apžiūrėjo rankinę, kurioje buvo mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6020, piniginė su monetomis, parduotuvių ir vaistinės kortelės. Sau paėmė mobilaus ryšio telefoną NOKIA ir pinigus, visus kitus daiktus bei rankinę su kortelėmis išmetė prie upės. Vėliau telefoną išmetė prie upės, nes jis buvo seno modelio.

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį su draugu G. S. buvo nuėję prie Jonavos meno mokyklos. Ant suoliuko, arčiau Jonavos miesto tualeto, rado mobilaus ryšio telefoną HUAWEI U8650, kurį, kaip suprato, kažkas paliko. Tuo metu G. S. buvo kažkur nuėjęs, jam sugrįžus pasakė, kad ant suoliuko rado telefoną ir davė jį pažiūrėti. Telefonas buvo veikiantis, pakrautas, tačiau buvo užblokuota jo klaviatūra. A. K. bandė parinkti kodą, įvesdamas įvairius šablonus, kurie susideda iš įvairių ženklų, telefonas buvo liečiamo ekrano, tačiau nepavyko. Atrakinti bandė ir G. S., tačiau ir jam nepavyko. Būnant J.Basanavičiaus gatvėje, šalia „Teledema“ atstovybės, į rastą telefoną paskambino mergina, ji pasakė, kad tai ji paliko telefoną ant suoliuko ir paprašė jį grąžinti. A. K. pasiūlė merginai ateiti prie „Teledema“ atstovybės, kur su G. S. buvo tuo metu, pažadėdamas grąžinti telefoną. Mergina pasakė, kad nežino kur yra „Teledema“ ir paprašė ateiti prie siūliuko kur rado telefoną. Jis sutiko ir pokalbis su mergina pasibaigė. Dar pokalbio metu merginos paklausė, ar ji duos kiek nors pinigų už telefono grąžinimą, tačiau mergina pasakė, kad pinigų ji neturi. Po pokalbio su mergina G. S. pasakė, kad mergina prašo grąžinti telefoną, tačiau pinigų už telefono grąžinimą neduos, nes neturi. Kartu su G. S. nusprendė negrąžinti telefoną, o jį parduoti. Po kiek laiko sužinojo, kad G. S. pardavė telefoną už 70 litų.

Kaltinamųjų, jų įstatyminių atstovų, gynėjų ir prokurorės sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodoma šiais įrodymais: kaltinamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolais (1 t., b.l. 153-154, 117-118), liudytojos G. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b.l. 153-154), liudytojos V. N., liudytojo E. Z., nukentėjusios J. B. daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais (1 t., b.l. 14, 52, 66, 67, 86-87), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b.l. 57), liudytojų V. N. (b.l. 8), G. N. (1 t., b.l. 17), E. Z. (1 t., b.l. 48), J. B. (1 t., b.l. 60-61), D. M. (1 t., b.l. 85) apklausų protokolais.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad G. S. ir A. K. 2012 m. rugsėjo 5 d. bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI U8650“. Šioje kaltinamųjų veikoje yra BK 178 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, nes apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 3 MGL (390 Lt) dydį. Teismui nekyla abejonių, kad G. S. ir A. K. suprato darantys svetimo turto vagystę, norėjo savo žinioje neteisėtai įgyti svetimą telefoną ir savo nusikalstamą sumanymą įgyvendino. Taigi jie yra kalti dėl tyčinio nusikaltimo padarymo.

Be to, neginčijamai nustatyta ir tai, kad G. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš nukentėjusios J. B. pagrobė jos rankinę su kaltinime paminėtais daiktais. Tai, kad G. S. prabėgdamas rankinę ištraukė iš nukentėjusios rankų, rodo didesnį nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą, nes šie įrodyti G. S. veiksmai atitinka atviro pagrobimo būdą, o tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Todėl G. S. veikoje yra BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis. Iš nukentėjusios J. B. pagrobti daiktai nesurasti ir jai iki šiol negrąžinti, jų netekimą nukentėjusi įvertino 70 Lt ir šiai sumai pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 64). Nei pats kaltinamasis G. S., nei jo įstatyminė atstovė šios ieškinio sumos neginčijo, ieškinį pripažino, pats ieškinys yra pagrįstas, todėl nukentėjusios J. B. ieškinys visiškai tenkintinas ir nusikaltimu padaryta turtinė žala priteistina iš nepilnamečio kaltinamojo G. S.. Jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, turtinė žala priteistina iš G. S. tėvų A. S. ir S. S..

Teismas pažymi, kad kaltinimuose nurodyti fizinių asmenų patirtos turtinės žalos dydis negali būti kriterijumi, nulemiančiu kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės ribas. Vagystės nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės vienas būtinų požymių yra pagrobto turto vertė, ar turto grobimas būdas (atvira vagystė), o turto vertė ir nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala ne visada sutampa. Todėl turtinės žalos padarymo požymis iš kaltinimų šalinamas kaip nurodytas be reikalo.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, pažymėtina, jog G. S. ir A. K. padarė nusikalstamas veikas nuosavybei, šios G. S. veikos pagal pavojingumo laipsnį priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, o A. K. veika – nesunkaus nusikaltimo kategorijai. Atsižvelgiama ir tai, jog G. S. ir A. K. nusikalto iš žemų motyvų, siekdami neteisėtai praturtėti, jog veikas padarė tiesioginės tyčios kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad G. S. ir A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl V. N. svetimo turto pagrobimo yra nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1d. 1 p.).

Nustatyta, kad A. K. nusikalto vos sulaukęs 14 metų, t. y. amžiaus, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vagystę (BK 13 str. 2 d.). Todėl jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. A. K. itin jaunas amžius, įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, siekis riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jam galimybę, siekis padėti kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, teistumo ir baustumo nebuvimas, nusikalstamas elgesys pirmą kartą duoda pagrindą manyti, kad vien šis baudžiamasis procesas nepilnamečiui A. K. padarė efektyvią įtaką elgesio koregavimo linkme, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, yra ne tik formalus, bet ir pamatuotas objektyvus teisinis pagrindas nepilnametį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, jam skiriant BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Nustatydamas jų rūšį ir trukmę, teismas atsižvelgia į A. K. teigiamą mokymo įstaigos charakteristiką bei jo tėvų įtaką nepilnamečiui. Nustatyta, kad A. K. tėvai yra A. K. ir L. K., nepilnametis po tėvų santuokos nutraukimo gyvena su tėvu. Vaiko ir tėvo santykiai geri, tarpusavyje bendrauja, Vaiko teisių skyrius neturi duomenų apie neigiamus jų tarpusavio santykius (1 t., b.l. 96, 159-160). Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio tėvas A. K. parodė, jog sutinka ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį, jam neigiamos įtakos nedaro ir nedarys, yra pats neteistas, nebaustas, dirba pareigūnu, turi galimybę sudaryti nepilnamečio asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną informaciją auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančiai institucijai. Be to, pats nepilnametis A. K. sutinka, kad jį ugdytų ir prižiūrėtų tėvas, pasižada jo klausyti ir tinkamai elgtis. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnamečiui kaltinamajam A. K. skirtinos pačios švelniausios auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas (BK 83 str.) ir atidavimas tėvui, kuris rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti (BK 86 str.).

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo G. S. formos klausimą, teismas pažymi, jog šio kaltinamojo atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 93 str. ir G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2008-05-20 nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 suformavo teismų praktiką, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iš­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau su­ėjo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo se­na­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­ją ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ir pan.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad G. S. padarė dvi realiąją sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, jos viena kitos atžvilgiu yra kartotinės, nei už vieną iš jų nėra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, nei viena nusikalstama veika dar nebuvo teisiškai prokuroro ar teismo įvertinta. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad G. S. nusikalto pirmą kartą, todėl jis pagal BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistinas, jam skirtinos bausmės.

Parinkdamas jų rūšį, teismas atsižvelgia į bendruosius BK 54 str. 2 d. numatytus bei specialiuosius nepilnamečiams taikomus ir BK 91 str. 2 d. nustatytus bausmės skyrimo ypatumus. Bylos medžiaga rodo, jog G. S. Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą epizodiškai lankėsi 2004-2009, dgn.: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, aktyvioje priežiūroje neįrašytas (1 t., b.l. 125), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai kaip linkęs konfliktuoti, mokyklą lankantis tik epizodiškai (1 t., b.l. 137), tėvų neklauso, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui žinomas (1 t., b.l. 127). Atsižvelgęs į G. S. asmenybę, padarytų dviejų nusikalstamų veikų pobūdį ir laipsnį, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, itin jauną amžių (14 metų), kitas įstatyme numatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiausiai bausmės paskirtį atitiks G. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Kadangi jos padarytos iš realiosios sutapties, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2) Atidavimą 3 (trejiems) metams, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų, tėvui A. K. ugdyti ir prižiūrėti.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis padarys naujų nusikalstamų veikų, bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo.

A. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

1) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir jį nubausti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, iš dalies pridėti švelnesnę už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, G. S. paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti mokslą ir 2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti G. S., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

G. S. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nukentėjusios J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai priteisti iš G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) o jam neturinti turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš G. S. tėvų A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 70 Lt (septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.