Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gim (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) darbdavio įgaliotu asmeniu, statybos objekte (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 14 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 punktų 47, 48, 72 punktų reikalavimus ir 5 priedo 6 punkto reikalavimus, o taip pat „Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatai“ 37.2 punkto reikalavimus, leido dirbti jam pavaldiems darbuotojams R. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 6 d. VDI Vilniaus skyriuje buvo gavus pranešimas per viešą VDI internetinę prieigą, tiesiogiai iš anoniminio pranešėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant pastato stogo dirba darbuotojai neprisitvirtinę, nesaugiomis darbo sąlygomis, 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliktas patikrinimas, kurio metu panaudojus VDI Vilniaus skyriaus droną užfiksuoti šie pažeidimai: nors darbuotojai ant stogo dėvėjo jiems išduotus šalmus, kažikurie dėvėjo jiems išduotus saugos diržus, tačiau nei vienas nebuvo prisirišęs saugos lynais. Tą dieną, 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 14 val., atlikto patikrinimo metu, VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai Vilius Žlioba ir Rimantas Tebėra nustatė, kad darbus vykdė keturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, iš kurių du (R. S. ir V. B.), dirbo ant namo stogo viršaus nesinaudodami jiems išduotomis asmeninėmis bei kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis nuo kritimo iš aukščio ir dirbo šalia šlaitinio stogo krašto. Nevykdydamas darbdaviui atstovaujančio asmens pareigų, nekontroliavęs ir neužtikrinęs, kad kiekvieno įmonėje dirbančio darbuotojo darbo vieta būtų saugi, darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 14 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 punktų 47, 48, 72 punktų reikalavimus ir 5 priedo 6 punkto reikalavimus, o taip pat „Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatai“ 37.2 punkto reikalavimus.

R. R. teisme.su pažeidimu sutiko ir apgailestavo, nurodydamas, kad prižiūri keletą objektų, todėl sunku sukontroliuoti juose dirbančius žmones. Po įvykio buvo padarytos išvados, su darbuotojais aiškintasi dėl saugos taisyklių darbe laikymosi privalomumo.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. R. su administraciniu nusižengimu sutiko, gailėjosi. Jo kaltę ir nusižengimo padarymą taip pat įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); Vilniaus teritorinio skyriaus užduoties kortelė, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), darbuotojai dirba ant pastato stogo neprisitvirtinę, nesaugiomis darbo sąlygomis jau ne pirmą savaitę (b. l. 3); R. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Objekte (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti 2019 m. liepos 31 d. 2019 m. rugpjūčio 16 d. ant pastato stogo dirbo išlyginimo darbus. Dirbo su kitais asmenimis, naudojosi saugos priemonėmis – saugos šalmu, saugos diržu, tačiau nebuvo prisirišęs saugos diržo, todėl kad nepatogu dirbti, painiojasi po kojomis, galima nugriūti ir susilaužyti koją. Virvių prisirišimo vieta jam buvo žinoma. Kartu su juo dirbo V. B. (b. l. 4); V. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir R. S. savo paaiškinime (b. l. 5). Byloje esantis vaizdo įraše, padarytame VDI Vilniaus skyriaus drono pagalba, užfiksuotos pažeidimo aplinkybės (b. l. 17).

ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu, statybos objekte leido dirbti jam pavaldiems darbuotojams, pažeidžiant Lietuvos Respublikos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 14 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 punktų 47, 48, 72 punktų reikalavimus ir 5 priedo 6 punkto reikalavimus, o taip pat „Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatai“ 37.2 punkto reikalavimus.

R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, į R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog R. R. skirtina minimali ANK 96 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Teismo posėdžio metu R. R. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi materialinė padėtis nėra labai gera, gaunamos pajamos apie 900 eurų į mėnesį. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, R. R. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas penkių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti R. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 500 Eur baudą, jos mokėjimą išdėstant penkių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų), mokėjimą pradedant 2019 m. spalio mėnesiu.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105399372.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.