Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-556-1140/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
1-556-1140/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-556-1140/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23894-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Danguolei Kučkienei,dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,kaltinamajam G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu su 1/5 turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK

178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių bausmė; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas

2 metams; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK

178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta

9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas

1 metams 6 mėnesiams; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 6) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio

1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas 40 parų areštas; 8) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 9) Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

(2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsniu ir BK 64¹ straipsniu, paskirtas 40 parų areštas;

10) Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio

2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 2017 m. lapkričio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pakeistą 2017 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu į laisvės atėmimą 4 mėnesiams, ir 2016 m. spalio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 parų arešto bausmę, G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų; 11) Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK

64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų); 12) Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK

64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsniu,

63 straipsniu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 10 dienų; 13) Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsniu, 64¹ straipsniu paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, 2020 m. birželio 18 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,35 promilių neblaivumas), pargriovė ant grindų savo motiną E. P., o jai bandant stotis, delnu dar kartą pastūmė ją į galvą, dėl ko motina griuvo, ir tokiais savo veiksmais sukėlė E. P. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. P. pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 18 d. kartu su mama vartojo alkoholį, išgėrė apie 10 plastikinių alaus pakuočių. Pamena, kad vienu metu atsistojo ir bandė eit į savo kambarį, tačiau mama jam užstojo kelią ir liepė sėdėti bei toliau kartu vartoti alkoholį. Jis, norėdamas praeiti į savo kambarį, pastūmė mamą, tačiau ar mama krito ir ar jai bandant stotis jis ją pastūmė į galvą, dėl savo sunkaus girtumo negalėjo prisiminti. Kadangi alkoholį vartoja retai, išgertas alkoholio kiekis galėjo turėti įtakos tiek jo elgesiui, tiek jo atminčiai dėl tos dienos veiksmų. Pripažįsta, kad tikrai galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus savo mamos atžvilgiu. Dėl savo tokio elgesio savo mamos atsiprašė, jie susitaikė, todėl prašo teismo paskirti jam viešųjų darbų bausmę. Nurodė, kad jo fizinė būklė yra tinkama viešųjų darbų atlikimui, be to, tokios rūšies bausmę jau yra atlikinėjęs. Dėl incidento su mama ir pavartoto smurto jos atžvilgiu nuoširdžiai gailisi ir žino bei pažada, kad daugiau tai nepasikartos.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes G. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Kaltinamojo G. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be paties kaltinamojo prisipažinimo bei duotų parodymų tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Iš 2020 m. birželio 18 d. tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal E. P. pareiškimą 2020 m. birželio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1–2).

Iš 2020 m. birželio 18 d. E. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. P. parodė, jog 2020 m. birželio 18 d. apie 17.10 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jos sūnus G. P., kuris buvo stipriai neblaivus, nes visą naktį kažkur gėrė ir tik ryte parėjo namo. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji pradėjo sūnui priekaištauti, jog šis vartoja alkoholį. Konfliktui nurimus ir jiems nuėjus į atskirus kambarius, po kiek laiko atvyko greitoji medicinos pagalba, dėl kokios priežasties jie atvyko, ji nežino. Apžiūrėję sūnų medikai šiam jokių sužeidimų ar sutrikimų nenustatė. Tada ji pradėjo sūnui priekaištauti, kad šis išgėręs kvietinėjasi medikus, kai neturi ligų. Tada G. P. pargriovė ją ant grindų ir plaštaka vieną kartą trenkė per galvą. Dėl sūnaus veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. 1. 15–16, 20).

Nukentėjusioji E. P. (nukentėjusiąja pripažinta 2020 m. birželio 18 d. nutarimu, b. l. 21), apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. birželio 26 d.), parodė, kad laikosi savo duotų parodymų. Visas įvykio aplinkybes atsimena puikiai. 2020 m. birželio 18 d. sūnus G. P. parėjo namo neblaivus. Ji taip pat buvo tą dieną išgėrusi gal stiklinę alaus. Ji sūnui pradėjo priekaištauti, kad šis vartoja alkoholį. Po to, ji nuėjo į savo kambarį, sūnus į savo. Po kažkiek laiko atvyko greitosios pagalbos medikai, kodėl jie atvyko, ji nežino, ji jų nekvietė. Medikai sūnų apžiūrėjo, jokių sužalojimu ar negalavimų nenustatė. Medikams būnant ji sūnui priekaištavo ir dėl alkoholio vartojimo, ir dėl medikų iškvietimo. Tada sūnus priėjo prie jos, jai esant koridoriuje, ir ranka už peties ją pastūmė, ji griuvo ant grindų priekine kūno dalimi. Jai bandant stotis, kai dar nebuvo pilnai atsistojusi, sūnus dar kartą rankos plaštaka pastūmė ją, šį kartą stūmė į galvą, dėl ko ji vėl nugriuvo ant žemės. Tada sūnus nuo jos atsitraukė ir nuėjo į savo kambarį. Dėl tokių sūnaus G. P. veiksmų ji jautėsi pažeminta, jai skaudėjo, nes, kai krito, nikstelėjo nugarą, dėl ko jai skaudėjo apie valandą laiko. Jokie sužalojimai nepadaryti, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia, į medikus nesikreipė. Medikai, kurie buvo bute įvykio metu, norėjo ją apžiūrėti, tačiau ji pasakė, kad jai jų pagalba nereikalinga. Sūnui atleido, su juo susitaikė, pretenzijų neturi (b. 1. 36–39).

Liudytoja E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 18 d. ji dirbo Akmenės greitosios medicinos pagalbos centre. Apie 17.30 val. gavo pakartotinį iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykus ir įėjus į butą, pastebėjo senyvo amžiaus moterį, kuri nusiminusi pradėjo pasakoti, kad sūnus ją skriaudžia. Sakė, kad sūnus stumdosi ir prašė iškviesti policijos pareigūnus. Ar G. P. stumdė savo motiną, ji nematė, tik matė, kad sūnus buvo bute kartu su mama ir jie žodžiais ginčijosi, pastebėjo, kad sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus. Kadangi moteris prašė iškviesti pareigūnus, todėl ji juos ir iškvietė, nors pati fakto, kaip G. P. stumdo ar muša savo mamą, ji nematė. Ant moters nesimatė jokių sužalojimų (b. 1. 42–44).

Iš 2020 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (foto lentelėmis) matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. 1. 25–33).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 18 d., 17.57 val. alkoholio kiekio matuokliu G. P. nustatytas 3,35 promilių neblaivumas (b. 1. 66–67).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo G. P. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie G. P. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog G. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai E. P.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus motinos atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). G. P. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš savo motiną teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumams už kitus tyčinius nusikaltimus, ši aplinkybė laikytina G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

G. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Parenkant bausmės rūšį kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes: eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis: kaltinamasis net trylika kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau prieš kitą asmenį, ir neišnykus teistumui vėl padarė analogišką nusikaltimą, kas rodo, kad jo smurtinis elgesys linkęs kartotis. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. P. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu, taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą, teisme neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo neintensyvus (smurtinis veiksmas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių ar ilgai trunkančio fizinio skausmo, ir sąlygotas didelio alkoholio kiekio, kas tikrai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kas rodo šiek tiek mažesnį padarytos veikos pavojingumą. G. P. administracine tvarka nebaustas (b. 1. 61), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, turi 65 proc. netektą darbingumą (b. 1. 64, 65). Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kaip pats kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, jog jis labai nori ir gali atlikti viešuosius darbus, nes jo fizinė sveikata tai leidžia, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) įmanoma pasiekti paskyrus G. P. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi ir gali priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Įvertinus kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį, norą keistis, bausmės trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d., 3 d.) – 6 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį, iš viso 240 valandų.

Atsižvelgiant į tai, kad G. P. savo kaltę pripažino visiškai, ir dėl to bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, G. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 18 d. 18.39 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 15.19 val. išbūtas laikas (1 para), kuri prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms ir laikytina kaltinamąjį atlikus dalį bausmės – 6 viešųjų darbų valandas (b. 1. 70–72; 86–87).

2020 m. birželio 19 d. nutarimu G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. 1. 83–85).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį, iš viso 240 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. P. galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį, iš viso 160 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. P. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 18 d. 18.39 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 15.19 val. išbūtą laiką (vieną sulaikymo parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti 2020 m. birželio 19 d. nutarimu G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. P., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti G. P., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Gintarė Bunikienė