Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sandrax“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja vadovaujasi 2004-05-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 32 p., kuriame nustatytas baigtinis sąrašas teisės aktų, kurių privalo laikyti licencijų turėtojai, taigi atsakovo nutarime minimas 2011-10-11 Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas (toliau – ir Aiškinamasis raštas) licencijos turėtojui neturi jokios teisinės galios. Aiškinamasis raštas neatitinka norminiam teisės aktui keliamų reikalavimų, jame tik aiškinami įstatymo projekto tikslai, uždaviniai, galimos įstatymo pasekmės, reguliavimo sritis, nurodami įstatymų projekto autorius, projekto iniciatoriai ir kitos teisėkūros procese būtinos aplinkybės.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., alkoholinius gėrimus galima parduoti atidarytoje pakuotėje vartoti vietoje, o iš ginčijamo nutarimo akivaizdu, kad 4 alaus buteliai buvo atidaryti. Taip pat akivaizdu, kad minėti alkoholiniai gėrimai buvo vartojami vietoje, t. y. jie buvo parduoti vartoti tik vietoje.

Pardavėja ėmėsi visų įstatyme nustatytų galimų veiksmų, kad užtikrintų imperatyvios pareigos parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje laikymąsi. Įstatymas nesuteikia teisės trukdyti asmenims laisvai judėti. Jeigu kavinės darbuotojai leistų lankytojams išeiti tik suvartojus alkoholinius gėrimus, asmenys būtų skatinami juos vartoti, o tai prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsniui. Pardavėja laikėsi pareigos parduoti alkoholinius gėrimus atidarytus ir tik vartoti vietoje, t. y. davė bokalus, o klientės alų pradėjo gerti vietoje.

Nutarime nėra aiškiai nustatomas pažeidimo laikas ir būdas, t. y. nėra aišku, ar pardavėja pažeidė įstatymus parduodama alkoholinius gėrimus, ar UAB „Sandrax“ pažeidė įstatymus, kai pirkėjos išėjo iš kavinės.

Manant, kad galima taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. ir bausti juridinį asmenį už pirkėjo veiksmus, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. atitinka Konstituciją, joje nustatytą nekaltumo prezumpciją, teisinės valstybės principą, teisėtų lūkesčių principą ir kitus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 44).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus, todėl užtenka, kad būtų nustatytas faktas, jog pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje, kad būtų pripažįstama jos kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. reikalavimo nesilaikymo. Pareiškėja per savo samdytus darbuotojus sudarė reikalingas sąlygas draudžiamu metu išsinešti alkoholinius gėrimus. Tokiais veiksmais pareiškėjai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo vykdoma ne viešojo maitinimo, o prekybinė funkcija.

Mano, kad pareiškėjos argumentas, jog pardavėja įsitikino, kad gėrimai bus vartojami vietoje, nepanaikina pažeidimo fakto ir jos atsakomybės už padarytą pažeidimą, be to, tokie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Barmenė dviem merginoms parduodama iš karto 4 butelius alaus negalėjo nesuprasti, kad jos alkoholinius gėrimus perka norėdamos išsinešti, o ne vartoti viešojo maitinimo vietoje.

Pareiškėjo atstovės tik techniškai atidaroma gėrimo pakuotė, neužtikrinant jo vartojimo vietoje, taip pat stiklinės padavimas, o ne pilstymas, kaip įprasta viešojo maitinimo įstaigose, įrodo, kad pareiškėja jai priklausančiame bare aplaidžiai ir nerūpestingai vykdo Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

Akcentuoja, kad nei įstatymų leidėjas, nei kontroliuojanti institucija nėra įpareigota juridiniam asmeniui pateikti priemonių sąrašą nustatyti detalų elgesio modelį, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Kokį priimtiną veikimo modelį pasirinks atskiras ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymu jam nustatytą pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 iki 8 valandos) tik vartoti vietoje, yra jo diskrecijos teisė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos pasirinktas veikimo modelis neužtikrino įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., be kita ko, nustatyta, kad šis draudimas netaikomas parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams. Alkoholinio gėrimo taros ne tik atidarymas, bet ir pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan., yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla. Iš pareiškėjos nėra reikalaujami neįvykdomi veiksmai, o teisės aktų reikalavimus ji interpretuoja sau naudinga prasme, siekdama bet kokiomis priemonėmis išvengti gresiančios atsakomybės.

Nurodo, kad pareiškėjos veiksmuose nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, o ne Aiškinamojo rašto pažeidimas. Aiškinamasis raštas yra neatsiejama teisėkūros sudėtinė dalis, lydimoji įstatymo medžiaga, tik pritarus aiškinamajame rašte išdėstytai pozicijai yra priimamas atitinkamas įstatymo projektas, kuris teisės subjektams vėliau tampa privaloma elgesio taisykle.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad Departamento darbuotojai 2012-04-17 atliko patikrinimą pareiškėjai priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir 2012-04-17 patikrinimo protokole Nr. ATK2-117 (b. l. 37–38) užfiksavo, kad joje po 22 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti. Nurodoma, kad 2012-04-17 22.18 val. pagal kasos kvitą 000002 (000001, LF (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad barmenė M. K. už 14,00 Lt pilietėms I. K. ir V. J. pardavė 4 butelius alaus „Kalnapilis Original“ po 0,5 litro talpos (5 proc. alkoholio tūrio). Barmenė visus 4 alaus butelius atidarė. Pilietės I. K. ir V. J. kavinėje išgėrė po vieną butelį alaus, o likusius du iš kavinės išsinešė.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Departamentas 2012-04-26 nutarimu Nr. ATK2-99/12 UAB „Sandrax“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimą skyrė 500 Lt baudą.

Ginčo dalykas – 2012-04-26 Departamento nutarimo Nr. ATK2-99/12 teisėtumas ir pagrįstumas.

Alkoholio kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01) 18 str. 3 d. 12 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Teismas, įvertinęs normos turinį, daro išvadą, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Taigi atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors jie parduoti ir atidarytoje pakuotėje.

Iš byloje surinktų įrodymų (patikrinimo protokolo (b. l. 37–38), V. J. ir I. K. paaiškinimų (b. l. 42, 43), kasos kvito (b. l. 40) matyti, kad pareiškėjai priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 22.18 val. barmenė už 14,00 Lt I. K. ir V. J. pardavė 4 butelius alaus „Kalnapilis Original“ po 0,5 1itro talpos (5 proc. alkoholio tūrio) ir juos visus atidarė. Pilietės I. K. ir V. J. kavinėje išgėrė po vieną butelį alaus, o likusius du butelius iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, išsinešė.

Aplinkybė, kad minėtos pilietės du atidarytus butelius alaus išsinešė iš kavinės, patvirtina, jog pareiškėja nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 punkte nustatyto imperatyvo alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik vartoti vietoje.

Pažymėtina, kad 2011-10-11 Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16 (1) straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų.

Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių, kad pilietės I. K. ir V. J. nusipirkto alaus neišsineštų iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pareiškėjos pasirinktos priemonės, kurias panaudojo jos darbuotoja (butelius atidarė, tačiau alaus į stiklines neįpylė, o padavė atskirai), neužtikrino įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo.

Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Aiškinamuoju raštu nebuvo nustatomos, keičiamos, pildomos ar naikinamos teisės normos, tačiau pažymi, kad tai nepaneigia Departamento teisės į jame išdėstytus argumentus atsižvelgti priimant nutarimą, kadangi Aiškinamajame rašte, kuris yra privalomas pagal Seimo statutą, pagrindžiama įstatymo leidėjo valia, įstatymo reikalingumas, jo tikslai ir pan. Be to, pareiškėjai ekonominė sankcija pritaikyta už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, o ne už Aiškinamojo rašto, pažeidimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nuostatų atitikties Konstitucijai, taigi pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja pagrįstai nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nuostatų pažeidimą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. už tokį pažeidimą įmonės gali būti baudžiamos nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Pareiškėjai buvo skirta minimali įstatyme nustatyta 500 Lt bauda. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Sandrax“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.