Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Ritos Raulynaitienės 2019 m. spalio 1 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ – miško darbininku, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 1988 m. lapkričio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnį 118 straipsnio 3 dalį 5 metams laisvės atėmimo;

2) 1997 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo ir 500 Lt. bauda;

3) 2002 m. spalio 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 111 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo;

4) 2016 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, gydytis nuo alkoholizmo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 16.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei D. R. į galvą, padarydamas dešinio smilkinio srities sumušimą, tokiu būdu mušdamas sukėlė šeimos narei D. R. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona D. R. santuokoje gyvena daugiau nei 33 metai, veda bendrą ūkį, gyvena sutuoktinei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 15 val. grįžo namo neblaivus. Po darbo išgėrė pusė litro degtinės. Namuose turėjo litrą 7,5 proc. stiprumo alaus, kurį norėjo išgerti. Sutuoktinė supykusi, kad jis neblaivus, jo alų išpylė į virtuvės kriauklę. Ji priekaištavo jam, kad jis vėl neblaivus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis buvo neblaivus, todėl visų konflikto aplinkybių nepamena. Buvo labai supykęs. Būdamas virtuvėje kumščiu du kartus sudavė sutuoktinei D. R. į galvą. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Su sutuoktine pykstasi dažnai. Nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą, sutuoktinės atsiprašys. Prašo, esant galimybei šią bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 49-50, 53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, ji išpylė į kriauklę sutuoktinio A. R. parsineštą alų, neleido jam girtauti namuose. Sutuoktinis puolė ją mušti. Sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį. Įvykį matė kartu gyvenanti dukra U. K.. Dukra iškvietė policijos pareigūnus. Po sutuoktinio fizinio smurto, ji patyrė sužalojimą dešinėje galvos pusėje, jaučiamas galvos sumušimas, iškilęs guzas. Sutuoktinis fiziškai smurtavo pirmą kartą (b. l. 11-13, 24-25).

Liudytoja U. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su tėvais D. ir A. R.. Motina dažnai pykstasi su tėvu, kadangi jis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus. 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 16.00 val. buvo savo kambaryje. Išgirdo, kad tėvai pykstasi, nes tėvas vėl iš darbo grįžo neblaivus. Stengiasi į tėvų konfliktus nesikišti, bet išgirdusi, kaip motina suriko: „dar mušasi“, atbėgusi į virtuvę pamatė, kad tėvas laiko motiną ranka suėmęs už marškinėlių. Motina pasakė, kad tėvas kumščiu du kartus sudavė jai į galvą. Ji tėvą išvedė iš namų, užrakino buto duris. Ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė tėvą (b. l. 28-29).

Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13, 16-18).

Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, jog smurtą patyrusi D. R. paaiškino, kad jos neblaivus sutuoktinis A. R.. grįžęs namo, norėjo toliau girtauti, tarp jų kilus konfliktui, jis du kartus kairės rankos kumščiu trenkė jai į galvą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Schemoje pažymėtas ant nukentėjusiosios užfiksuotas paraudimas veido srityje (b. l. 34-37).

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas VID 201904 161903.mp4, kuris įkeltas į PRĮR prie ROIK Nr. 0119000475083. Užfiksuota, jog D. R. paklausta „kas atsitiko?“, atsako „vyras smurtauja, trenkė du kartus“, „jis turėjo alaus bambalį, aš norėjau jį išpilti ir jis man davė“, „kumščiu sudavė“ (b. l. 39-41).

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadoje Nr.G2385/2019(02) matyti, kad D. R. konstatuotas dešinio smilkinio srities sumušimas, padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 33).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr.2147 matyti, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.00 val. A. R. nustatytas 2,70 (promilių) apsvaigimas (b. l. 56).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog A. R. 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 16.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei D. R. į galvą, padarydamas dešinio smilkinio srities sumušimą, tokiu būdu mušdamas sukėlė šeimos narei D. R. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu paskirti kaltinamajam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojimą, baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė rūšis visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 101-104).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiam tyčiniam nusikaltimui. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau už veikas, nesusijusias su smurto naudojimu ( b. l. 68-76), baustas administracine tvarka (b. l.77-80), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 10 metų laikotarpyje 5 kartus (b. l. 85), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įskaitoje registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 82), tačiau 2019 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr.93TPK-1121/2019 nurodyta, kad A. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 90).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. R. į bausmės laiką įskaitytinas laikas jo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.25 val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 16.59 val. (2 paros) (b. l. 54, 61).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, įpareigoti A. R. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.25. val. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 16.59 val. (2 paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.