Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (8 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 64¹ straipsniu, bausmes subendrinus ir sumažinus, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 metams (asmens bylos 1 tomo 1 dalis, b. l. 3-50). Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, sumažinus bausmę ir subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 metams 3 mėnesiams (asmens bylos 1 tomo 1 dalis, b. l. 63-67). Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 1 d.

3. Šiaulių tardymo izoliatorius Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 20-2286 A. P. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (asmens bylos 2 tomas 2 dalis, b. l. 42-43), tačiau skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Nuteistasis A. P. skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra.

4.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga.

4.2. Nuteistojo teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. charakteristika, kurioje jis apibūdinamas kaip greitai besiadaptuojantis, prisitaikantis prie reikalavimų, gerai atliekantis kameros tvarkinio pareigas, turintis gerus įgūdžius, taktiškas, mandagus, nepastebėtas konfliktinėse situacijose su administracijos atstovais ir kitais kameroje esančiais nuteistaisiais, drausmine tvarka nebaustas; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymas, kuriuo jis paskirtas į ūkio aptarnavimo būrį virtuvės darbininku; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas, kuriuo jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas, kuriuo jam suteikta teisė išvykti be sargybos; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. sausio 7 d., 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. birželio 6 d. įsakymai, kuriais jam leista išvykti be sargybos arba palydos už Šiaulių tardymo izoliatoriaus ribų į (duomenys neskelbtini) (gyvūnų prieglauda) atlikti talkos darbus; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymas, kuriuo jam suteikta trumpalaikė 3 parų išvyka į namus; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. kovo 5 d. įsakymas, kuriuo jam leista laisvu nuo darbo metu užsiimti individualia kūrybine veikla; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022m. balandžio 5 d. įsakymas, kuriuo jam leista mokamų atostogų metu nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. išvykti namo; Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. gegužės 10 d. įsakymas, kuriuo jam leista 8 val. išvykti iš pataisos namų pasimatyti su artimaisiais; teigiama Socialinio tyrimo išvada Nr. 20-2142) leidžia teigti, kad teismo išvada, jog paleidus jį lygtinai taikoma probacija nepasieks tikslų, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.

4.3. Akcentuoja, kad teismas konstatavo, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir Socialinio tyrimo išvada yra palanki taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nepagrįstai atmetė Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą, motyvuojant tuo, kad Socialinio tyrimo išvada yra su manipuliaciniu jo elgesiu bei suabejojo lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu antrą kartą efektyvumu. Nuteistojo teigimu, pastarosios išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

4.4. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo jo pažadais ir gerais ketinimais bei neįvertino aplinkybės, jog 2021 m. sausio 5 d. gimė jo sūnus. Teigia, kad sūnaus gimimas iš esmės pakeitė jo mąstymą, pasikeitė prioritetai, kadangi jis nori gyventi šeimoje, dirbti jos labui, auginti sūnų, dalyvauti jo auklėjime, tą daro jau ir dabar, kiek jam leidžia aplinkybės: gyvena kartu su sūnaus mama S. Ž., su kuria ruošiasi užregistruoti santuoką, kas 3 mėnesius grįžta į jų bendrus namus (buvo 3 kartus, iš jų – vieną kartą prailgintose atostogose 10 dienų) ir visą laiką praleidžia su sūnumi, kiekvieną dieną su šeima bendrauja telefonu, šeima apie 15 kartų buvo atvykusi pas jį į trumpalaikius pasimatymus. Teigia, kad jo sūnaus mama juo pasitiki, tiki jo gerais ketinimais ir noru gyventi šeimoje bei yra verta pasitikėjimo, kadangi (duomenys neskelbtini) baigė farmacijos studijas, įgijo magistro laipsnį ir dirba vaistinėje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teigia, kad šeimyninis gyvenimas, kurio anksčiau neturėjo, gali daryti teigiamą įtaką ateityje, o tuomet, kai darė nusikalstamas veikas, apie rimtus šeimyninius santykius negalvojo ir nelabai tikėjosi, kad S. Ž. ketinimai jo atžvilgiu yra rimti. Nurodo, kad apie tai, jog S. Ž. laukiasi jo sūnaus, sužinojo jau po paskutinių nusikalstamų veikų padarymo, vykstant ikiteisminiam tyrimui, ir ši žinia daug ką pakeitė jo mąstyme. Pažymi, kad teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjant baudžiamąsias bylas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose jis „žaidė“ šeimos ir mažamečio vaiko korta, prašydamas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi teiginiai apie jo savijautą, sužinojus, kad taps tėvu, buvo visiškai nuoširdūs. Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu 1 metus ir 4 mėnesius jam buvo skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios metu nepadarė jokių nusižengimų, o tai rodo gerus jo ketinimus dorai gyventi ateityje. Be to, sužinojęs, kad S. Ž. laukiasi, atsisakė senų draugų, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), o paleistas lygtinai ketina nedelsiant vėl pradėtų dirbti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kurios turi darbo pasiūlymą ir taip galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo bei atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Teigia, kad aplinkybė, jog pasiprašė bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio dalyje, rodo, jog yra tvirtai nusprendęs niekada negrįžti į įkalinimo vietas, kadangi žino, kas laukia įkalinimo vietose asmenų, kurie ankstesnę bausmę atliko ūkio dalyje. Pažymi, kad jo gerus ir dorus ketinimus laisvėje įrodo jo elgesys bausmės atlikimo vietoje – dalyvauja visose resocializacijos programose, sporto varžybose, visuomeninėje veikloje.

4.5. Taip pat gautas nuteistojo prašymas pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad jis trečią kartą buvo paskatintas, suteikiant leidimą 8 val. išvykti iš pataisos namų teritorijos pasimatyti su artimaisiais, taip pat papildomai leista 3 paroms išvykti į namus, į pataisos įstaigą grįžo be pažeidimų.

4.6. Atsiliepimų į nuteistojo A. P. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas

2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

3. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvadomis ir konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija netinkamai įvertino nuteistojo A. P. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia – 2020 m. lapkričio 25 d. (asmens bylos 1 tomo 1 dalis, b. l. 51), numatoma pabaiga – 2025 m. vasario 22 d. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį atliktų 2023 m. sausio 6 d., lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2022 m. liepos 6 d., 2022 m. liepos 18 d. faktiškai atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas – 1 metai 7 mėnesiai 20 dienų). Iš byloje esančios 2022 m. birželio 30 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, A. P. šiuo metu yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (stebimas rizikos mažėjimas gyvenimo stiliaus ir draugų srityje) (asmens bylos 2 tomo 2 dalis, b. l. 29-37). Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tokios rizikos lygis turi būti įtikinamas dėl to, kad būdamas laisvėje nuteistasis nebenusikals. Minėta pažanga turi patvirtinti aplinkybę, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir jis (nuteistasis), būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams. Apygardos teismo nuomone, A. P. nustatytas vidutinis pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygis, net ir stebint jo akivaizdžią pažangą, neleidžia daryti išvados dėl įtikinamos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nebuvimo.

5. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, priėmusi nutarimą A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi didelę kriminalinę patirtį; mažina finansinius įsipareigojimus; gali turėti priklausomybės problemų; kartais stokoja suvokti savo elgesio pasekmes; linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį; turi darbinę motyvaciją ir realias įsidarbinimo galimybes; turi stiprius palaikančius ryšius su šeimos nariais; turi teigiamą požiūrį į priežiūrą; motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir stebimi vertybių sistemos pokyčiai; turi konkrečius ateities planus; drausmine tvarka nebaustas; du kartus skatintas; dalyvauja savanoriškoje veikloje visuomenės labui. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad keturi komisijos nariai balsavo „už“ lygtinio paleidimo taikymą A. P., vienas – „prieš“. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narė J. T. pateikė atskirąją nuomonę, kad nuteistajam neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, motyvuodama tuo, kad nors nuteistasis turi palaikančius ryšius su artimaisiais, jam gimė sūnus, nori rūpintis sūnumi, tačiau jis darė nusikaltimus net ir gyvendamas šeimoje, todėl šeima nėra apsauginis rodiklis. Taip pat pažymėjo, kad nuteistasis teistas 9 kartus, naujas nusikalstamas veikas darė lygtinio paleidimo metu (2011 m.), baustas už narkotinių medžiagų vartojimą įkalinimo įstaigoje. Komisijos narės teigimu, jam reikėtų gydytis nuo psichotropinių medžiagų ir atkryčio, nuteistasis nemato savo neigiamų savybių, todėl nėra motyvuotas keistis, pasižymi agresyvumu ir impulsyvumu, linkęs keisti nuomonę pagal situaciją.

6. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, vyktų gyventi pas sugyventinę S. Ž. ir jų mažametį sūnų (gim. 2001 m.) į sugyventinės nuomojamą butą, kuris atitinka intensyvios priežiūros reikalavimus, jo sugyventinė charakterizuojama teigiamai. Nuteistojo teigimu, paleistas į laisvę jis turėtų galimybę dirbti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, iš viso 3 kartus skatintas, 8-11 klases baigė pataisos įstaigoje, specialybės nėra įgijęs, pataisos įstaigoje paskirtas ūkio aptarnavimo būrį virtuvės darbininku, dalį priteistos žalos yra atlyginęs, palaiko artimus santykius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiuose administracijos organizuojamuose pozityvaus laisvalaikio užimtumo renginiuose (įvairiose sportinėse varžybose ne kartą užėmė prizines vietas), susitikimuose su įstaigos vadovybe, valstybinių institucijų atstovais ir savanoriais, pataisos programose. 2021 m. baigė 6 mėnesių trukmės Nuteistųjų fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos lavinimo programą, 9 mėnesių trukmės pozityvaus mąstymo skatinimo programą. 2021-2022 m. dalyvavo VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto organizuojamuose neformalaus socialinių įgūdžių ugdymo programoje „Visi skirtingi, visi lygūs“. Nuo 2022 m. gegužės dalyvauja 6 savaičių trukmės elgesio pataisos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte teigiama, kad jis neturi priklausomybės alkoholiui, psichotropinėms, narkotinėms medžiagoms, neturi psichikos ir elgesio sutrikimų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pažymima, kad A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra esminis pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Patvirtinant šią išvadą, pažymėtina, kad nuteistajam, net ir atlikusiam bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. didelė kriminalinė patirtis, turimi finansiniai įsipareigojimai ir galimos problemos dėl lošimo, savo elgesio pasekmių suvokimo stoka, polinkis pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

8. Pritariant skundžiamos nutarties išvadoms, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas A. P. nėra pirmasis – praeityje jis yra teistas septynis kartus (neįskaičiuojant Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kadangi dar nebuvo sulaukęs pilnametystės ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kadangi padarytas baudžiamasis nusižengimas). Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei – paprastos ir kvalifikuotos vagystės, plėšimai. Taip pat teistas už smurtinius nusikaltimus – Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. už plėšimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą nuteistas galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas neatlikęs 5 metų 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, bausmės atlikimo metu nustačius iš esmės analogiškas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 54-61, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), tačiau lygtinio paleidimo metu A. P. 2011 m. birželio 13 d. jis įvykdė vagystę, o 2011 m. liepos 17 ir 26 d. – du plėšimus. Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2019 m. balandžio 26 d. (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 54-61) ir nepraėjus nei trims mėnesiams vėl padarė naujas nusikalstamas veikas – šiuo metu laisvės atėmimo bausmę A. P. atlieka pagal kelis nuosprendžius už iš viso 18 nusikalstamų veikų, iš kurių viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių, likusios – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3-4 d.): Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu 2019 m. nuo liepos 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (8 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu 2020 m. gegužės 25 d. savo nuomojamame name įsigijus šaunamąjį ginklą bei jį neteisėtai laikius iki 2020 m. gegužės 28 d., t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi nusikalstamos veikos, atlikus paskirtas bausmes, iš naujo daromos kelių mėnesių ar net kelių dienų laikotarpyje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė – areštas, taip pat ir lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalsdavo, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, rodo jo nenorą paklusti įstatymų reikalavimams. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, t. y. ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bet ir visus kitus nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, kurie nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga leidžia manyti, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Vertinant A. P. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo problemas, susijusias su savo elgesio pasekmių suvokimo stoka, polinkiu pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra linkęs pateikti save iš gerosios pusės, pasižymi aukšta saviverte, kartais stebimas savęs pervertinimas. Kalbėdamas apie nusikalstamų veikų priežastis ir jų padarymo aplinkybes, nuteistasis nėra iki galo atviras ir nuoširdus, dalį jų slepia, neigia (pavyzdžiui, priklausomybę azartiniams lošimams). Vertinant nusikalstamą elgesį taip pat pastebėta, kad nuteistajam būdingas agresyvumas ir spontaniškumas, nes nusikalstamas veikas darė iš anksto neplanuodamas, o siekdamas asmeninės naudos naudojo smurtą. Pastebėtina ir tai, kad nors įkalinimo įstaigose, kaip tvirtina nuteistasis, jis užstodavo silpnesnius ar žemesnėms kastoms priklausančius įkalintuosius, laisvėje jo aukomis tapo būtent pažeidžiami asmenys, dėl neblaivumo sunkiau besiorientuojantys aplinkoje ir galintys mažiau pasipriešinti. Nors iš pateiktos medžiagos matyti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis sugeba laikytis nustatytos tvarkos, tačiau polinkis pateisinti savo nusikalstamą elgesį ir savo elgesio pasekmių suvokimo stoka vis dar išlieka aktualūs kaip A. P. nusikalstamumą didinantis rizikos veiksniai, atsižvelgiant į palyginti neilgą atliktos bausmės laiką.

10. Abejonių probacijos sėkme kelia ir finansiniai A. P. įsipareigojimai. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau turi priteistų civilinių ieškinių, be to, turi mažametį vaiką. Nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. birželio 17 d. nuteistasis savanoriškai pervedė 240 Eur pagal vykdomuosius raštus ir 605 Eur išlaikyti vaiką. Pagal vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir išmokų sumokėta 799,28 Eur žalai atlyginti. Iš asmeninės sąskaitos pagal vykdomuosius dokumentus sumokėta 258,30 Eur, liko neatlyginta – 4 848,44 Eur priteistos žalos. Nors lygtinio paleidimo atveju nuteistasis teigia, kad turės darbą, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai šioje bausmės vykdymo stadijoje išlieka dideli, o jo darbinė patirtis maža (VSDFV duomenimis, nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 4 d. ir nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., iki tol teigė dirbęs tik nelegaliai, trumpais laikotarpiais). Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamas veikas darė siekdamas pasipelnyti, kadangi reikėjo pinigų pragyvenimui ir kazino. Todėl nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai bei darbo patirties trūkumas gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Apygardos teismo vertinimu, visos anksčiau išvardintos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir vertinant jas kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo A. P. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, kad išėjęs į laisvę jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimo tikslų siektų vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis.

12. Nors nuteistojo skunde akcentuojama, kad jis pataisos įstaigoje yra kelis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, sporto varžybose, visuomeninėje veikloje, nepažeidė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų ikiteisminio tyrimo metu, yra motyvuotas keistis ir turės galimybę įsidarbinti bei pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nuteistajam šiuo metu negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o A. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.