Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, LR pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti Anglijoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, gyvena (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdama išrinkta (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos (toliau NSB) valdybos pirmininke, dėl einamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatuose, patvirtintuose 1995 m. lapkričio mėnesį namo gyventojų visuotiniame susirinkime, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2014-12-31 pasisavino jos žinioje buvusį, (duomenys neskelbtini) NSB, priklausantį didelės vertės turtą - pinigines lėšas, o būtent:

- iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) NSB AB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš bendrijos kasos gavusi 104 580,00 Lt, sugrąžinusi į kasą 7600,00 Lt bei į AB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 22000,00 Lt (viso 29600,00 Lt), o likusiai 74 980,00 Lt (21715,71 Eur) sumai nepateikusi pinigų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų ir negrąžinusi pinigų į kasą, juos pasisavino;

- bendrijos vardu iš UAB „M“ pagal įformintą 2013-11-25 PVM sąskaitą –faktūrą AAA – (duomenys neskelbtini) už 3600 Lt įgijusi šilumokaitį (duomenys neskelbtini) ir jam apmokėti iš kasos gavusi apskaitos dokumentais - kasos išlaidų orderiu neįformintas pinigines lėšas - 3600,00 Lt, iš minėtos sumos 2013-10-10 UAB „M“ sumokėjusi tik 2400 Lt ir jos nurodymu 2013-10-30 mokėjimo pavedimu Nr. 1580 bendrovei „M“ į sąskaitą esančią AB „B“ Nr. (duomenys neskelbtini) už nupirktą šilumokaitį (duomenys neskelbtini) pervedus 1200 Lt, nepateikė 1200 Lt panaudojimą pateisinančių apskaitos dokumentų ( kasos pajamų orderio, grynų pinigų sumokėjimo kvito) ir negrąžinusi į kasą nepanaudotų 1200 Lt, (347,(duomenys neskelbtini) Eur) juos pasisavino;

- 2011 metais sausio ir kovo mėnesiais pasisavino iš gyventojų už paslaugas surinktas ir kasoje bei apskaitoje neužpajamuotas pinigines lėšas - 1800 Lt (521,32 Eur),

t.y., ji, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2014-12-31 viso neteisėtai pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) NSB priklausantį didelės vertės turtą - 77 980,00 Lt (22584,57 Eur) piniginių lėšų, padarydama (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) NSB 77 980,00 Lt (22584,57 Eur) turtinę žalą.

V. K. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji, būdama bendrijos pirmininke, kaltinime nurodytu būdu pasisavino 77 980 Lt (22584,57 Eur). Ji parodė, jog 2010-04-19 buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininke, iš buvusio bendrijos pirmininko priėmė visą apskaitos dokumentaciją. Jos kaip bendrijos pirmininkės žinioje buvo bendrijos piniginės lėšos, kurias sudarė piniginės lėšos buhalterės nustatytomis dienomis surinktos iš bendrijos gyventojų ir dar neįneštos į bendrijos sąskaitą banke bei lėšos laikomos bendrijos atsiskaitomoje sąskaitoje ir jomis ji galėjo disponuoti. Bendrijos buhalterė nustatytomis dvi mėnesio dienas rinko iš gyventojų mokesčius ir vienos dienos surinktus pinigus sudėdavo į neužplombuotą inkasacinį maišelį, kurį su pinigais palikdavo jai ir tada ji iš tų pinigų dalį paimdavo savo reikmėms, o kitus perduodavo inkasatoriams iš firmos „G4S“ įnešimui į banką. Ji negali nurodyti tikslių sumų, kurias paimdavo, nes jos buvo įvairios - po 1000 Lt, 2000 Lt ar 5000 Lt. Tuo metu bendrijos vardu buvo atidarytos dvi banko sąskaitos: AB „K “ paskolinė sąskaita ir AB „A“ sąskaita. Atidarius minėtas sąskaitas buvo paimti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodai minėtoms sąskaitos, 2010 metų vasarą ji paėmė mokėjimo kortelę, susietą su sąskaita AB „A“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus iš šios sąskaitos galėjo išsigryninti bankomate. Nuo 2010 metų ji turėjo įvairių asmeninių problemų: jos vienturtis sūnus, būdamas moksleivis, pralošė didelę pinigų sumą, turėjo skolų ir jai teko grąžinti jo skolas, sūnus buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, be to, sudegė jos sodyba, autoįvykio metu ji sudaužė automobilį, tėvas patyrė du infarktus, todėl atsirado daug išlaidų ir jai neužteko turimų pajamų, todėl įvairiomis sumomis ėmė pinigų iš bendrijos kasos bei atsiskaitomosios sąskaitos, tačiau kokią sumą ir kada tai buvo pirmą kartą tiksliai negali nurodyti, nes nepamena. Ji pripažįsta, kad pasisavino 1200 Lt, kurie buvo skirti šilumokaičio pirkimui, o taip paėmė dalį surinktų iš gyventojų mokesčių, kurie buvo neužpajamuoti. Vėliau, prieš patikrinimą, buhalterė G. R. atvežė jai pasirašyti išlaidų orderius įvairiomis pinigų sumoms, kurias ji buvo paėmusi iš bendrijos savo reikmėms, kuriuos ji ir pasirašė, pripažįsta, kad tokiu būdu ji pasisavino bendrijos kaltinime nurodytą sumą - 77 980,00 Lt (22584,57 Eur). Šiuo metu ji uždarbiauja Anglijoje ir mano, kad per 3 metus ji gražins likusius pasisavintus bendrijos pinigus. Ji neturėjo tikslo pasisavinti bendrijos sukauptas lėšas, manė, kad juos sugražins, tačiau negalėjo jų sugražinti, nes turėjo daug išlaidų dėl atsiradusių asmeninių problemų.

V. K. kaltė, be jos pačios parodymų, įrodyta ir kitais, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.) ištirtais įrodymais.

Liudytojas Č. B. parodė, kad jis apie 15 metų yra namų bendrijos valdybos narys. Nuo 2010-04-19 namų bendrijos pirmininke išrinkus V. K., ji neorganizavo bendrijos narių susirinkimų ir valdybos narių posėdžių, su bendrijos gyventojais nebendravo, neteikė ataskaitų, dėl kaltinamosios pasisavintų pinigų bendrija turi skolų AB „L“ su kuria ji sudarė skolos gražinimo sutartį, iš kurios ir sužinojo, kad bendrija skolinga bendrovei 34934, 51 Lt (12.062eurų). Be to, bendrijos sąskaitoje neliko kaupiamųjų lėšų, ataskaitos apie panaudotas lėšas, kaltinamoji nepateikė. Pasiteiravus jos apie sukauptas lėšas, ji sakė, kad prisiima kaltę dėl išleistų pinigų, prašė bendrijos buhalterės dėl to nekaltinti. Jam žinoma, kad buvo atliktas bendrijos auditas ir nustatytas piniginių lėšų trūkumus (t. 1, b.l. 8-10, 14-16).

Liudytojas S.G. parodė, kad 2010 m. pavasarį bendrijos - (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) NSB pirmininke buvo išrinkta V. K., kuri per savo darbo laikotarpį susirinkimų neorganizavo, ataskaitų apie panaudotas pinigines lėšas neteikė. Namo gyventojai mokėjo buhalterei mokesčius už šildymą, karštą vandenį, liftus, bendro naudojimo elektros energiją, atliekų išvežimą, bendrijos kaupiamąsias lėšas, atlyginimus – pirmininkei, buhalterei, valytojai. 2014 m. gruodžio 21 d. ar 22 d. namo laiptinėje susirinkus daliai gyventojų, buvo pakviesta ir kaltinamoji, kuri pasakė, kad ji padarė klaidą, surinktų iš bendrijos pinigų nėra, pažadėjo juos grąžint. Ji nurodė, kad su AB „L“ V. K. bendrijos vardu yra sudariusi skolos grąžinimo sutartį dėl apie 34 000 Lt bendrijos skolos grąžinimo. Ji pasirašė pasižadėjimą, kad atlygins AB „L“ gyventojų sumokėtus ir jos pasisavintus bendrijos pinigus. 2015 metų sausio 7 d. visuotinio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkime metu V. K. buvo nušalinta nuo bendrijos pirmininkės pareigų, o jis išrinktas bendrijos pirmininku. V. K. jam bendrijos dokumentų neperdavė. Jis su NSB valdybos nariu Č. B. buvo nuėję į jos butą, kur jos tėvai perdavė susegtus segtuvuose, bet nesunumeruotus dokumentus ir nuo 2015 m. sausio mėnesio bendrijos gyventojai visus mokesčius moka patys savarankiškai. Iš jos tėvų sužinojo, kad ji išvykusi į užsienį, sakė, kad ji nesislapsto, o yra išvykusi dirbti, kad galėtų sugražinti bendrijai skolą. ( t. 1, b.l. 18-20 ).

Liudytoja G. R. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje buhaltere ir rinko iš gyventojų mokesčius, pildydavo žiniaraščius, kuriuose gyventojai pasirašydavo už perduotus mokesčius. Jai buvo nustatytas 345 Lt atlyginimas, nors pagal darbo sutartį buvo nurodyta, kad dirba jos mama A. R.. Bendrija turėjo atsidariusi banko sąskaitą AB „A“ į kurią inkasatoriai pristatydavo iš gyventojų surinktus pinigus - mokesčius. Be to, bendrija dar turėjo sąskaitą AB „K “ banke, bet tai buvo tik paskolinė sąskaita, kurioje buvo surinkti iš gyventojų pinigai, t. y. ji surinkusi mokesčius pervesdavo į „K “ banką kaip privalomą įmoką. V. K. bendrijos pirmininke buvo išrinkta 2010-04-19, tačiau kokios buvo V. K. pareigos, už ką ji konkrečiai buvo atsakinga, nežino. Ji buvo atsakinga už mokesčių surinkimą iš namo gyventojų ir žiniaraščio sudarymą. Pagal gautas sąskaitas iš AB „L“, AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, AB „Lesto“, AB „Kauno liftai“, nustatytus atlyginimus pirmininkui, valytojai, buhalterei, elektrikui paskaičiuodavo kiekvienam butui privalomus sumokėti mokesčius, o patys gyventojai individualiai susimokėdavo mokesčius už savo bute sunaudotą elektros energiją, šaltą vandenį ir dujas. Paskaičiavusi priklausomus mokesčius kiekvienam butui, ji atspausdindavo lapus -pranešimus apie mokesčių rinkimą, kuriuose buvo nurodyta kiekvienam butui privaloma sumokėti mokesčių suma ir nurodydavo kokiomis dienomis bus renkami mokesčiai. Ji rinko mokesčius dvi dienas iš eilės: pirmą dieną mokesčius mokėjo namo pirmos ir antros laiptinės gyventojai, o antrą dieną - trečios ir ketvirtos laiptinės gyventojai. Gyventojui, sumokėjus mokesčius, ji išduodavo laisvos formos kvitą, kuriame buvo iššifruota bendra mokesčių suma atskiromis įmokomis ir jie už sumokėtą sumą pasirašydavo mokėjimo žiniaraštyje. Ji suskaičiuodavo per pirmą dieną surinktų gyventojų mokesčių bendrą sumą ir sudėjusi juos į neužplombuotą inkasacinį maišelį, atiduodavo pirmininkei V. K. saugoti iki kitos dienos vakaro, kai rinkdavo mokesčius iš kitų dviejų laiptinių gyventojų. Pirmą dieną surinktą pinigų sumą ji užsirašydavo ant lapelio, kurį įdėdavo į inkasacinį maišelį. Sekančią dieną tą maišelį su pinigais ji pasiimdavo iš pirmininkės V. K. ir, pabaigusi rinkti likusius mokesčius, į banką inkasuodavo popierinius banknotus. Ji pastebėjo, kad V. K. išsiimdavo iš banko sąskaitos pinigus kas mėnesį nuo 1000 Lt iki 5000 Lt. Peržiūrėdama bendrijos banko išrašą matydavo, kad ji į banką inkasuodavo vieną pinigų sumą, o priduodama į banką buvo kita suma, be to, iš banko sąskaitos V. K. nusiimdavo tam tikras sumas iš bankomatų, paėmusi iš V. K. surinktus pinigus, pastebėdavo, kad inkasavimo maišelyje trūksta nuo 1000 Lt iki 5000 Lt ir tada ji trūkstamai pinigų sumai išrašydavo pinigų išlaidų orderį ir pateikdavo V. K. pasirašyti, kuri visada pateiktą orderį pasirašydavo. Tokių orderių galėjo būti V. K. apie 20 vnt. Ji žinojo, kad V. K. dirba (duomenys neskelbtini) administracijoje ir ja pasitikėjo, neįtarė, kad ji savinasi bendrijos pinigus. Jai žinoma, kad V. K., per visą laikotarpį, nesuorganizavo gyventojų susirinkimo, neteikė jokių ataskaitų gyventojams, kur yra išleidžiami bendrijos narių pinigai, kiek yra sukaupta bendrijos kaupiamųjų lėšų. Ji gavusi iš AB „L“ sąskaitą, pastebėjo, kad yra susidariusi skola ir ji šios skolos negalėjo apmokėti, nes nebuvo sukaupta kaupiamųjų (eksploatacinių) lėšų. Pagal avansines apyskaitas, kurias ji darydavo kiekvieną mėnesį 2014 m. gruodžio 31 d. pas V. K. turėjo būti apie 75 000 Lt bendrijos pinigų ( t. 1, b.l. 25-28 ).

Iš 2007-01-22 darbo sutarties Nr. 01 matyti, kad G. R. dirbo buhalterės pareigose nuo 2007-01-22 iki 2010-10-11. (t. 1, b.l. 171).

Iš 2010-11-02 darbo sutarties Nr. 5 matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) NSB buhalterės pareigoms buvo priimta A. R. (t. 1, b.l. 172-173).

Iš 1995-11-12 namo gyventojų visuotiniame susirinkime priimtame bei 1995-12-12 Panevėžio m. valdyboje Rejestro tarnyboje įregistruotų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatų matyti, kad bendrijos valdytojas (valdybos pirmininkas) atsako už bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą, disponuoja bendrijos lėšomis, esančiomis banke jos sąskaitoje, sprendžia kitus klausimus (p. 27.8; 27.10) (t. 3, b.l. 101-108).

Iš AB „A“ 2015-11-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mokėjimo kortelė, susieta su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduota V. K., o prie elektroninės bankininkystės galėjo prisijungti V. K. ir G. R. ( t. 3, b.l. 15-30).

Iš 2015-01-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. R. pateikė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos buhalterinius dokumentus (t. 3, b.l. 1 ).

Iš 2015-02-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad naujai išrinktas bendrijos pirmininkas S. G. pateikė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)- ojo namo savininkų bendrijos dokumentus (t. 3, b.l. 2 ).

Iš 2015-02-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. G. pateikė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)- ojo namo savininkų bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 3, b.l. 3 ).

Iš 2015-04-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. R. pateikė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) - ojo namo savininkų bendrijos buhalterinius dokumentus (t. 3, b.l. 4 ).

Iš 2015-11-05 UAB „M“ pateikto rašto matyti, kad pagal UAB „M“ 2015-11-25 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) NSB (toliau –Klientas) buvo parduotas šilumokaitis (duomenys neskelbtini) už 3600 litų, už kurį 2013-10-10 V. K. įnešė 2400 litų grynais pinigais, o 2013-10-30 vietiniu mokėjimo pavedimu bendrija pervedė -1200 litų (t. 3, b.l. 9-12).

Iš 2015-01-20 AB „L“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)- ojo namo savininkų bendrija 2014-10-11 pasirašė skolos grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri buvo pasirašyta valdybos ir bendrijos pirmininkės V. K. ir bendrija AB „L“ laikotarpiu nuo 2014-10-31 iki 2014-11-29 per 7 kartus sumokėjo 40915Lt (11849,79 Eur), o likusią 5744,77 Eur sumą padengs konkrečių namo butų savininkai, šios skolos įrašytos butų savininkams į sudarytas individualias sutartis (t. 1, b.l. 49-63, 65-66)).

Nustatyta, kad 2015-05-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialistas atliko (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini) NSB ūkinės finansinės veiklos tyrimą iš pateiktų bendrijos buhalterinių apskaitos dokumentų. Iš AB „A“, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų bei prisijungimų elektroniniais kanalais sąrašo, AB „L“ pateiktų duomenų apie susidariusį įsiskolinimą nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31 tvarkant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) NSB buhalterinę apskaitą buvo pažeidžiami LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimai, neįforminus kasos išlaidų orderio ir nesant 3600 Lt (1042,63 Eur) pinigų mokėjimo dokumento (kasos pajamų orderio, grynų pinigų sumokėjimo kvito) nuo kasos ir apskaitos nurašyta 3600 Lt UAB „M“ už šilumokaitį, kurio kaina 3600 Lt, o 2013-10-30 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M“ pervedė dar 1200 Lt, todėl tikėtina, kad bendrija patyrė 1200 Lt nuostolį.

Iš įrašų mokėjimo už paslaugas žiniaraščiuose nustatyta, kad bendrija 2011 metais sausio ir kovo mėnesiais iš gyventojų surinko 293996,82 Lt mokesčių už paslaugas, o kasoje užpajamuota 292196,82 Lt, t.y. neužpajamuota kasoje ir apskaitoje 1800 Lt (521,32 Eur) surinktų mokesčiai ( neužpajamuota ir V. K. avansinėje apyskaitoje).

Iš specialisto surašyto akto matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) NSB nustatyti 19 atvejų kai buvo įforminti kasos išlaidų orderiai ir juose užregistruota 67410 Lt pinigų išdavimas V. K., nenurodant išdavimo pagrindo, šie kasos išlaidų orderiai užregistruoti kasos suvestinėse ir nurodyta suma nurašyta nuo kasos. Be to, kasoje neužpajamuota laikotarpyje nuo 2010-04-01 iki 2014-11-30 nuo sąskaitos nurašyti gryni pinigai – 37170, iš jų 2 atvejais - 5000 Lt gavėjas užfiksuota V. K., be to, užfiksuota 98 atvejai išgryninant bankomatuose 32170 Lt. Tvarkant bendrijos grynų pinigų apskaitą pirmininkės V. K. vardu buvo įformintos avanso apyskaitos, kurios suregistruotos kasos išlaidų orderiuose įrašytos ir iš banko sąskaitų nuimtos, tačiau kasoje neužpajamuotos pinigų sumos, viso 104580 Lt (30288.46 Eur) sumai. V. K. vardu įformintose avanso apyskaitose, suvestinėje „atskaitingas asmuo V. K. laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2014-11-30“ užregistruota, kad V. K. gražino 29600 Lt (8572,75 Eur), iš jų 7600 Lt užpajamuota kasoje ir 22000 Lt įnešta į sąskaitą banke ir 2014-12-14 V. K. skola bendrijai sudaro 74980 Lt ( 21715,70 Eur) (40 priedas pažyma ) (b.l.. (b.l.122-194 1 t.- 1-189,2 t.).

Nustatyta, kad V. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdybos pirmininke, dėl užimamų pareigų sutarties pagrindu turėjo įgaliojimus disponuoti bendrijos turtu – piniginėmis lėšomis, surinktomis iš bendrijos gyventojų ir laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2014-12-31, paimdama iš gyventojų buhalterės jai perduotus surinktus mokesčius, paimdama iš kasos bei išgrynindama pinigus iš bendrijos banko atsiskaitomosios sąskaitos bankomatuose ir nepateikdama šių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, pasisavino 73780 Lt (21368 Eur), o atsiskaitydama su UAB „M“ už bendrijos įgytą šilumokaitį, pasisavino 1200 Lt (347 Eur) ir viso pasisavino 74980 Lt ( 21715,70 Eur). V. K. pripažino, kad kaltinime nurodytu būdu, pasisavino nurodytas bendrijos lėšas, panaudodama jas asmeniniams poreikiams. Jos kaltę patvirtina specialisto išvada, liudytojų S. G., Č. B., G. R. parodymai, kiti bylos rašytiniai įrodymai.

V. K., būdama namų savininkų bendrijos pirmininke, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2014-12-31, pasisavino jos žinioje buvusį namų savininkų bendrijos turtą - pinigines lėšas, kurios sudaro 74980 Lt ( 21715,70 Eur), jos viršija 250 MGL ir pagal BK 190 straipsnio nuostatas yra didelės vertės. Šį turtą pasisavino daugkartiniais veiksmais, taip pažeisdama bendrijos savininkų interesus ir darydama žalą, ji suvokė, kad neatlygintinai ir neteisėtai pasisavino bendrijos savininkų pinigines lėšas, pažeisdama jų interesus, darydama bendrijai žalą ir to savo veiksmais siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir jos veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą ar jos dalį iki nuosprendžio priėmimo), prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-06 pirminės apklausos metu V. K. atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad dirba užsienyje ir žadėjo atlyginti žalą, tačiau iki nuosprendžio priėmimo žalos ar jos dalies neatlygino ir nepadarė realių susitarimų su bendrija dėl žalos atlyginimo. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. K. nurodė, jog pripažįsta kalta, tačiau iš esmės ji prisipažino ne savo noru, o verčiama objektyvių aplinkybių, t. y. įrodymų – specialistas savo išvadoje nurodė V. K. padarytos bendrijai žalos dydį ir būdą, šias išvadas patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nustatyta, kad V. K. savinosi bendrijos lėšas pastoviai, ilgą laiką ( daugiau kaip 4 metus), palyginti nemažomis sumomis (ji pati nurodo, jog šios sumos siekė nuo 1000 Lt iki 5000 Lt.). Nors ji nurodo, kad bendrijos pinigines lėšas ji paėmė dėl to, kad turėjo asmeninių problemų, tačiau tai, kad tai truko daugiau kaip 4 metus, pasisavinta didelės vertės bendrijos turtas rodo, kad lėšos buvo grobstomos ne laikinai atsiradusioms problemoms spręsti, o jos lengvabūdišką ir atsainių požiūrį į patikėtas pareigas, neatsakingumą ir jos norą lengvai pasipelnyti, abejingumą bendrijos narių interesams. Kaltinamoji V. K. teisme nurodė kad ji prieš metus gražino bendrovei 29600 Lt (8573 Eur), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šios sumos pasisavinimo jai nebuvo pateikti kaltinimai, todėl tai negali būti pripažįstama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o priešingai, vienkartinis nemažos sumos įnešimas rodo, kad ji galėjo būti paėmusi iš bendrijos asmeniniams poreikiams tenkinti ir daugiau pinigų, dėl kurių kaltinimai jai nebuvo pareikšti. Nustatyta, kad V. K. surinkusi iš gyventojų pinigus, nesumokėjo mokesčių AB „L“, dėl ko 2015 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš bendrijos priteista 5628,13 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 5628,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme - 2015-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Eur žyminio mokesčio (b.l.69-701 t.), o tai rodo, kad dėl jos nusikalstamų veiksmų bendrijos nariams atsirado pareiga atlyginti papildomai atsiradusius nuostolius. Byloje esanti pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinta faktą, kad 2014-11-12 kaltinamoji pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-3 (duomenys neskelbtini) mieste, todėl yra pagrindo manyti, kad tuo ji siekė perleisti savo vardu registruotą turtą, siekiant išvengti savo turto disponavimo apribojimo ir jo panaudojimo nuostoliams atlyginti. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad V. K. nuoširdus prisipažinimas yra formalus, formali atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, nepripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

(Duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo priteisti iš V. K. 74980 Lt ( 21715,70 Eur), kuriuos ji pasisavino, dirbdama bendrijos pirmininke ir turėdama įgaliojimus jais disponuoti ir jų negražino, ši žala padaryta nusikalstamais V. K. veiksmais, todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios civiliniam ieškovui (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas. V. K. praeityje neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, jos veika susijusi su darbinių pareigų vykdymų, o šiuo metu ji nedirba bendrijos pirmininkės pareigose, todėl negali daryti analogiškų nusikalstamų veikų, ji dirba užsienyje, žada atlyginti padarytą žalą, todėl skirtina jai laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei baudžiamojo įstatymo numatytas bausmės vidurkis, arčiau jos minimumo, ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atidėti jos vykdymą ir skirti jai baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimą atlyginti padarytą bendrijai turtinę žalą bei sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą (BK 75 str. 1 d., 69 str. 1 d. 71 str.)

Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas prašo priteisti iš kaltinamosios turėtas 1100 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė vietinio mokėjimo nurodymus iš kurių matyti, kad už teisines paslaugas 2015-06-02 sumokėta 100 eurų, o 2015-06-03 – 500 eurų, 2015-12-28 sumokėta 500 Eur, nors iš nutarimo leisti įgaliotam atstovui dalyvauti procese matyti, kad atstovui K. R. leista atstovauti civilinį ieškovą tik nuo 2015-11-20 (b.l.42,1 t.), atstovas nepateikė sąskaitų, patvirtinančių už kokias konkrečias teisines paslaugas jam buvo apmokama, byloje nėra duomenų, kad jis būtų teikęs bendrijai teisines paslaugas už kurias buvo apmokėta 2015-06-02 ir 2015-06-03 mokėjimo nurodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas civilinio ieškovo atstovu (b.l.42,1 t.) ir jo žodiniu prašymu 1 valandą dalyvavo susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.l.67-68,4 t.), nuo 9 val. iki 10.36 val. dalyvavo teisiamajame posėdyje kaip civilinio ieškovo atstovas. Atsižvelgiant į civilinio ieškovo įgaliotojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismo nuomone, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra realios ir pagrįstos: byla yra nedidelė ir nesudėtinga, jos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje truko tik 1.36 valandos, buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, civilinio ieškinio dydis buvo nustatytas specialisto išvada, byloje nebuvo nagrinėjama teisminės praktikos taikymo klausimai, todėl darytina išvada, kad civilinio ieškovo įgaliotam atstovui K. R. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų, bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl jo prašymas tenkintinas iš dalies, priteistina pinigų suma įgalioto atstovo paslaugoms apmokėti mažintina iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti V. K. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti jai galutinę bausmę - laisvės atėmimą dviems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 3 d. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 69 ir 71 straipsniais skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti bendrijai padarytą turtinę žalą ir skirti 10 MGL (345 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. V. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V.K. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai 22584,57(dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt 57 cnt) eurus.

Priteisti iš V.K. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai 200 Eur atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme