- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-368-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš L. N. buto) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš N. U. buto) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (N. U. mokėjimo kortelės pagrobimas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (panaudojimas N. U. mokėjimo kortelės finansinei operacijai inicijuoti) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (apgaule savo ir kitų naudai įgijimas N. U. pinigų) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems);
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš I. R. buto) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę iš A. M. buto) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. I. buto) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš N. U. buto), pagal BK 214 str. 1 d. (N. U. mokėjimo kortelės neteisėtas įgijimas), pagal BK 214 str. 1 d. (panaudojimas N. U. mokėjimo kortelės finansinei operacijai inicijuoti), pagal BK 182 str. 1 d. (apgaule savo ir kitų naudai įgijimas N. U. pinigų) subendrintos apėmimo būdu (ideali nusikaltimų sutaptis), griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė už šiuos nusikaltimus paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (2 metų laisvės atėmimo) pridėta po dalį (3 mėnesius) švelnesnių bausmių, ir subendrinta bausmė J. S. paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių subendrinimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), paskirtos pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-11-08 iki 2006-12-07 bei pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendį atlikta bausmė.
Priteista iš J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. I., gyv. (duomenys neskelbtini), 3180 litų (2180 Lt – turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt - neturtinei žalai atlyginti).
Nukentėjusiosios V. I. civilinis ieškinys 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 700 Lt turtinei žalai atlyginti atmestas.
Priteista iš J. S. a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai N. U., gyv. (duomenys neskelbtini), 4490 Lt turtinei žalai atlyginti
Nukentėjusiosios N. U. 800 Lt civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 6 d. nuo 8 val. iki 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, P. M. gatvės (duomenys neskelbtini) name, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaužę durų dviejų įleidžiamų spynų atraktus, įsibrovė į 27 butą, priklausantį L. N., iš kur pagrobė pinigus - 600 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam L. N. 600 Lt turtinę žalą
Be to, jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą bei pagrobė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. 2006 m. spalio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) name, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaužę dviejų durų įleidžiamų spynų atraktus, įsibrovė į 22 butą, priklausantį N. U., iš kur pagrobė 1900 litų, auksinį vestuvinį žiedą 400 litų vertės, auksinį vestuvinį žiedą 400 litų vertės, auksinį žiedą 500 litų vertės, auksinį žiedą 300 litų vertės, skaitmeninį fotoaparatą 400 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) litų vertės, N. U. priklausantį mokėjimo instrumentą - AB bankas (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą finansinėms operacijoms inicijuoti, tuo padarė nukentėjusiajai N. U. 4100 Lt turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. 2006 m. spalio 18 d. 14 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, AB (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), atliko - inicijavo dvi finansines operacijas, iš bankomato paėmė 740 litų grynųjų pinigų, neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą - N. U. išduotą AB bankas (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y.2006 m. spalio 18 d. 14 val. 52 min. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, AB banko (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), apgaule, pasinaudojęs pagrobta N. U. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis - PIN kodu, operacinei sistemai ir bankui save pateikęs kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, taip suklaidinęs elektroninę sistemą ir banką, savo ir dviejų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, naudai įgijo svetimą turtą N. U. 740 litų, tuo padarė nukentėjusiajai N. U. 740 litų turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. 2006 m. lapkričio 8 d. nuo 8 val. iki 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) name, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaužę durų dviejų įleidžiamų spynų atraktus, įsibrovė į 19 butą, priklausantį I. R., iš kur pagrobė pinigus - 700 litų, tuo padarė nukentėjusiajai I. R. 700 litų turtinę žalą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. 2006 m. lapkričio 8 d. nuo 8 val. iki 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mieste P. M. gatvės (duomenys neskelbtini) name, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaužę durų dviejų įleidžiamų spynų atraktus, įsibrovė į 7 butą, priklausantį A. M., iš kur pasikėsino pagrobti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nerado.
Be to, jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. 2006 m. lapkričio 8 d. apie 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) name, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sulaužę durų spynos įleidžiamą atraktą, įsibrovė į 8 butą, priklausantį V. I., iš kur pagrobė pinigus - 750 litų, 500 JAV dolerių (1500 litų), auksinį žiedą 150 litų vertės, mokėjimo kortelę "EGO" 20 litų vertės, internetinę kortelę 20 litų vertės, kremą "NIVEA" 30 litų vertės, kremą "LOREAL" 45 litų vertės, kvepalus "LUKREZIA BLU" 80 litų vertės, tušą blakstienoms "LOREAL" 45 litų vertės, naktinį kremą "NIVEA" 40 litų vertės, skaistalus "AVON" 50 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajai V. I. 2730 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendį, pripažįstant jį kaltu, pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimo bausme. Taipogi prašo pripažinti civilinių ieškovų N. U. ir V. I. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, kadangi, apelianto nuomone, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepakankamai ir netinkamai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į jo socialinius ryšius, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kas, pasak nuteistojo, sudaro pagrindą teigti, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kas nulėmė neteisingos ir pernelyg griežtos bausmės parinkimą. Taip pat nurodo, kad jam susidaro įspūdis, jog jo bylą nagrinėjęs teismas nebuvo objektyvus, buvo tendencingas, ką apelianto nuomone, parodo jam paskirtoji bausmė.
Taipogi nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai, straipsnių sankcijos numato ne tik laisvės atėmimo bausmę bet yra numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o teismas, pasak apelianto, dėl galimumo skirti alternatyvias bausmes nepasisakė. Nurodo, kad skiriant bausmę negalima buvo nekreipti dėmesio į pernelyg ilgai užsitęsusi procesą (jam inkriminuojami nusikaltimai buvo padaryti 2006 m. spalio - 2006 m. lapkričio mėn., o, procesas, pasak apelianto, užsitęsė ne dėl ko kaltės). Teigia, kad EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Nonvay, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; JVejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 Febmary 2005 ir kiti). Dėl paminėto nuteistasis mano, jog paskyrimas bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu ar bausmės švelninimas būtų atitikęs deklaruojamą teisingumo principą.
Nurodo, kad tokia griežta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į jo asmenybę, į situaciją, kurioje jis dalyvavo, nesiderina su teisingumo principu. Nuteistasis pažymi, kad nusikalstama veika padaryta beveik prieš 4 metus, nuo 2006 m. lapkričio mėn. 8 d. iki šios dienos jis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja visuomeninėje veikloje, savo kaltę pilnai suprato, pakeitė savo požiūrį i gyvenimą į gyvenimo vertybes, gyvenimo tikslus, tapo pilnaverčiu visuomenės nariu, turi darbą, naujus draugus, ruošiasi sukurti šeimą.
Be kita ko nuteistasis nurodo, jog teismas nuosprendyje išėjo iš kaltino ribų ir padarė išvadą, jog jis yra padaręs kitas nusikalstamas veikas, - „J. S. nurodė, kad tokius pat nusikaltimus padarė (duomenys neskelbtini), o tokios aplinkybės neduoda pagrindo manyti ,,kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų." Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje pažymoje iš informacinio centro akivaizdžiai matyti, jog ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) ir kituose miestuose jo atžvilgiu 2008 metais buvo nutrauktas. Mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas vertindamas šias aplinkybes kaip neginčytinus įrodymus, kas, jo nuomone, turėjo įtakos bausmės paskyrimui pažeidė Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnį / Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu/ . Teigia, jog teismas savo šališkumą, pademonstravo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Teismas konstatuoja, kad „kaltinamasis J. S. nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, po to nuteistas vieną kartą už analogiškus nusikaltimus padarytus (duomenys neskelbtini) m., teistumas neišnykęs, metų laikotarpyje administracine tvarka baustas už KET pažeidimus piniginėmis baudomis." Pažymi, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo buvo nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas analogišku laikotarpiu, kaip ir nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini) rajone, t. y. 2006 m. spalio mėn. - lapkričio mėn. Paskutinė nusikalstama veika, už ką buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo padaryta 2006 m. lapkričio mėn. 3 d. Po sulaikymo (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio mėn. 8 d. jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų. Nurodo, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas jį nuteisė 2009 m. gegužės mėn. 12 d. paskirdamas 10 mėnesių laisvės atėmimą bei vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. bausmės vykdymą atidėjo 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos./ „Teismų praktika", Nr. 5-6, p.219/. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 97 str. 3 d. 1 p. jo teistumas laikomas laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, jo teistumas baigėsi 2010 gegužės mėnesio 13 d. Tai, kad pataisos darbų inspekcija nesikreipė į teismą dėl atleidimo nuo paskirtos bausmės vadovaujantis LR BK 75 str. 4 d. 1 p. yra ne jo kaltė todėl mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teisinas negalėjo traktuoti, kad jo teistumas neišnykęs ir negalėjo tuo remtis priimant apkaitinamąjį nuosprendį.
Apeliantui nesuprantamas teismo teiginys, kad „metų laikotarpyje administracine tvarka baustas už KET pažeidimus piniginėmis baudomis". Nurodo, jog jį 2006 m. lapkričio mėn. 8 dieną sulaikė Pakruojo rajono PK darbuotojai. 2006 m. lapkričio mėn. 15 d. vadovaujantis LR ATPK 130 str. l d., 124-1 str. 6 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda - atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę 54 mėn. Apskundus šią nuobaudą Šiaulių administracinis teismas paskirtą nuobaudą sumažino iki 44 mėnesių. 2010 m. liepos mėn. 15 dieną paskirta nuobauda pasibaigė. Per visą šį laikotarpį nevairavo transporto priemonės ir negalėjo būti baustas piniginėmis baudomis už KET pažeidimą. Taigi teigia, jog teismas nurodo, kad metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, tačiau nenurodo kurių metų 2006 ar 2010 metų, ir tokiu būdu, pasak nuteistojo, šioje dalyje nuosprendis nėra suprantamas. Taipogi apeliantui nesuprantama nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės. Teismas vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių subendrinimo būdu subendrino su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 paskirta ir neatlikta bausme, ir prie nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 m. laisvės atėmimo, pridėjo dalį – 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės, į bausmės laiką įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-11-08 iki 2006-12-07 bei pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendį atliktą bausmę. Taigi teigia, kad pagal nuosprendį nėra aišku, kokio dydžio atliktą bausmę pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendį teismas įskaitė į paskirtą bausmę.
Nurodo, jog nors jis padarė nusikalstamas veikas analogišku laiku 2006 m. spalio mėn. - lapkričio mėn. tiek (duomenys neskelbtini) tiek (duomenys neskelbtini), tačiau jis nėra kaltas, kad už jo padarytas nusikalstamas veikas jis nebuvo teisiamas vienu metu ir vieno teismo. Tai, kad jis buvo nuteistas ankščiau už veikas padarytas (duomenys neskelbtini), jo nuomone, negali būti sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė ir negali sunkinti jo padėties ir griežtinti jam skiriamą bausmę. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, turėtų būti traktuojama, kad už padarytą veiką (duomenys neskelbtini) turėjo būti teisiamas kaip pirmą kartą, teismas turėjo vadovautis BK 55 straipsniu, kuris reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Toliau plėtodamas savo argumentus, apeliantas pasitelkia LAT praktiką ir nurodo, kad - analogiškoje baudžiamojoje byloje pasisakė LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2008/. Taipogi nurodo, jog nuosprendyje pasigendama teismo motyvacijos, kodėl jam skirtina pati griežčiausia straipsnio dispozicijoje numatyta sankcija. Vienintelis teismo nurodytas argumentas dėl ko jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme yra tai, kad „ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė savo parodymus, konkrečiai nenurodė, su kuo padarė nusikaltimus, t. y. nenurodė savo bendrininkų." Nurodo, jog LAT yra ne kaną pažymėjęs, kad neprisipažinimas ar dalinis prisipažinimas padarius nusikaltimą negali būti pagrindu griežtinti bausmę, nes tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės baudžiamasis įstatymas nenumato, be to, ji tik labai ribotai leidžia spręsti apie kaltininko asmenybės vertybines orientacijas. Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjausi. (LAT Baudžiamųjų bylų skyrius 2010 m. kovo 5 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-94/2010 pasisakė, jog laiko požiūriu teisiškai reikšmingas yra prisipažinimas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo: Jei [...] kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamų veiką ((kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009))u.
Taipogi nurodo, jog skaitant nuosprendį neaišku, su kuo jis padarė nusikalstamą veiką Pakruojyje. Nuosprendyje nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta „bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas". Taigi nurodo, kad jeigu jis padarė nusikalstamą veiką su dviem asmenimis kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, tai supranta, kad šie asmenys yra žinomi, tuomet jam kyla klausimas, kodėl šių asmenų duomenys nėra nurodomi nuosprendyje, jam neaišku su kokiais asmenimis jis padarė nusikalstamas veikas.
Teigia, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) padarė analogiškus nusikaltimus, kurie atitinka savo apimtimi, atlikti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieningą sumanymą, apimti vieningos tyčios. Radviliškio rajono apylinkės teismas už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė 10 mėn. laisvės atėmimą atidedant bausmės vykdymą 1 m., Pakruojo rajono apylinkės teismas už analogiškus nusikaltimus paskyrė 3 m. laisvės atėmimo, todėl nuteistajam akivaizdu, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, jog teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ar veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. /LR BK 62 str. 2 d. 4 p./ Taigi teigia, kad šiuo konkrečiu atveju jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o teismas tai traktavo, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Trims iš penkių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pilnai atlygino žalą, su vienu iš jų susitaikė, kitiems civiliniams ieškovams dalinai atlygino žalą, visų nukentėjusiųjų atsiprašė teismo posėdžio metu, teisminio nagrinėjimo metu įsipareigojo priteistą žalą atlyginti, be to, viena iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, pasak apelianto, yra visos sąlygos skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, ar taikyti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę.
Taip pat nuteistasis mano, kad teismas visiškai nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Nurodo, jog kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos - bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma - bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t.t. Nurodo, kad jo ir „dviejų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas" bendrininkavimas grindžiamas remiantis grupės asmenų bendrininkavimo samprata. Tokia forma pareikštam kaltinimui, įrodinėjimo dalykui iškeliami labai konkretūs uždaviniai: įrodyti kiekvieno iš bendrininkų grupės asmens funkciją, indėlį į bendrą nusikaitimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant apjungti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Todėl nuteistasis mano, jog Pakruojo rajono apylinkės teismas neatlikdamas nurodytų aplinkybių, nesant surastiems ir nustatytiems asmenims, su kuriais dariau nusikalstamas veikas formaliai konstatavo, kad visus nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje.
Be išdėstytų aplinkybių, apelianto nuomone, teismo šališkumą rodo visiškai nepagrįstas civilinių ieškinių tenkinimas. Nukentėjusioji N. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5290 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo pavogta 1700 jos pinigų, 200 Lt dukters pinigų, banko kortelė su 740 lt, du auksiniai vestuviniai žiedai , kiekvienas 400 Lt vertės, du žiedai su akutėmis, vienas 500 Lt vertės, kitas 300 Lt vertės, skaitmeninis foto aparatas 400 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonas „Siemens" 200 Lt vertės. Tai pat nurodė, kad dokumentų dublikatai kainavo 200 Lt bei durų sutvarkymas kainavo 200 Lt. Jis teisminio nagrinėjimo metu dalį žalos (800Lt) atlygino, todėl N. U. prašė priteisti 4490 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu N. U. nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pavogtų daiktų vertę, be to pati N. U. nurodė, kad 200 Lt buvo pavogti jos dukters, fotoaparatas bei mobilaus ryšio telefonas buvo ne jos, o sūnaus atsiųstas iš užsienio. Teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti nei telefono, nei fotoaparato modelių, todėl, pasak nuteistojo, spręsti apie padarytą turtinę žalą negalima. Be to, nuteistajam akivaizdu, kad pavogti 200 Lt, telefonas, foto aparatas priklausė ne nukentėjusiajai N. U., o tretiesiems asmenims, kurie nebuvo apklausti bei įtraukti į procesą, todėl jo nuomone, pareikštas civilinis ieškinys yra tikslintinas. Į procesą turi būti įtraukti tretieji asmenys bei N. U. ir kiti asmenys turėtų pateikti rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų pareikštą ieškinį. Pažymi, kad civiliniam ieškovui be LR BPK normų yra keliamos ir LR CPK normos, kurios reglamentuoja, kad civilinio ieškovo pareiga įrodyti padarytą žalą. Nuteistajam akivaizdu, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas negalėjo patenkinti tokio formalaus ieškinio, teisminio nagrinėjimo metu turėjo nustatyti realią patirtą turtinę žalą, todėl N. U. pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o LR BPK 115 str. 2 d. pagrindais pripažinta ieškovo teisė į civilinį ieškinį ir jo klausimą dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teigia, jog analogiška situacija su vagyste iš V. I. buto. V. I. nurodė, kad iš jos buto buvo pavogta 750 Lt, 500 JAV dolerių, EGO kortelė 20 Lt vertės, investicinė kortelė 20 Lt vertės, įvairios parfumerijos 290 Lt vertės, auksinis žiedas 150 Lt vertės, sugadintas stalčius kurio remontas kamavo 100 Lt, bei durų spynos remontas kainavo 50 Lt. Turtinę žalą nurodė 2880 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu dalį žalos 700 Lt. atlygino. Šiame epizode jis nebuvo V. I. bute ir negali patvirtinti, kad visi nurodyti pinigai ir daiktai tikrai buvo pavogti. Sulaikius jį nei pavogtų 750 Lt, nei 500 JAV dolerių, nei kortelių, nei auksinio žiedo pas jį nerado. Mano, kad šiuo atveju įrodyti reiškiamo ieškinio dydį ir pagrįstumą tenka pačiai ieškovei. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu V. I. nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pavogtų pinigų ir daiktų turėjimą bei vertę. Priešingai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi dokumentų, kurie patvirtintų sugadintų daiktų remontą. Be to teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jai buvo grąžinta visa pavogta kosmetika. Nurodė, kad atsiimdama iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų kosmetiką jokių pretenzijų dėl šios kosmetikos nereiškia. Nežiūrint į tai teismas tenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pilnoje apimtyje. Tokiu būdu V. I. buvo grąžinti ir pavogti daiktai ir priteista šių daiktų vertė. Nuosprendyje motyvų, dėl ko tenkintinas civilinis ieškinys pilnoje apimtyje visiškai nėra. Dėl priteistos neturtinės 1000 Lt žalos, mano, kad ieškovė neįrodė patirtą neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą motyvavo, kad nukentėjusioji jo nusikalstamais veiksmais patyrė psichologinę traumą, baimę, pažeminimą, pablogėjo jos sveikata. Toks teismo nurodymas, nuteistojo nuomone, yra niekuo nepagrįsta teismo prielaida, neparemta jokiais rašytiniais įrodymais, kas galėtų būti gydytojo pažyma ir t. t. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2K-43/2006 m. sausio 24 d. nutartimi yra pasisakęs, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3punktas). Pažymi, kad civiliniam ieškovui be BPK normų yra keliamos ir CPK normos, kurios reglamentuoja, kad civilinio ieškovo pareiga įrodyti padarytą žalą. Nuteistajam akivaizdu, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas negalėjo patenkinti tokio formalaus ieškinio, teisminio nagrinėjimo metu turėjo nustatyti realią patirtą turtinę žalą, todėl V. I. pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas , o BPK 115 str. 2 d. pagrindais pripažintina ieškovo teisė į civilinį ieškinį ir jo klausimą dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl paminėto nuteistasis mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2003 m. birželio mėn. 20 d. nutarimu Nr. 40/ Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą/ apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. U. atsiliepimu į nuteistojo skundą prašo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Taip pat nurodo, kad paskirta bausmė nuteistajam J. S. yra žymiai per švelni ir priešingai nei teigia nuteistasis J. S., jam turėjo būti paskirta žymiai didesnė laisvės atėmimo bausmė, todėl švelninti nuteistajam J. S. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Nurodo, jog nuteistojo J. S. teiginiai, kad jis pilnai suprato savo kaltę, pakeitė požiūrį į gyvenimą, gyvenimo vertybes, gyvenimo tikslus, neatitinka tikrovės, nes teisme nuteistasis J. S. tyčia slėpė savo bendrus bei nenuosekliais parodymais klaidino teismą. Taigi, nukentėjusioji mano, jog savo elgesiu nuteistasis J. S. parodė jog gailisi nenuoširdžiai. Teigia, kad nuteistasis galėjo pašalinti padarytą žalą grąžindamas pagrobtus daiktus ir vertybes, tačiau tokių veiksmų neatliko, t. y. priešingai, nepašalino padarytos žalos. Nukentėjusiosios nuomone, jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančiu aplinkybių nėra, o yra tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl paskirta nuteistajam J. S. bausmė gali būti tik per švelni. Taipogi nurodo, kad nuteistojo teiginiai, jog nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pavogtų daiktų vertę yra deklaratyvūs ir atmestini, o pats nuteistasis tyčiojasi iš jos tokiais teiginiais, nes vagystės metu visus dokumentus ir pagrobė, dabar teigdamas jog negali pateikti tai, kas buvo pagrobta (žiūr. jos teisme duotus ir nuosprendyje nurodomus parodymus, cituoja: „Taip pat iš jos namų buvo pavogti įvairūs dokumentai: ..., įvairios sutartys. ... Taip atrodė, kad tas stalčius buvo išimtas, viskas jame susipilta ir išsinešta." Nurodo, jog J. S. teiginiai, kad pavogti 200 Lt, telefonas, foto aparatas priklausė tretiesiems asmenims yra atmestini. 200 Lt, kuriuos pagrobė nuteistasis J. S., buvo skirti jos dukrai, tačiau pinigus iš jos buto pagrobė J. S., dukra gyvena užsienyje ir nuteistojo J. S. bandymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu dukrą, negyvenančią Lietuvoje, laiko kaip bylos vilkinimą ir siekimą kuo ilgiau nukelti pelnytos bausmės vykdymą. Taip pat nurodo, kad mobiliojo ryšio telefonas ir foto aparatas yra jos.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p., 3 p.).
Šalies argumentai
Apeliantas nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirtų bausmių rūšimi ir prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu J. S. skirta subendrinta bausmė (3 metai laisvės atėmimo) dalinio bausmių subendrinimo būdu buvo subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės), paskirtos pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tačiau, iš bylos duomenų taipogi matyti tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-05 nutartimi, J. S. atleistas nuo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 ir Šiaulių apygardos teismo 2009-09-10 nuosprendžiais paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (3 t., b. l. 125). Iš paminėto seka, kad nuteistajam J. S. paskirta bausmė yra subendrinta su nuosprendžiu, pagal kurį apeliantas šiuo metu jau yra atleistas nuo bausmės, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, naikinant apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį, kuria skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 paskirta ir neatlikta bausme.
Dėl bausmės.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. S., įstatymo nuostatas taikė netinkamai, nepakankamai ir netinkamai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į jo socialinius ryšius, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl nepagrįstai apeliantui nepritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų, dėl ko neatidėjo bausmės vykdymo, taigi neteisingai paskyrė bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktas).
Kolegija konstatuoja, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę.
Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas pripažino dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį padarytos žalos (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.) bei pripažino vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę: kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Taipogi iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (4 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 1 d., padarymą. Už minėtų nusikalstamų veikų padarymą įstatymų sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Iš paminėto akivaizdu, kad laisvė atėmimo bausmė yra griežčiausia iš minėtų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų alternatyvių bausmių.
Skirdamas laisvės atėmimo bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, apylinkės teismas nurodė, kad J. S. teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, jog konkrečiai nenurodė su kuo padarė nusikaltimus (nenurodė savo bendrininkų), jog apklausos protokole pats J. S. nurodė, kad tokius pat nusikaltimus jis padarė (duomenys neskelbtini), o tokios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, neduoda pagrindo teigti, kad J. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokios apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. S. įvykdė neteistas. Taipogi nepagrįsta apylinkės teismo išvada skirti J. S. laisvės atėmimo bausmę todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis keitė savo parodymus, t. y. nenurodė savo bendrininkų ir kolegija pažymi, jog neprisipažinimas ar dalinis prisipažinimas padarius nusikaltimą bei kaltininko parodymų kaita tyrimo metu negali būti pagrindu griežtinti bausmę, be to, tai tik labai ribotai leidžia spręsti apie kaltininko asmenybės vertybines orientacijas, todėl toks pirmosios instancijos teismo argumentas laikytinas nepagrįstu, tuo labiau, kad iš J. S. apklausos protokolo ir iš jo parodymų, duotų sprendžiant jam skirtos kardomosios priemonės suėmimo klausimą matyti, kad jis nurodė, jog nusikaltimus padarė su G. Ž. ir A. M. (2 t., b. l. 134, 183). Taip pat neteisėta ir nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad tokius pat nusikaltimus J. S. padarė (duomenys neskelbtini), kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminiai tyrimai J. S. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 119), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 124), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 129-131), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 120-121), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 122) yra nutraukti, be kita ko, tokia apylinkės teismo išvada pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją.
Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo, padarė būdamas gan jauno amžiaus, būdamas 19 metų, neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuo 2006 m. lapkričio mėn. 15 d., kada jam buvo paskirta administracinė nuobauda, jis administracinių pažeidimų nepadarė (2 t., b. l. 219-220), nuo 2006 m. lapkričio mėn. 8 d. iki šios dienos jis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, dirba, darbe charakterizuojamas gerai (2 t., b. l. 234), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl J. S. elgesio buityje (2 t., b. l. 229), atlygino didžiąją dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems, atsiprašė jų, taip pat, kaip nurodė pats nuteistasis, jis savo kaltę pilnai suprato, pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, į gyvenimo vertybes, gyvenimo tikslus, tapo pilnaverčiu visuomenės nariu, turi naujus draugus, ruošiasi sukurti šeimą. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad skiriant bausmę būtina atkreipti dėmesį ir į pernelyg ilgai užsitęsusi procesą - J. S. inkriminuojami nusikaltimai buvo padaryti 2006 m. spalio - 2006 m. lapkričio mėn., o procesas, užsitęsė net iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kai tuo tarpu pats nuteistasis buvo sulaikytas 2006-11-08. Taipogi paminėtina ir tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tas aplinkybes, kad J. S. iš esmės savo kaltės neneigė, atlygino beveik visą padarytą žalą nukentėjusiesiems, nusikalto neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo gan jauno amžiaus, kaip asmenybė yra apibūdinamas tik teigiamai, keturių metų laikotarpyje neįvykdė naujų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų, turi darbą, t. y. legalų pragyvenimo šaltinį, planuoja sukurti šeimą, dėl ko galima teigti, kad jis visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi, todėl teisėjų kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, darboviete, siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymėtina ir tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti palikus nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes, tačiau atidedant jų vykdymą.
Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas visiškai nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamas veikas J. S. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, t. y. su A. M. (2 t., b. l. 90) bei G. Ž. (2 t., b. l. 84-85), ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats J. S. (2 t., b. l. 134, 183).
Dėl civilinių ieškinių.
Kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų N. U. ir V. I. nurodyti turtinės žalos dydžiai atsižvelgiant į iš jų pagrobtų daiktų rinkos kainas nėra aiškiai per dideli, o ir netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl joms padarytos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo.
Nuteistojo nurodytas teiginys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pavogtų daiktų vertę, atmestinas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad asmuo nėra įpareigojamas savo namuose laikyti ir saugoti juose esamų ir turimų daiktų dokumentus, be to, paminėtina ir tai, kad pagrobtų daiktų vertė įrodyta vadovaujantis nukentėjusiųjų pateiktais paaiškinimais apie iš jų pagrobtų daiktų kiekį ir vertę.
Taipogi atmestini apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad N. U. nurodė, kad 200 Lt buvo pavogti jos dukters, fotoaparatas bei mobilaus ryšio telefonas buvo ne jos, o sūnaus atsiųstas iš užsienio. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš nukentėjusiosios atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą, 200 Lt, kuriuos pagrobė nuteistasis buvo skirti jos dukrai, tačiau jie buvo pačios nukentėjusiosios kaip ir mobiliojo ryšio telefonas bei fotoaparatas (3 t., b. l. 106-107).
Kitas nuteistojo nurodytas teiginys, kad teisminio nagrinėjimo metu V. I. patvirtino, kad jai buvo grąžinta visa pavogta kosmetika, atmestinas. Iš nukentėjusios parodymų duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jai buvo grąžinta tik dalis kosmetikos, tačiau, kaip parodė pati nukentėjusioji, ji grąžinta kosmetika naudotis nebegalėjo, kadangi ji buvo surinkta iš purvyno, ji buvo paliesta nešvarių rankų (3 t., b. l. 48). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laikytina, jog nukentėjusiajai grąžinta kosmetika nebeatitiko savo paskirties dėl ko tapo nebegalimas ir jos tolimesnis naudojimas, todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, nukentėjusiosios V. I. ieškinį tenkinti pilnoje apimtyje.
Taipogi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad V. I. neįrodė patirtos neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. I. dėl nuteistojo J. S. nusikalstamų veiksmų patyrė psichologinę traumą, baimę, pažeminimą, kadangi, kaip nurodė pati nukentėjusioji, po vagystės jai tapo baisu ir nemalonu būti namuose, kas neginčytinai sąlygojo jos padidėjusias emocijas, stresą, o visa to priežastis neteisėti J. S. veiksmai, kuriais jis pažeidė nukentėjusiosios būsto neliečiamumą, jos privatumą, ryšium su tuo, nukentėjusioji neabejotinai patyrė tiek dvasinius išgyvenimus, tiek nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino pinigine išraiška, atsižvelgdamas į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į apelianto materialinę padėtį bei į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, dėl ko nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį (2000 Lt) sumažino iki 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, buvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu pripažintas kaltu nuteistasis, yra tyčinis, taip pat atsižvelgiant į J. S. neteisėtų veiksmų pasekmes, ko pasėkoje nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistinos neturtinės žalos dydis 1000 Lt yra pagrįstas ir tinkamas nukentėjusiosios ir nuteistojo satisfakcijos atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,
nusprendžia:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-12 paskirta ir neatlikta bausme.
Nustatyti J. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
J. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos respublikos BK 75 str., ir paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 1 (vienerius) metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiosioms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.