Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų N. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo leidimo parduodant gyvenamąjį namą išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo santoriui sudaryti. Nurodo, kad gyvenamasis namas priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Nuosavybės teisės buvo įregistruotos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjai turi nepilnametį sūnų A. S. a.k (duomenys neskelbtini) kurio gyvenamoji vieta minėtu teismo sprendimu nutraukiant pareiškėjų santuoką nustatyta su motina pareiškėja N. S. ir yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, kuri gauta už sandorį pinigų suma ketina mažinti kreditorinius įsiskolinimus AB SEB bankui. Pareiškėjai nurodo, jog gyvenamajame name, kurio pirkimo – pardavimo sandorį ketina sudaryti, šeima negyveno, atvykdavo tik poilsiui vasaros atostogų metu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR CPK 3.85 str. 2 d. įpareigoja gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas; šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Pagal LR CK 3.84 str. 2 d. šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Tuo atveju, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra šeimos gyvenamoji patalpa, teismas atsisako išduoti leidimą.

Reikalavimas gauti teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Šeimos turtu pripažįstama tik ta gyvenamoji patalpa, kuri yra būtent vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 14 d nutartis Nr. 3K-3-90/2005). Iš teismui pateikto 2009-01-21 ištuokos liudijimo AA Nr. 279984 matyti, kad pareiškėjų santuoka yra nutraukta. Santuokoje gimęs sūnus A. S. , a.k (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su pareiškėja N. S. (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą). Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008-12-29 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai N. S. asmeninės nuosavybės teise. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjams priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nepripažintinas šeimos turtu.

Pareiškėjų prašymas išduoti teismo leidimą sudaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų N. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymo dėl teismo leidimo sudaryti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.