Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016-06-13 apie 21.29 val., būdamas neblaivus (kraujyje rasta 0,62 ‰ etilo alkoholio), Garsioji g., ties 3-čiu pastatu, Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz C180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir reljefo ypatumus, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu bėgusį pėsčiąjį A. M., taip nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Šiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>.“ bei 127 punkto „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio <...> būklę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“ reikalavimus.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. L. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Blogai vertina kas įvyko, gailisi, apsvaigimas turėjo tam įtakos. Prieš tris valandas iki įvykio išgėrė 100 g degtinės, tuo metu jautėsi normaliai. Važiavo apie 30 km/h, su juo, V. L. dar buvo keleivis. Nebuvo labai tamsu, buvo duobėta kelio danga ir priekiniu dešiniu ratu kliudė bordiūrą ir užmetė ant šaligatvio ir numušė nukentėjusįjį. Kai numušė nukentėjusįjį automobilis buvo ant šaligatvio. Matė kaip nukentėjusysis buvo ant priekinio stiklo. Išlipo iš automobilio, norėjo nukentėjusiajam padėti atsistoti, pastarasis sėdėjo ant bordiūro. Gali būti, kad nelabai spėjo pastebėti nukentėjusiojo. Turi pajamų, pusę minimalaus atlyginimo uždirba, 140 eurų, su motina gyvena, ji padeda.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. parodė, jog 2016-06-13 apie 21.25 val. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz C180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas bei apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio būklė eismo įvykio kilimo neįtakojo. Vairuodamas automobilį važiavo Garsiąja gatve nuo „Orlen“ degalinės link Vandens gatvės. Kartu su juo važiavo A. I., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Buvo dar šviesus paros metas, važiuojamoji dalis sausa. Automobilį vairavo apie 30 km/val. greičiu, nes prieš įvykio vietą yra posūkis ir greičio kalnelis, t. y. nereguliuojama pėsčiųjų perėja pakelta aukščiau. Važiuojant Garsiojoje gatvėje, važiuojamojoje dalyje buvo duobės. Jis apvažinėjo duobes. Apvažiuojant duobes iš dešinės pusės, priekiniu dešiniu automobilio ratu kliudė šaligatvio bordiūrą ir automobilį „užmetė“ pusiau ant šaligatvio, t. y. automobilio dešinės pusės ratai buvo ant šaligatvio. Tada pamatė, kad ant automobilio priekinės dalies, ant variklio dangčio, užkrito žmogus, kuris atsitrenkė į priekinį stiklą. Jam sustabdžius automobilį ir išlipus iš jo, pėsčiasis sėdėjo ant šaligatvio. Norėjo šiam padėti atsistoti, bet pėsčiasis sudavė jam į veidą. Įvykio vietoje buvo dar vienas jaunuolis, kuris iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Akivaizdžių sužalojimų pėsčiojo, kurį partrenkė, nematė. Kalbėjo su partrenktu pėsčiuoju, norėjo šiam pasiūlyti piniginę pagalbą. Prieš eismo įvykį, maždaug prieš tris valandas, buvo išgėręs apie 100 g degtinės. Kaip iki įvykio judėjo pėsčiasis, kurį partrenkė, nematė, todėl nurodyti į kurią pusę šis judėjo, kokiu tempu ir kaip, ar stovėjo stotelėje, negali. Prieš eismo įvykį matė kelis pėsčiuosius, kurie perbėgo važiuojamąją dalį, vienas jo važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę, kitas – iš kairės į dešinę. Šiuos matė pravažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, bet vėliau kur šie nubėgo, nematė. Dėl įvykusio eismo įvykio kaltę pilnai pripažįsta, dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, jog 2016-06-13 apie 20.00 val. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pabėgioti. Bėgo aplink Pavilnio rajoną. Buvo šviesu, giedra, važiuojamoji dalis sausa. Bėgant Tolimojoje gatvėje kairiuoju šaligatviu (pagal automobilių judėjimo kryptį) pasivijo vaikinuką, kuris taip pat bėgiojo. Jie bėgo vienas kitą aplenkiant. Per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją perbėgo į kitą gatvės pusę ir bėgo Garsiąja gatve, kryptimi nuo Juodojo kelio link Džiaugsmo gatvės pusės. Pats bėgo Garsiosios g. dešiniuoju šaligatviu, žiūrint pagal automobilių judėjimo kryptį. Bėgant ties autobusų sustojimu „Garsioji“, aplenkė minėtą bėgantį vaikinuką, atrodo šis stabtelėjo pailsėti, ir maždaug už dviejų žingsnių išgirdo smūgio garsą iš nugaros pusės, pamanė, kad kažkas atsitrenkė į stulpą. Išgirdęs smūgio garsą intuityviai susigūžė, nespėjo atsisukti ir pajuto smūgį, juto, kad jis ant automobilio kapoto ir krenta nuo jo ant važiuojamosios dalies. Atrodo, nukrito ant asfalto, į priekį nuo automobilio kairio priekinio kampo. Automobilis sustojo pusiau ant šaligatvio. Jis pats bandė atsikelti, iš karto juto stiprų skausmą kojoje ir nugaros srityje, iš karto ištino galva. Atsisėdo ant šaligatvio, iš karto priėjo jo kaimynas, kuris vedžiojo šuniuką, vaikinukas, kuris bėgėjo. Iš automobilio išlipo keleivis, jam atrodo, jis atidarė vairuotojo dureles, ir iš karto jautėsi alkoholio kvapas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus. Šis sakė, kad nekviestų policijos ir greitosios, siūlė 100 Eur. Kas kvietė policiją ir greitąją pagalbą, tiksliai nežino, bet, atrodo, bėgiojęs vaikinukas arba kaimynas, kuris vedžiojo šuniuką. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nugabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, gydymas dar tęsiamas. Eismo įvykio metu patyrė turtinę žalą: suplėšyta bėgimo apranga, sudaužytas telefonas. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtos žalos dalį apskaičiavo ir išmokėjo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta. Kaip važiavo jį partrenkęs automobilis, dėl kokių priežasčių šis užvažiavo ant šaligatvio, nežino ir nurodyti negali (b. l. 26, 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, jog 2016-06-13 apie 21.28 val. bėgo Garsiąja gatve. Bėgo nuo Juodojo kelio link Džiaugsmo g. pusės. Bėgant matė, kad už jo bėgo kitas vaikinas, kuris bėgo iš pradžių kita kelio puse, o po to bėgo tuo pačiu šaligatviu, kaip ir jis. Kada šis perbėgo į kitą kelio pusę, nematė, bet buvęs dar vienas liudytojas įvykio vietoje, kuris vedžiojo šuniuką, teigė, kad šis perbėgo važiuojamąją dalį per esančią posūkyje nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Jis bėgo Garsiosios g. dešiniuoju šaligatviu, žiūrint link Džiaugsmo gatvės pusės. Jis bėgo priekyje, vaikinas šiek tiek už jo. Jis bėgo šaligatviu arčiau šaligatvio dešiniojo krašto. Jam esant ties stotele „Garsioji“, išgirdo iš nugaros pusės smūgio garsą į bordiūrą, iš karto bandė pasitraukti dešiniau ir pro jo kairį šoną šaligatviu pravažiavo automobilis. Pamatė, kad nukentėjęs, kuris bėgo už jo, pakilęs ore virš automobilio Mercedes Benz ir krisdamas kulversčiu atsitrenkęs į priekinį automobilio stiklą nukrito ant važiuojamosios dalies, šalia šaligatvio, prieš automobilio priekinę dešinę dalį. Šis automobilis kažkiek kliudė jo kairį šoną, nes iškrito mobilaus ryšio telefonas, kuris buvo kairėje kelnių kišenėje. Iš karto pasikėlė telefoną, kuris buvo nukritęs ties automobilio galiniu dešiniu ratu, ir iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjusiajam akivaizdžių sužalojimų iš karto nesimatė, bet po kelių minučių, jam pakėlus „maikutę“, matėsi akivaizdūs nubrozdinimai, išryškėjo didžiulė kraujosruva nugaros srityje. Paskambinus Nr. 112, jo paklausė, kurioje vietoje jie yra, jis ėjo pasižiūrėti, koks adresas, šalia buvo biblioteka, jis pasakė, kad Tolimoji g. 3, bet ten adresas yra Garsioji g. 3. Su nukentėjusiuoju šiek tiek bendravo, šis po įvykio pats atsikėlė ir iki greitosios pagalbos atvykimo stovėjo, vaikščiojo. Šis sakė, kad įvykio metu, bėgdamas šaligatviu, buvo susilyginęs su juo ir norėjo aplenkti. Su automobilio vairuotoju nebendravo. Automobilyje Mercedes Benz važiavo dviese. Automobilį vairavo stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos „maikute“, akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus, vyras. Jis įvykio metu nenukentėjo, iškritęs mobiliojo ryšio telefonas nebuvo apgadintas. Įvykio metu buvo gražus vakaras, šilta, važiuojamoji dalis sausa. Kaip automobilis partrenkė pėsčiąjį, jis nematė, pėsčiąjį pamatė jau pakilusį ore. Kaip iki susidūrimo važiavo automobilis Mercedes Benz ir dėl kokių priežasčių jis užvažiavo ant šaligatvio, nematė ir nurodyti negali. Kaip minėjo, automobilis atvažiavo jam iš nugaros pusės (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. I. parodė, jog 2016-06-13 apie 21.25 val. ėjo iš parduotuvės į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam esant stotelėje prie degalinės, sustojo pažįstamas V. L., kuris vairavo automobilį Mercedes Benz C180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Važiavo Garsiąja gatve nuo Gurių pusės link Vandens gatvės pusės. Buvo vakaras, važiuojamoji dalis sausa. V. L. automobilį vairavo apie 30 km/val. greičiu, nes prieš tai buvo kelio posūkis. Važiuojant Garsiąja gatve, neprivažiavus sustojimo „Garsioji“, matė važiuojamojoje dalyje, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dvi duobes. V. L. bandė apvažiuoti duobes iš kairės pusės, o grįžtant arčiau dešiniojo krašto, automobilio priekiniu dešiniu ratu kliudė šaligatvio bortą, dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir dešinės pusės ratais užvažiavo ant šaligatvio. Tuo metu sustojime stovėjo vaikinas, kurį automobilis kliudė priekine, labiau nuo vidurio link dešinės pusės, dalimi, bamperiu. Smūgis vaikinui buvo iš nugaros pusės. Nuo smūgio vaikinas užkrito ant priekinio stiklo ir nukrito ant važiuojamosios dalies, į priekį nuo automobilio. Vaikinas iš karto atsistojo, tada atsisėdo ant šaligatvio, tada atsikėlė, priėjo prie vairuotojo ir trenkė šiam kumščiu į veidą. Pašaliniai žmonės iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri nukentėjusį nugabeno į ligoninę. Ar įvykio metu stotelėje buvo daugiau žmonių, neįsidėmėjo. Matė, kad prieš įvykį keli pėstieji prabėgo šaligatviu (kur įvyko eismo įvykis) link Vandens gatvės. Matė, kad automobilis partrenkė tik šį vaikiną. Taip pat prieš įvykį matė, kad vienas žmogus kirto važiuojamąją dalį (perbėgo nuo vieno šaligatvio iki kito), bet tikrai ne šis vaikinas. Po poros dienų einant jis atkreipė dėmesį į važiuojamąją dalį, ten duobės jau buvo užtaisytos, užlietas naujas asfaltas. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus bei eismo įvykio metu nenukentėjo. Kad V. L. eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, nežinojo, įsėdęs į automobilį to nepastebėjo (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, jog 2016-06-13 apie 21.25 val. vedžiojo šuniuką Koloso gatve link Garsiosios g. pusės. Einant su šuniuku matė, kad Garsiąja gatve, dešiniuoju šaligatviu (žiūrint pagal automobilių judėjimo kryptį) prabėgo jo kaimynas A. M., jie vienas kitam linktelėjo. Neužilgo, jam einant link Garsiosios g., išgirdo smūgio garsą, paspartinęs žingsnį priėjo link Garsiosios g., ir pamatė, kad Garsiojoje gatvėje, ties sustojimu, pusiau ant šaligatvio yra sustojęs automobilis Mercedes Benz, o kur buvo A., tiksliai nepamena, ar šis buvo ant važiuojamosios dalies, ar ant šaligatvio. Atrodo šis buvo atsikėlęs ir, kaip jis suprato, su automobilio vairuotoju konfliktavo. A. pakėlus striukę, matė akivaizdžiai, kad nugara stipriai nubrozdinta, kraujavo. Paklausė, ar iškvietė pagalbą, vaikinas, kuris, kaip suprato, taip pat bėgiojo, pasakė, kad jau iškvietė. Kaip automobilis važiavo iki eismo įvykio, kaip užvažiavo ant šaligatvio, dėl kokių priežasčių, nematė ir nurodyti negali. Kaip automobilis partrenkė A., nematė ir nurodyti negali. Paties partrenkimo nematė. Priėjo į įvykio vietą jau po to, kai išgirdo smūgio garsą. Be jo įvykio vietoje buvo vaikinas, kuris bėgiojo ir automobilio vairuotojas bei keleivis. Automobilio vairuotojas nuolat kartojo A., kad susitartų, A. sakė vairuotojui, kad šis yra girtas ir to vairuotojas neneigė, iš to galima buvo spręsti, kad vairuotojas neblaivus. Su automobilio keleiviu jis nebendravo. Eismo įvykio vietoje buvo, kol atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kuri A. nugabeno į ligoninę. Eismo įvykio metu buvo geros oro sąlygos: giedra, važiuojamoji dalis buvo sausa (b. l. 39).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Garsioji g. 3, ir nurodyta – oro sąlygos, apšvietimas: tamsus paros metas, degant dirbtiniam apšvietimui; kelių eismo įvykio rūšis: užvažiavimas ant pėsčiojo; eismo reguliavimo būdas: kelio atkarpa reguliuojama kelio ženklais; kelio dangos būklė, tipas: sausas asfaltas; duomenys apie kelią: važiuojamosios kelio dalies plotis – 7,2 m; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 1,5 m., kairės pusės – 1,0 m.; kelio ženklai galiojimo zonoje: kelio ženklas Nr. 329 (Ribotas greitis); duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: linijomis, žyminčiomis priešingų krypčių transporto srautus; duomenys apie bordiūrus ir griovius: bordiūrų aukštis – 0,15 cm; kelio aplinka: atvira vietovė; matomumas: tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus 45,0 m., tolimųjų šviesų žibintus – 80,0 m.; transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis stovi užvažiavęs priekiniu ir galiniu dešinės pusės ratu ant šaligatvio (b. l. 8-12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz C180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, jog sudaužytas priekinis stiklas, užpakalinis dešinės pusės ratas. Automobilis grąžintas (b. l. 13, 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4246/2016(01), konstatuota, jog A. M. kraujyje, paimtame 2016-06-13 22.05 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvados matyti, kad ji, susipažinusi su pateiktais A. M. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog A. M. nustatyti odos nubrozdinimai nugaroje, minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu kairėje čiurnoje ir blauzdoje, juosmeninio I-o ir II-o slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 rodmenimis užfiksuota, jog 2016-06-13 21.52 val. V. L. nustatytas 0,83 ‰ girtumas (b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4354/2016(01), konstatuota, jog V. L. kraujyje, paimtame 2016-06-13 22.53 val., rasta 0,62 ‰ etilo alkoholio (b. l. 48).

BK 281 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (eismo įvykio metu galiojo 2012 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1436 redakcija).

Teismų praktikoje priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 str. numatytų padarinių. Tai yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Taikant BK 281 str., priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. nurodytus padarinius, priežastis. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, sprendžiama, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Be to, tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Teisme ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą grandinę, patvirtina, kad kaltinamasis V. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pats kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, parodė, kad prieš tris valandas iki įvykio išgėrė 100 g degtinės, tuo metu jautėsi normaliai. Apsvaigimas turėjo tam įtakos, važiavo apie 30 km/h, buvo duobėta kelio danga ir priekiniu dešiniu ratu kliudė bordiūrą ir užmetė ant šaligatvio ir numušė nukentėjusįjį.

Taigi, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę privalėjo būti blaivus, atsargus ir atidus. Šios pareigos kaltinamasis neįvykdė, todėl būtent kaltinamojo veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis. Tokie kaltinamojo V. L. veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2016-06-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad A. M. nustatyti odos nubrozdinimai nugaroje, minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu kairėje čiurnoje ir blauzdoje, juosmeninio I-o ir II-o slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma. Analizuojamu atveju teismas sprendžia, kad kaltės forma yra nusikalstamas nerūpestingumas, jis nenumatė, kad jo rizikingas vairavimas gali sukelti sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti. V. L. kaip padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas, privalėjo ne tik teoriškai mokėti kelių eismo taisykles, bet ir praktiškai vairuoti transporto priemonę pagal nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Todėl V. L. neatidumas, savo vairavimo įgūdžių pervertinimas, neįsitikinimas manevro saugumu yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. L. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant V. L. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka 2001-12-13 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2003-05-05 pagal LR ATPK 123 str., 2003-12-05 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2004-09-08 pagal LR ATPK 126 str. 2 d., 2011-03-13 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2012-01-18 už važiuojamosios dalies perėjimą neleistinoje vietoje, 2015-06-10 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2016-04-27 už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, 2016-04-29 už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, profesinio išsilavinimo, kaip nurodė dirbantis, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, tirtas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1999-05-04 iki 1999-05-12. 2016-09-05 Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. L. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. L. skirtina bausmė mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. yra neteistas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir V. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. L. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), naikintina.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – naikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Bylos paskutiniame lape voke esantis V. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. V. L. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis V. L. baustas administracine tvarka, kas charakterizuoja jį kaip asmenį ir vairuotoją: 2001-12-13 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2003-05-05 pagal LR ATPK 123 str., 2003-12-05 pagal LR ATPK 178 str. 1 d., 2004-09-08 pagal LR ATPK 126 str. 2 d., 2011-03-13 pagal LR ATPK 178 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių yra nubaudimas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, įvykio metu buvo sužalotas žmogus, kaltinamasis V. L., vairuodamas transporto priemonę elgiasi labai neatsakingai, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti V. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatytinas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis šia teise terminas.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. L. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant V. L. per šį laikotarpį pradėti dirbti, tęsti darbą bei 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. V. L. 1 metus 6 mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – naikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Bylos paskutiniame lape voke esantį V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.