Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-325-1241/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
eII-325-1241/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Simona Žižienė
Pareiškėjas
B. A.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,sekretoriaujant Ernestai Gulbinaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui B. A.,

anglų kalbos vertėjai G. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. A. (toliau – pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas 1100 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d., 16.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas nepaliko tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį SUBARU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Padaręs turtinę žalą nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais vairuotojas nesilaikė ir pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti priimtą Institucijos nutarimą – panaikinti paskirtą nuobaudą arba ją sumažinti. Pareiškėjo skundas motyvuojamas tuo, kad jis nepajautė kaip kliudė už savęs buvusį automobilį, ir tik jeigu būtų tai pajautęs būtų nedelsiant pranešęs tiek policijai, tiek kito automobilio savininkui. Savo kaltės neginčija, sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau prašo teismo atsižvelgti į tai, jog yra studentas, šeima, kuri yra likusi jo gimtojoje valstybėje, negali jam padėti finansiškai, mama serga, dėl ko jam teko parduoti savo turėtą automobilį už 300 Eur. Jo finansinė padėtis yra sudėtinga, dirba maisto išvežiotoju, šiuo metu naudojasi dviračiu. Nuoširdžiai gailisi ir nurodo, kad šis įvykis yra skaudi pamoka, jis pasimokė ir ateityje pasižada būti itin dėmesingas. .

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad Pareiškėjas jautė, kad kliudė kitą transporto priemonę, apgadinimai matomi. Institucija laikosi pozicijos, kad Pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos, eismo įvykio medžiagos duomenimis ir įrodymais. Pats Pareiškėjas kaltės neneigia. Kvestionuojamas tik jam paskirtos baudos dydis. Institucija pažymi, kad darydamas administracinį nusižengimą, Pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už šiurkščius pažeidimus, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Asmeniui taikyta, nustatyta straipsnio sankcijoje minimali nuobauda.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo (ANK 629, 630 straipsniai).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. pavažiavęs atgal atsitrenkė į kitą mašiną, nestipriai, tiesiog nežinojo tokioje situacijoje ką reikėjo daryti, kadangi nebuvo didelių pažeidimų, yra naujas gyventojas šioje šalyje ir nežinojo gerai kokių veiksmų turėjo imtis ir kaip reikėjo elgtis. Gerai nepamena ar jautė tai, jog atsitrenkė į automobilį, tačiau nuvykus į policiją ir pamačius video medžiagą, abejonių nekilo ir pripažino kaltę. Šiuo metu jis yra studentas, kartais dirba „(duomenys neskelbtini)“, šeima padeda, bet šiuo metu jo mama serga diabetu ir liga šiai dienai paūmėjusi ir negali padėti. Jeigu dirba tai per mėnesį uždirba apie 800 – 1000 Eur. Šiuo metu nebeturi automobilio, nes per daug kainuoja išlaikymas. Draugas paskolinęs automobilį, kad jis galėtų užsidirbti. Padarytą žalą kitam automobiliui atlygino draudimas. Kokie buvo padaryti kitam automobiliui nematė, jo paties automobiliui buvo matyti nubrozdinimai, kurie matyti tik iš labai arti priėjus. Labai gailisi dėl situacijos, jaučia gėdą ir nori laikytis įstatymų. Prašo teismo panaikinti baudą arba sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kadangi pareiškėjas neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, byloje keliamas klausimas tik dėl administracinės nuobaudos – 1 100 Eur baudos paskyrimo, todėl nagrinėjamu atveju byloje pasisakytina tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

KET 4 punkte numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas įvirtina, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas). KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nagrinėjamu atveju, B. A. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas 1100 eurų bauda, kadangi jis 2024 m. gruodžio 6 d., 16.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas nepaliko tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį SUBARU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Padaręs turtinę žalą nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais vairuotojas nesilaikė ir pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismas turi diskrecijos teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį savo iniciatyva, individualizuodami skiriamas nuobaudas. Tokiu atveju teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Šiuo atveju pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta nuobauda – 1 100 Eur bauda. Vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodė, kad nežinojo kokių konkrečiai veiksmų reikėjo imtis tokioje situacijoje, kadangi yra naujas šios šalies gyventojas. Pažeidimą pripažino iš karto, jei tik būtų žinojęs, ką reikia tokiose situacijose daryti, būtų iš karto susisiekęs tiek su kito automobilio savininku, tiek su policija. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią vieną administracinę nuobaudą, nusižengimas nėra šiurkštus. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, pirmo kurso studentas, kartais dirba „(duomenys neskelbtini)“ maisto išvežiotoju, jei išdirba mėnesį jo pajamos būna apie 800 – 1000 Eur, Lietuvoje pragyventi padėdavo šeima, tačiau dėl mamai diagnozuoto diabeto paūmėjimo šiuo metu šeima negali padėti. Be to, savo turėtą automobilį pardavė, nes jo išlaikymas jam finansiškai per sunkus. Įvertinus pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nutarimu skirtos 1 100 eurų baudos dydis neproporcingai apsunkintų pareiškėjo padėtį, galimybes visiškai susimokėti skirtą administracinę baudą. Pareiškėjas kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, jaučia gėdą, tai rodo, jog jis nevengia atsakomybės dėl neteisėtų savo veiksmų, tiesiog šiandieninė jo finansinė padėtis lemia tai, jog jam pragyventi yra sunku bei negalės užtikrinti paskirtos baudos sumokėjimo, o padarytas nusižengimas daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra sistemingas ar piktybiškas.

Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pareiškėjo teigimu jis labai gailis dėl įvykio, pasimetė kaip reikia elgtis tokioje situacijoje, ne iš karto suprato, jog važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau policijoje pamatęs vaizdo medžiagą jokiu būdu neginčijo ir pripažino pažeidimą.

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui bei aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu ir mažesnis, nei numato ANK 426 straipsnio 2 dalis, baudos dydis padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje nustatytus tikslus – sulaikyti asmenį nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių visuma pripažintina pakankamu pagrindu spręsti, kad institucijos paskirta, nors ir minimali bauda nėra proporcinga administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumui, todėl yra tikslinga administracinėn atsakomybėn patraukto B. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo B. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dalį, kuria B. A., už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti B. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Simona Žižienė