Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-932/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
1S-190-932/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
H. G.
Advokatai
Darius Jurgutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-932/2022Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110 netaikyti nuteistajam H. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu H. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir H. G. paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų ir šešiems mėnesiams.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 30 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam H. G. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundą dėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistojo H. G. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 58-110 ir paleisti H. G. lygtinai iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

5.1. Skunde nurodoma, kad Komisija ir žemesnysis teismas nevertino BVK 157 straipsnio materialaus pagrindo, procesiniuose sprendimuose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios rodytų išliekantį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad lygtinio paleidimo taikymui reikalinga maksimali elgesio korekcija ir išskirtinis pavyzdingumas, pažymima, kad įstatyme numatytas akivaizdžios pažangos kriterijus turi būti vertinamas individualiai, vertinant pažangos pakankamumą viso bausmės atlikimo metu, o ne nuo paskutinio Komisijos svarstymo.

5.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis vykdė ankstesnes Komisijos nustatytas rekomendacijas: elgėsi disciplinuotai, yra mandagus, tvarkingas, su priežiūrą vykdančiu personalu bendrauja korektiškai, dalyvauja įvairiose pataisos priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neatlygintinai dirbo, jam leista vykdyti individualią veiklą, dalyvauja pro-socialaus užimtumo veikloje. Vis dėlto Komisija, nepateikdama jokių aiškių motyvų, rekomenduoja ir toliau tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, įsitraukti į užimtumo veiklą pataisos namuose. Pažymima, kad H. G. nuo 2019 m. liepos 2 d. pataisos įstaigoje nėra baustas, 2020 m. lapkričio 16 d. buvo skatintas, todėl vertindama nuteistojo atsparumą subkultūros veiksniams, Komisija neturėtų išimtinai vertinti ankstesnio nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje.

5.3. Gynėjas pažymi, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodyti motyvai ir pasikartojančios rekomendacijos paneigia nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu net ir įvykdžius įstatyme keliamus reikalavimus. Formaliai nuteistasis jau seniai atitinka sąlygas ir kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, tačiau kaskart formuluojami skirtingi motyvai netaikyti lygtinio paleidimo yra deklaratyvūs ir neįgyvendinami. Vienu atveju nurodomi motyvai, susiję su nesklandumais elgesio korekcijos procese, nepakankamu savo veiksmų pasekmių vertinimu, problemų identifikavimu ir sprendimų įgūdžių stoka, o kitu atveju motyvai keičiasi iš esmės ir yra susiję su kriminogeniniais poreikiais, apimančiais gyvenimo stiliaus, draugų, mąstymo, elgesio nuostatų ypatumus ir jų koregavimu socialinės reabilitacijos priemonėmis, nurodant, jog šie poreikiai vis dar aktualūs ir reikalauja nuteistojo tęstinių ir kryptingų veiksmų. Visgi nuteistajam pataisos įstaigoje nėra palankių sąlygų koreguoti savo gyvenimo stilių, draugus, mąstymą ir elgesį, o lygtinis paleidimas tokias sąlygas užtikrintų ir tai būtų naudinga nuteistojo resocializacijai.

5.4. Skunde gynėjas akcentuoja, kad H. G. anksčiau nebuvo teistas, nepropagavo antisocialinio gyvenimo būdo, iki laisvės atėmimo dirbo, turėjo profesinį išsilavinimą. Įkalinimo įstaigoje iš esmės praleido savo gyvenimo brandos laikotarpį, per kurį asmuo įprastai siekia išsilavinimo, susiranda darbą, pradeda kurti materialinę gerovę, šeimą ir kt. Pataisos įstaiga ir jos aplinka riboja galimybes resocializuotis – išmokti gyventi visuomenėje, gyventi pilnavertišką šeimyninį gyvenimą, kurti materialinę gerovę, taip pat galimybes keisti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra teigiamai stabili.

5.5. Skunde aiškinama, kad H. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika vertintina kaip vidutinė (nepakitusi), jam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, todėl tai turėtų būti vertinama kaip esminė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistajam taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pati bausmė nesikeis, pakis tik jos atlikimo sąlygos, kurios pakankamai ribos H. G. laisvę.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad H. G. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų, tačiau vien šio fakto nepakanka nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

7. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Taigi, remiantis Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir gali jį toliau keisti teigiama linkme neizoliuojant nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad H. G. dalyvavo socialinės reabilitacijos, užimtumo, tikslinėse kriminogeninių rizikos poreikių valdymo programose ir priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo devynis kartus skatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse. Taip pat bausmės atlikimo metu pastarasis įgijo vidurinį išsilavinimą, tekintojo ir baldžiaus profesijas, gavo pataisos įstaigos direktoriaus leidimą vykdyti individualią veiklą ir tai rodo pozityvų nuteistojo požiūrį į pro-socialų užimtumą. Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. yra stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys, Vilniaus pataisos namuose drausminės ir administracinės nuobaudos netaikytos, už gerą elgesį skatintas vieną kartą. Nuteistasis paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, galėtų dirbti, palaiko ryšį su artimaisiais, smurtinio elgesio rizika žema. Nurodyti faktai teigiamai charakterizuoja ir apibūdina nuteistąjį, tačiau jų vis tik neužtenka, kad būtų galima konstatuoti, jog nuteistasis yra padaręs pakankamą pažangą ir jam jau šiuo metu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Nors tokia išvada, suprantama, neatitinka asmeninių nuteistojo interesų ir lūkesčių, vis tik matyti, kad Komisija ir žemesnysis teismas sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo priėmė tinkamai įvertinę socialinio tyrimo išvadą ir nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo jį panaikinti.

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad lygtinio paleidimo taikymas galimas nuteistajam, kuris ne tik atitinka formalias įstatyme numatytas sąlygas, tačiau savo nuosekliu elgesiu bausmės atlikimo metu įrodo, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas negali daryti išvados, jog nuteistojo elgesys yra išskirtinai pozityvus. H. G. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo ne kartą baustas drausmine tvarka už įstaigos turto gadinimą, nurodymų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą, t. y. už šiurkščius režimo pažeidimus. Nuteistasis pažeidimus darė 2018-2019 metais, daugiausia kartų skatintas buvo 2017 metais, o 2018 ir 2020 metais buvo skatintas po vieną kartą. Tai rodo, kad siekiant pozityvių pokyčių nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nuoseklus, nuteistasis iš esmės savo elgesį pradėjo keisti tik tada, kai liko mažiau nei vieneri metai iki termino, kuomet nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Dėl to darytina išvada, jog nuteistojo pozityvus elgesys nebuvo nuoseklus, jis buvo labiau orientuotas ne į ilgalaikius teigiamus pokyčius, bet į siekį palengvinti savo teisinę padėtį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors H. G. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvavo socialinės reabilitacijos ir užimtumo programose, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, tačiau nuteistojo motyvacija ambivalentiška: stebimi sunkumai išlaikyti asmenines iniciatyvas, situacijoms nukrypstant nuo nuteistojo lūkesčių, pastarasis linkęs naudoti atsitraukimo veiksmus. Tai patvirtina ir elgesio korekcijos programos vykdymo sustabdymas dėl nuteistojo motyvacijos stokos ir šią priemonę vykdžiusios specialistės pastebėjimai, jog nuteistojo motyvacijos ypatumai leidžia kelti prielaidas apie vykdytos ir baigtos programos „EPP“ nesėkmingumą. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio nuostatų ypatumus, buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, tačiau šiuo metu poreikiai vis dar išlieka aktualūs bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Taigi, remiantis aptartais duomenimis, aukštesniajam teismui kyla pagrįstos abejonės dėl nuteistojo pasirengimo jau dabar tęsti socialinės reabilitacijos procesą jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės ir kartu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad H. G. jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad H. G. įgijo vidurinį išsilavinimą, dvi darbo rinkoje paklausias specialybes, tačiau įgytų įgūdžių bei žinių panaudoti nesiekė, dirbo tik besimokydamas Kauno statybininkų rengimo centre. Sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad vykdoma individuali darbinė veikla yra susijusi ir su galimybe atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o siekis atlyginti nusikaltimais padarytą žalą (šiuo atveju tokio siekio trūkumas) iš dalies parodo ir nuteistojo požiūrį į vykdytinas pareigas. Pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. nuteistasis pagal vykdomuosius raštus buvo skolingas 66 085,75 Eur, o 2022 m. kovo 28 dienai pagal vykdomuosius raštus skolingas jau 105 554,90 Eur, kas reiškia, jog nuteistojo įsiskolinimai pagal vykdomuosius raštus yra labai dideli. Vis tik sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, esminę reikšmę turi ne tiek turimų įsiskolinimų dydis, kiek nuteistojo pastangos, kurios turi būti maksimalios, mažinti juos. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kaip tik ir stokoja iniciatyvos, noro padengti turimus įsiskolinimus. Nustatyta, kad jis savanoriškai yra atlyginęs tik 130 Eur. Bausmės atlikimo metu nuteistojo požiūris į darbą buvo dviprasmiškas – viena vertus, nuteistasis vertina darbinį užimtumą laisvėje, kita vertus, demonstravo skeptišką požiūrį dėl darbo pataisos įstaigoje. Tai patvirtina faktas, jog nuteistasis net 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad atsisakė atlikti darbus – tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Nors pagal turimus duomenis nuteistasis 2022 m. kovo 3 d. atliko pataisos įstaigos bendrojo naudojimo patalpos tvarkymo darbus, tačiau pabrėžtina, kad tuo metu teisme buvo sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Žemesnysis teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo ketinimai pradėti vykdyti individualią veiklą, vertintini teigiamai, tačiau nuteistasis savo elgesiu turi įrodyti, kad tai nėra jo vienkartinis, fragmentinis apsisprendimas. Tokie nuteistojo veiksmai turi būti tęstiniai ir tikslingi. Nuteistasis tik šių metų pradžioje nusprendė kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kad jam būtų leista užsiimti individualia veikla, o duomenų apie kitas nuteistojo iniciatyvas siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje vertinimo/socialinio tyrimo išvados rengimo metu nėra gauta. Pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad nuteistojo pozityvius elgesio pokyčius nulėmė ne jo sąmoningas pasiryžimas laikytis nustatytų elgesio taisyklių, noras dirbti, gauti pajamų turimiems įsiskolinimams padengti ir keisti dinaminius veiksnius, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Siekdamas lygtinio paleidimo, nuteistasis privalo nuosekliu ir tęstiniu elgesiu įrodyti, kad šis pasiryžimas dirbti, mažinti turimus įsiskolinimus nėra trumpalaikis.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padaro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 12 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, kriminogeninių poreikių, sričių įverčiai išlieka nepakitę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. 2022 m. balandžio 6 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinus tai, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Galima pastebėti, kad gynėjo advokato skundas yra paremtas daugiausiai deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais, be to, priešingai nei teigiama skunde, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą netaikyti nuteistajam H. G. lygtinio paleidimo. Būtent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nepadaryta pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Iš esmės nuteistojo elgesys pozityvia linkme pradėjo keistis pakankamai neseniai ir šiuo metu vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai yra ilgalaikio ir progresyvaus pobūdžio.

12. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo H. G. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas ir kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog šiuo metu H. G. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis, kuria netenkintas gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110, laikytina pagrįsta ir teisėta, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė