Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-10 · Administracinė byla Nr. eI2-18120-394/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-10
Bylos Nr.
eI2-18120-394/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04848-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Stambus projektas“
Advokatai
Vytautas Kuliešius, Mindaugas Kazlauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-18120-394/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04848-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 10 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,dalyvaujant pareiškėjui S. M. ir jo atstovui advokatui Vytautui Kuliešiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Kristinai Krickienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stambus projektas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stambus projektas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 25S184615 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde, jis ir jo atstovas advokatas Vytautas Kuliešius teismo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) priėmė sprendimą Nr. 25S184615, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbiami) piliečiui S. M.. Sprendime nurodė, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį mūrininku. 2025 m. liepos 3 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Į pokalbį prisijungė pats pareiškėjas. Pasak atsakovo, asmuo į klausimus atsakė nenuosekliai, netiksliai, paviršutiniškai. Prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pridėta darbo patirtį patvirtinantį pažyma, kurioje nurodyta, kad asmuo nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Uzbekistano įmonėje „Mutarjim Group“ dirbo mūrininku. Pokalbio metu užsienietis pasakojo, kad pastaruosius 3 metus savo kilmės valstybėje dirbo mūrininku neoficialiai, todėl pateikta informacija apie darbo patirtį nesutapo su prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodyta informacija. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas tokias išvadas padarė po nuotolinės apklauso, kai pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, negalėjo tiksliai įvardyti įmonės pavadinimo, kurioje dirbo ir turėjo darbinės patirties. Atkreipė dėmesį, kad į kitus klausimus pareiškėjas atsakė, paaiškino, kokiomis sąlygomis ketina dirbti Lietuvoje, kaip susidaro darbą. Pareiškėjas paaiškino, kad nelabai moka skaityti ir supranta anglų kalbą, bendrauja rusų kalba, todėl negalėjo įvardinti bendrovės kilmės valstybėje pavadinimo, kadangi tas pavadinimas yra anglų kalba. Tikėtina, jog tai buvo vienintelė priežastis, dėl ko jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Teigia, jog iš sprendimo sunku suprasti, kas būtent atsakovo laikyta tikrovės neatitinkančia informacija.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime ir atsakovo atstovė Kristina Krickienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. liepos 1 d. priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis UAB „Stambus projektas“ ketina dirbti pagal darbo sutartį mūrininku. 2025 m. liepos 3 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Į pokalbį prisijungė pats pareiškėjas, kuris į klausimus atsakė nenuosekliai, netiksliai, paviršutiniškai. Pareiškėjas teigė, kad vyks dirbti į Lietuvą mūrininku. Prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė darbo patirtį patvirtinančią pažymą, kurioje nurodyta, kad asmuo nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Uzbekistano įmonėje „Mutarjim Group“ dirbo mūrininku. Pokalbio metu pareiškėjas pasakojo, kad pastaruosius 3 metus savo kilmės valstybėje mūrininku dirbo neoficialiai. Pokalbio metu pareiškėjo pateikta informacija apie turimą darbo patirtį nesutapo su prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodyta informacija, todėl asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Migracijos departamentas, įvertinęs visus turimus duomenis, 2025 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S184615 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nesutinka, kad sprendime nenurodyti jo priėmimo motyvai. Nurodė, kad pareiškėjo apklausų metu pateikta informacija ir yra duomenys, kuriuos jis teikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas taip pat nesutinka su skundo argumentais, jog sprendimas nėra pragrįstas ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėjo, jog sprendime nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėjo atsakymai nesutapo su pareiškime išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija ir neatsakė į užduotus klausimus. Pareiškėjas apklausos metu nurodė visai kitos įmonės pavadinimą, negu teikė Migracijos departamentui kartu su prašymu, t. y. nurodė, kad dirbo „Stroi Stroi 22“, o dokumente nurodoma „Mutarjim Group“. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis negalėjo perskaityti ant dokumento nurodyto pavadinimo, nekeičia esmės, nes asmuo, dirbęs įmonėje daugiau nei dvejus metus, turėtų žinoti savo darbdavio pavadinimą. Taip pat matyti, kad pareiškėjui uždavus klausimą darbo mūrininko funkcijas, negalėjo tiksliai pasakyti, kaip vyksta mūrijimo procesas Lietuvoje. Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti bendrovėje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys, neatitinkantys tikrovės. Skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas ar be motyvų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Stambus projektas“ atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su skundu sutinka, jis turėtų būti patenkintas pilna apimtimi. Taip pat prašė priteisti trečiojo suinteresuoto asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas procese.

Nurodė, kad bendrovė yra patikimas darbdavys, veikiantis daugiau nei septynerius metus ir turintis visus veiklai būtinus leidimus. Įmonė ne vienerius metus įdarbina darbuotojus iš Uzbekistano, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių, todėl turi pakankamą patirtį atrankos, įdarbinimo ir dokumentų tvarkymo procese. Įmonė neužsiima fiktyviu įdarbinimu, nevykdo darbuotojų siuntimo į užsienį veiklos. Pareiškėjas buvo rekomenduotas įmonėje jau dirbančių jo tautiečių. Tarp šių darbuotojų yra ir pareiškėjo brolis, kuris šiuo metu taip pat teisėtai dirba UAB „Stambus projektas“. Su pareiškėju buvo bendrauta „WhatsApp“ programėlėje ir vaizdo pokalbių formatu – jam buvo parodyti konkretūs objektai, kuriuose planuota darbovietė, paaiškinta gyvenamoji vieta ir darbo sąlygos. Atrankos metu buvo vertinta jo kvalifikacija, darbo patirtis bei rekomendacijos. Atsisakymas išduoti užsieniečiui dokumentus atvykti dirbi į Lietuvos Respubliką buvo dėl to, jog jis negalėjo tiksliai įvardinti anglų kalba parašyto įmonės pavadinimo, tačiau vertinant visą pokalbio turinį matyti, kad užsienietis patikslino, jog dirbo per tarpininkus ir dėl to negalėjo tiksliai nurodyti įmonės pavadinimo. Taip pat pareiškėjas paaiškino įdarbinimo sąlygas, atsakė apie darbo pobūdį. Atkreipė dėmesį, kad visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas ginčijamu sprendimu nurodė, kad pareiškėjas dirbo nelegaliai. Šiuo atveju asmuo visą gyvenimą yra pradirbęs statybose, turi minimalius įgūdžius bendraujant panašaus pobūdžio apklausose, tačiau negalima teigti, kad jis nėra geras statybų specialistas. Uždavus klausimus apie statybų sritį, kurioje užsienietis ketina dirbti, jis atsakė į pateiktus klausimus, nors atsakovas ir nurodė priešingai priimtame sprendime. Atsakovo priimami sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, subjektyvia nuomone, turi būti pagrįsti ir priimti atlikus tinkamai visas tokio pobūdžio sprendimams priimti būtinas procedūras. Šiuo atveju, sprendimas priimtas netinkamai įvertinus apklausos metu gautą informaciją, todėl turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 25S184615 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, jog ketina įsidarbinti mūrininku UAB „Stambus projektas“. Prašyme tai pat nurodė, jog nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. dirbo LLC „Mutarjim Group“ mūrininku.

UAB „Stambus projektas“ pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuriame nurodė, kad ketina įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį įmonėje dirbti mūrininku.

2025 m. liepos 3 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. dirbo įmonėje „Stroi-22“. Taip pat nurodė, jog pastaruosius 3 metus dirbo su privačiais užsakovais. Patikslino, jog pradėjo 2022 m. ir dirbo su privačiais užsakovais, statė namus.

Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. 25S184615 konstatavo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, todėl nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarpininkavimo raštu UAB „Stambus projektas“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį 2 metų laikotarpiui atlikti mūrininko pareigas. Tiek tarpininkavimo rašte, tiek prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktoje informacijoje apie turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, nurodyta, kad pareiškėjas dirbo mūrininku LLC „Mutarjim Group“ laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Šiuos duomenis pareiškėjas patvirtino, pateikdamas UAB „Mutarjim Group“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. šioje įmonėje dirbo mūrininku.

Atsakovas, priimdamas sprendimą, taip pat turėjo pareiškėjo pateiktą 2021 m. balandžio 8 d. išduotą diplomą Nr. 2265, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. baigė visą mūrininko mokymo ir profesinio švietimo kursą. Nevalstybinės švietimo įstaigos „Chigatoy group“ kvalifikacinės komisijos sprendimu jam suteikta mūrininko kvalifikacija.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo kvalifikaciją ir darbo patirtį patvirtinantys dokumentai neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Migracijos departamentas duomenų apie tai, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiktų tikrovės, neturi.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjas nuotolinės apklausos metu pateikė informaciją apie turimą darbo patirtį, kuri nesutapo su prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodyta informacija.

Tvarkos aprašo 64.3¹ papunktyje numatyta, kad migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas Susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tokį prašymą pateikia per išorės paslaugų teikėją, – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą.

Iš byloje esančio 2025 m. liepos 3 d. apklausos išrašo matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. dirbo Uzbekistano įmonėje „Stroi-22“. Be to, nurodė, jog dirbo su privačiais užsakovais, ne įmonėje. Paprašytas patikslinti, kurioje įmonėje pareiškėjas dirbo pastaruosius 3 metus, nurodė, jog dirbo su privačiais užsakovais ir patikslino, jog privačiai dirbti pradėjo 2022 m.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atliekamos apklausos tikslas – nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Šiuo atveju, pareiškėjui nurodžius, jog laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. jis dirbo Uzbekistano įmonėje „Stroi-22“, apklausą atlikęs pareigūnas jokių patikslinančių klausimų neuždavė.

Be to, skundžiamame sprendime nėra duomenų ar motyvų, kodėl Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys (išsilavinimą bei darbo patirtį patvirtinančios pažymos) neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas netikrino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesiaiškino, ar tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjas nedirbo ir įmonėje „Stroi-22“, t. y. nesurinko pakankamai duomenų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalys reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).

Pagal aptartas UTPĮ ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sprendimo (ne)išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali ir turi atlikti konkrečius veiksmus, siekdamas nustatyti, ar yra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nustatyti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, t. y. neatliko konkrečių veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti, jog pareiškėjas neatitiko UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, Migracijos departamentas sprendime nurodė, jog pareiškėjas formaliai atitiko UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Sprendime nėra įvardinta, kokių konkrečių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitiko.

Atsakovo sprendime nurodyta prielaida, jog, pareiškėjo pateikta informacija neatitinka tikrovės, nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, todėl atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo atlikti įstatyme nustatytą pareigą ir atlikti užsieniečio atitiktį UTPĮ nuostatoms ir tik pašalinęs prieštaravimus tarp surinktų duomenų, priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Atsiliepime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardinti, kaip vyksta mūrijimo procesas Lietuvoje, todėl ir dėl šios aplinkybės Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų.

Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, jog pareiškėjo negalėjimas tiksliai įvardinti, kaip vyksta mūrijimo procesas Lietuvoje, yra priežastis daryti prielaidą, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios buvo būtinos priimant skundžiamą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, jog Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 25S184615 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Panaikinus Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 25S184615, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė skundo parengimas ir atstovavimas teisme.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2025 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2025 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 337,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5 844,25 Eur (2 337,70 Eur × 2,5 koef.).

Advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius atstovavo pareiškėją 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 26 min.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko 1 val. 26 min., pareiškėjui priteistina maksimali suma už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje yra 238,70 Eur (2 387,0 Eur x 0,1 koef. x 1 val.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgus į pareiškėjo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareiškėjui S. M. iš atsakovo priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stambus projektas“ šioje administracinėje byloje palaikė pareiškėjo skundą, prašė jį tenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė 2025 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 647, kurioje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su administracine byla, paaiškinimų teikimas bei atstovavimas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, būtina įvertinti visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios padėtų nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–2374/2013).

Trečiasis suinteresuotas asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva, kaip darbdavys, kuris pateiktame paaiškinime patvirtino, jog įmonė pastoviai įdarbina darbuotojus iš užsienio. Trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiliepimą siūlyta pateikti iki 2025 m. rugsėjo 30 d., tačiau rašytinius paaiškinimus UAB „Stambus projektas“ pateikė tik 2025 m. spalio 23 d., paaiškinimų apimtis nedidelė, juose nurodyta bendro pobūdžio informacija apie įmonės padėtį ir darbuotojų atranką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos būtinomis. Be to, pažymėtina ir tai, jog bylos baigtis trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms įtakos neturi, t. y. priėmus tiek pareiškėjui palankų, tiek nepalankų sprendimą, trečiojo suinteresuoto asmens teisės nebuvo apgintos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Stambus projektas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netekintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 25S184615.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo S. M. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui S. M. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stambus projektas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasRasa MilvydaitėJarūnė Sedalienė