Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, kaltinamajai D. Z., jos gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui, civilinio ieškovo atstovams E. K., L. M., V. Z. (2016-08-31), teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2013-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 str. 1 d. - 60 MGL bauda, kuri 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pakeista į 360 valandų viešųjų darbų, juos atliekant per 9 mėnesius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuo 1996-04-01, eidama (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pareigas, nuo 2002 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. 90-P dėl „(duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, Teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal 1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. 1-2654 bei 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, 2005-05-23, 2009-10-13, 2009-11-27 (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymais Nr. P-95, V-13, Nr. V-85 patvirtinto „Teismo finansininko pareigybės aprašymo“ pagrindu būdama atsakinga už teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka bei tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, taip pat užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas įstaigos pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, pati tvarkydama (duomenys neskelbtini) depozitinės sąskaitos apskaitą, pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu N. 179 patvirtintas „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles“ bei jų pagrindu paruoštų 2004-12-17 (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. V-56 patvirtintų „Finansų kontrolės taisyklių“ nuostatas, kad „pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus - ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis", nuo 2009-03-26 iki 2010-03-09 iš teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išėmė grynuosius pinigus - 740000 Lt (kas atitinka 214318,81 EUR), tai atlikdama pati: 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR) arba nurodydama tai padaryti teismo vyresniajai buhalterei A. K.: 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR), kurių į (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė ir (duomenys neskelbtini) patalpose, nesant pagrindo, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis dienomis, ne mažiau nei 119415,84 Lt (kas atitinka 34585,22 EUR) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos išmokėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti, o 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos, nesant pagrindo išmokėjo 2010-03-09 tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti, visais atvejais neišrašydama ir nepasirašydama kasos išlaidų orderių ir į teismo buhalterinę apskaitą neįtraukdama šias išmokas pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu iššvaistė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - ne mažiau nei 669415,84 Lt (kas atitinka 193876,22 EUR), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d.

Taip pat ji nuo 1996-04-01 eidama (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pareigas, nuo 2002 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. 90-P dėl „(duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, Teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą (1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1-2654 redakcija, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 su vėlesniais jo pakeitimais redakcija) būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, pagal 2005-05-23, 2009-10-13, 2009-11-27, 2011-10-12 (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymais Nr. P-95, V-13, Nr. V-85, Nr. V-119 patvirtintą „Teismo finansininko pareigybės aprašymą“, būdama atsakinga už teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, privalėdama organizuoti ir kontroliuoti teismo buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, (duomenys neskelbtini) depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke buhalterinę apskaitą tvarkė ir jos tvarkymą organizavo pažeisdama 2004-12-17 (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. V-56 „Dėl finansinės tvarkos tvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskaitos vedimo tvarkos reikalavimą, kad „apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama", Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 str. 4 d.; 16 str. 1 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti", kadangi iš teismo depozitinės banko sąskaitos grynais paimti: 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR ), 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR ), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR ), į teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo, dokumentai, patvirtinantys šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims, pildomi nebuvo, nors 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu N. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse“ bei jų pagrindu paruoštoje 2004-12-17 (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. V-56 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkoje nurodoma, kad pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus - ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis“, nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 ūkinės operacijos susijusios su depozitinės sąskaitos apyvarta fiksuojamos teismo didžiojoje knygoje nebuvo, nors 2002-01-03 Teismo pirmininko patvirtintame (duomenys neskelbtini) sąskaitų plane yra nustatytos buhalterinės sąskaitos, kuriose turėjo būti apskaitomos depozitinės lėšos, tai yra Nr. 112 -„Kitos lėšos“ ir Nr. 174-„Atsiskaitymai už depozitines sumas“, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2000-07-06 iki 2012-12-31, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

Iš 2016-01-07 AB SEB bankas rašto matyti, kad sąskaita Nr. 202010401 yra tarpinė banko sąskaita priklausanti AB SEB bankui (b. l. 74, t. 4).

Tyrėjams buvo pateikta ir tikrinama: Lietuvos akcinio inovacinio banko, komercinio banko „Aurabankas“, Lietuvos valstybinio komercinio banko, banko „Hermis“, AB „Vilniaus bankas“ čekių knygelės (b. l. 157-161, t. 2).

Iš 2012-12-06 dokumentų priėmimo - perdavimo akto su priedais, pateikto 2013-05-09 daiktų, dokumentų perdavimo protokolu, matyti, kad D. Z. finansų skyriaus vedėjai A. E. perdavė 2 segtuvus (bylas) 2010-2012 depozitinės sąskaitos dokumentų, 1 teismo depozitinių sumų apskaitos knygą už 2009-2012 m. 2 kasos inventorizavimo aktus už 2010-2012 metus, 1 kasos knygą 2012-05-10 (išlaidų) ir 1 kasos knygą 2012-05-11 (pajamų) (t. 2, b. l. 4-7).

Iš 2009-2010 m. teismo depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad:

- 2009-09-09 A. K. grynais pinigais paėmė 110000 Lt pagal čekį Nr. 2253950;

2013-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu AB SEB banko skyriuje, (duomenys neskelbtini), buvo atliktas 2010-03-09 čekio Nr. 3406584 poėmis (t. 5, b. l. 4, 7).

Patikrinus D. Z., A. K., G. K., A. Ž., I. Z., taip pat R. D. ir L. D. banko sąskaitų duomenis, piniginių lėšų, atitinkančių ar panašių pagal dydį, nurodytą kaltinime, neužfiksuota (b. l. 83-84, 85-88, 93-107, 109-115, 117-137, 139-163, 164, t. 4, b. l. 8-15, 20, 21, 22-46, 47-57, 58-61, 62-68, 69, t. 6).

2014 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/19, už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad pagal Teismo nuostatus teismo finansininkų darbą užtikrina Teismo kancleris, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų Teismo pirmininkas. Pagal teismo pirmininko įsakymais nustatytus įgaliojimus Teismo kancleris tikrina ir pasirašo finansinius dokumentus. Nuo 2008-11-14 iki 2010-03-10 Teismo kanclerio pareigas ėjo A. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini)). 2009 m. kovo 3 d. Teismo pirmininko įsakymu „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. V-16 kancleriui A. Ž. buvo suteikti įgaliojimai dėl teismo finansinių dokumentų tikrinimo bei pasirašymo. Nuo 1995-07-17 iki 2012-12-05 Teismo finansininko pareigas ėjo D. Z. (buvusi B.), kurios pareigybės aprašyme įrašytas įpareigojimas pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus, todėl antro parašo teisė ant bankinių čekių priklausė teismo finansininkei D. Z.. Nuo 2008-05-19 iki 2013-10-29 teismo vyresniojo buhalterio pareigas, kuris atsakingas už ūkinių operacijų, susijusių su banku, tvarkymą ir atlikimą ėjo A. K. (buvusi S.). Tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) depozitinių lėšų atsiskaitomoji sąskaita buvo ir yra AB SEB bankas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 11 straipsnį - už buhalterinių įrašų teisingumą, atsako įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo 21 str. atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal Teismo finansininko pareigybės aprašymą už banko ir kitų finansinių dokumentų pasirašymą bei bankinius pavedimus atsakinga D. Z.. Už grynųjų pinigų bei ūkinių operacijų, susijusiu su banku, apskaitos tvarkymą nuo 2008-05-18 iki 2010-08-06 pagal teismo buhalterės pareigybės aprašymą buvo atsakinga vyresnioji buhalterė A. K..

Pagal tyrimui pateiktą Teismo depozitinių sumų apskaitos knygą (kurioje pateikta informacija nuo 1995-03-07 iki 2005-01-03) bei banko sąskaitos išrašus (nuo 1996-07-13 iki 2000-07-06) tikslaus likučio 2000-07-06 nustatyti nepavyko, kadangi sąskaitos išrašuose pateikta informacija apie įvykusią operaciją neišsami, tai yra daugumoje banko sąskaitos išrašuose nurodytų operacijų turiniuose neįvardinti pinigų gavėjai ar pinigų siuntėjai bei pagal kokias teismų nutartis pinigai išmokami iš sąskaitos arba įskaitomi į sąskaitą. Teismo depozitinių lėšų buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama taip, kad pagal apskaitos registrus būtu galima nustatyti turtą, įsipareigojimų dydį arba struktūrą.

Nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 punkto reikalavimą bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto reikalavimą, iš Teismo depozitinės banko sąskaitos grynais paimti 550000 Lt, 10000 Lt, 60000 Lt, 120000 Lt, 110000 Lt į Teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo. Duomenų, kad šie pinigai būtų sumokėti fiziniams ar juridiniams asmenims, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra, todėl nustatyti koks asmuo (fizinis ar juridinis), kada, kokiu pagrindu ir kokioje byloje įnešė į Teismo depozitinę sąskaitą minėtas sumas bei kokiems asmenims (fiziniams ar juridiniams) ir kokiose byloje buvo išmokėtos minėtos lėšos negalima. Dėl to, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti Teismo turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2000-07-06 iki 2012-12 31.

Teismo depozitinėje sąskaitoje pagal sąskaitos išrašų duomenis 2012-12-31 yra sukaupta 139105,64 Lt palūkanų apie kurių pervedimą į Lietuvos Respublikos valstybės iždą duomenų nėra, tuo tarpu 2012-12-31 didžiosios knygos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2411101 (pinigai depozitinėje (palūkanos) litais) likutis nurodytas tik 10484,09 Lt (tai priskaičiuotos palūkanos nuo 2012-02-01 iki 2012-10-31) kuris nesutampa su duomenimis nurodytais tyrimui pateiktuose depozitinės sąskaitos išrašuose. Tyrimui pateiktos depozitinės sąskaitos apskaitos knygos atsakingų asmenų už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidžiant 1992 m. birželio 18 d. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 11 straipsnį bei 2001 m. lapkričio 06 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymų Nr. IX-574 16 straipsnį, nepasirašytos (t. 5, b. l. 36– 45).

2015-03-16 specialisto išvadoje Nr. 5-/33 nurodyta, kad papildomas tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Išvadoje nurodomos tos pačios aplinkybės dėl buvusių atsakingų asmenų tiriamuoju laikotarpiu, kaip ir 2014-02-07 specialisto išvadoje Nr. 5-1/19. Konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) depozitinės sąskaitos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Pagal tyrimui pateiktas (duomenys neskelbtini) Didžiąsias knygas (žurnalus), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 ūkinės operacijos susijusios su depozitinės sąskaitos apyvarta fiksuojamos teismo didžiojoje knygoje nebuvo, nors 2002-01-03 A. Š. patvirtintame (duomenys neskelbtini) sąskaitų plane (segtuvo „(duomenys neskelbtini) apskaitos vadovas“ 165-167 lapai) yra nustatytos buhalterinės sąskaitos, kuriose turėjo būti apskaitomos depozitinės lėšos, tai yra Nr. 112-„Kitos lėšos“ ir Nr. 174-„Atsiskaitymai už depozitines sumas“. Dėl to buvo iškraipomi buhalterinės apskaitos duomenys.

Nefiksuojant didžiosios knygos sąskaitose ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų, susijusių su depozitinės sąskaitos apyvarta, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 punkto reikalavimas, kad į apskaita turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto reikalavimai, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Taip pat Teismas nesivadovavo LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija)“ Inventorizacijos tvarkos” I skyriaus 4 p. nuostata <Biudžetinės įstaigos privalo inventorizuoti materialųjį ir nematerialųjį turtą <...> - ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų rugsėjo 30 d.>” ir neatlikinėjo tiriamuoju laikotarpiu teismo depozitinės sąskaitos inventorizacijos. Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo sektoriaus atskaitomybės 2007-06-26 įstatymo Nr. X-1212 19 str. 9 dalies nuostatą apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, tačiau Teisme šio įstatymo reikalavimai vykdomi nebuvo. Dėl tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 punkto bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto pažeidimų, tvarkant Teismo depozitinių lėšų apskaitą, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2012-11-30.

Išvadoje nurodoma, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus į apskaitą nebuvo įtraukta 530 340,34 Lt depozitinių įplaukų. Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-10-31 (duomenys neskelbtini) depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuota 136003,67 Lt palūkanų. Norint įvykdyti visus depozitinius įsipareigojimus, t. y. grąžinti šalių įmokėtus pinigus, teismo depozitinėje sąskaitoje 2012-11-30 (2012-12-01) teismui trūktų 530340,34 Lt, be to, sąskaitoje trūksta 136003,67 Lt priskaičiuotų palūkanų, kurios nebuvo neatlygintai pervestos į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ar kaip nors kitaip panaudotos teismo reikmėms prieš tai sudarant lėšų panaudojimo sąmatą. Dėl aukščiau minėtų buhalterinės apskaitos įstatymo padarytų pažeidimų teismui padarytas 666344,01 Lt (530 340,34 +136 003,67 ) nuostolis (t. 5, b. l. 162-167).

Specialistė V. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, 2015-12-09 paaiškino, kad išvadose skirtingi depozitinių lėšų likučiai gavosi dėl skirtingo tiriamojo laikotarpio ir specialistui pateiktų klausimų, kadangi 2014-02-07 išvados užduotyje nebuvo pateiktas klausimas apie tai, kokios sumos truktų jei reikėtų 2012-12-31 įvykdyti visus įsipareigojimus. Apskaičiuojant galutinę trūkstamų pinigų sumą tyrimui buvo pateikta A. E. suvestinė (2015-01-19 raštas Nr. 10-S-14441) kurioje buvo nurodyti likučiai užregistruoti apskaitoje, tai buvo atskaitos taškas su kuo lyginti jos nustatytus likučius (juos nustatinėjo iš banko sąskaitos išrašų bei pirminių apskaitos dokumentų, tai yra, teismo nurodymu), tas skirtumas atsiradęs su didžiosios knygos likučiu galėjo atsirasti ne į tą buhalterinę sąskaitą užpajamavus gautas lėšas už kopijavimo paslaugas. Dėl išvadose nurodyto skirtingo priskaičiuotų palūkanų dydžio paaiškino, kad antroje išvadoje yra padaryta klaida, kadangi neįtraukta už 2006 m. 12 mėn. 3071,83 Lt priskaičiuotų palūkanų. Už 2006-01-01 iki 2012-10-31 laikotarpį priskaičiuotų palūkanų suma yra 139075,50 Lt. Apie priskaičiuotas palūkanas iki 2005 m. informacija pateikta 2014-02-07 išvados Nr. 5-1/19 priede Nr. 9, ten nurodyta kad nuo 2000-07-06 iki 2002-04-30 buvo priskaičiuota 24 862,32 Lt palūkanų, o 24832,18 Lt buvo pervesta į sąskaitą Nr. 202010401. (duomenys neskelbtini) AB banke Hermis esančios sąskaitos Nr. 144304 išraše užfiksuota, kad 1999-06-30 buvo priskaičiuota palūkanų už sąskaitos likutį 338,60 Lt ir 1999-05-31 – 369,13 Lt, iš viso nuo 1995 m. iki 2000 m. priskaičiuota 707,73 Lt. Ši suma, atitinkamai 1999-06-30 - 338,60 Lt ir 1999-05-31 – 369,13 Lt, buvo automatiškai nurašyta nuo sąskaitos. Pagal informaciją išraše negali nustatyti kur buvo nurašyti pinigai, gali būti kad jie buvo nurašomi tiesiogiai į Finansų ministerijos sąskaitą (t. 5, b. l. 191 – 192).

Specialistė V. S., apklausiama teisme nurodė, kad 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. kovo 16 d. išvadas bei paaiškinimus duotus apklausiant 2015 m. gruodžio 9 d. tvirtina. Atliekant tyrimą buvo imta tik SEB banko depozitinė sąskaita ir jos lėšų judėjimas, nuo 2000 m. iki 2012 m. Jei paaiškėtų, kad, depozitinės lėšos buvo ir kitų bankų sąskaitose, tai išvada nesikeistų, nes lėšos buvo išimtos iš „SEB“ banko depozitinės sąskaitos. Lėšos nebuvo įneštos į teismo kasą, taip pat prie dokumentų nebuvo pridėta, kad pinigai įnešti į kitą sąskaitą. Registro, kuriame būtų atvaizduotas piniginių lėšų judėjimas nuo 2005 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. sausio 5 d., tyrimui pateikta nebuvo. Pinigai iš depozitinės sąskaitos buvo išimti nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 9 d., tai šis pinigų judėjimas turėjo būti atvaizduotas depozitinių sąskaitų knygose. Trūkstamoje knygoje nuo 2005 m. iki 2009 m., tokių sumų būti negalėjo, nes pinigai buvo išimti nuo 2009 m. kovo 28 d., todėl tai turėjo būti atžymėta esančioje knygoje. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą įrašai buhalteriniuose registruose turi būti atlikti arba ūkinio įvykio įvykimo dieną arba mėnesio laikotarpyje. Kadangi pinigai iš sąskaitos „SEB“ banke, buvo išimti atitinkamą datą ir jie turėjo būti įnešti arba į teismo kasą grynais, arba jeigu pervesti į kitą banko sąskaitą, tai turėjo atvaizduoti išrašai. Už 2009-2010 metus yra tvarkingi „SEB“ banko sąskaitos išrašai, kuriuose viskas sužymėta. Knygoje nebuvo jokių atžymų. Dėl sąskaitų bankrutavusiame banke 2006 ar 2007 m., tai tarp tyrimui pateiktų dokumentų nerado. Išmokant pinigus grynais, nes šiuo atveju pinigai buvo paimti iš sąskaitos čekiu, pagal tvarką pinigus reikėjo įnešti į teismo kasą, tada pagal kasos išlaidų orderį pinigai turėjo būti atiduodami, kurių tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nerado. Pinigų neįnešimas į kasą buvo sisteminė klaida. Be depozitinių lėšų knygų pinigų judėjimą dar atspindi banko sąskaitos išrašai. Jai pateiktus duomenis ji sutikrino su „SEB“ banko sąskaitos išrašais. Jeigu būtų pateikta, kad kitame banke yra depozitinių lėšų, tai jai būtų nesuėję duomenys, tuo tarpu „excel“ lentelėse buvę duomenys suėjo su banko išrašais, išskyrus tuos kurių trūko. Įrašų trūkumo negalėjo sąlygoti depozitinės sąskaitos knygos trūkumas. Depozitinėje sąskaitoje yra tiesiog daug pinigų ir jie apskaitoje yra išskirstomi kas įnešė, kam išmokėta. Gali būti, kad asmuo pinigus įnešė į kitą sąskaitą, o jam išmokėta buvo iš „SEB“ banko sąskaitos, nes gali būti depozitinių sąskaitų ir daugiau. Parsinešus iš banko pinigus juos užpajamuoti turi kasininkė, nes pinigai turi būti įnešti į kasą, o tai kontroliuoti turėjo vyriausia buhalterė. Atlikdama tyrimą ji turėjo kiekvienų metų sprendimus. Buvo pateikti segtuvai su sprendimais, bet ar tai visi (duomenys neskelbtini) sprendimai nežino. Sprendimai buvo renkami ir pateikti segtuvuose, tai buvo išmokėjimų sprendimai, o įmokėjimų dokumentų nebuvo. Pagal sąskaitos išrašą galima susirasti ir įmokėjimą. Turint nutartį apie išmokėjimą reikia susitikrinti ar pinigai buvo įmokėti.

Dėl veikų kvalifikacijos

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013). Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007).

Aukščiau išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, pagal čekius buvo išimta grynaisiais 740000 litų, iš kurių 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR) išėmė D. Z., o 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR) – A. K.. Minėtos pinigų sumos į teismo kasą įneštos nebuvo, kasos pajamų orderiai surašyti nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ne tik sąskaitos išrašai ir jų išėmimą pagrindžiantys čekiai, bet ir kaltinamosios D. Z., liudytojos A. K. parodymai, specialisto išvadų duomenys. D. Z. pripažino, kad depozitinės sąskaitos kasos knyga vedama nebuvo, pinigų neužpajamuodavo nei kasos išlaidų, nei pajamų orderiais. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtino ir liudytoja A. K.. Šiuos jų parodymus atitinka ir specialisto išvadose nurodyti duomenys bei išvados. Tiek D. Z., tiek liudytoja A. K. nurodė, kad išmokant grynuosius pinigus, paimtus iš depozitinės sąskaitos, kasos išlaidų orderiai išrašomi nebuvo, o apie išmokėjimą buvo atžymima ant nutarties, kuri, kartu su banko sąskaitos išrašu buvo segama į išmokėjimo metų segtuvą, tačiau dokumentų, patvirtinančių kaltinime paminėtų sumų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims segtuvuose rasta nebuvo. Nors D. Z. teigė, jog išmokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta ir patikrinus „Liteko“ sistemos duomenis. Kaltinamoji nurodė ir tai, jog dokumentai galėjo pasimesti perkraustant kabinete buvusius dokumentus į kitą, tačiau 2009-2010 metų segtuvai su dokumentais nėra dingę, - segtuvuose nėra tik aukščiau minėtų pinigų sumų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Tai, kad dokumentai galėjo pasimesti perkraustymo metu iš esmės paneigė ir liudytojais apklausti perkraustymus paprastai atliekantys asmenys, kurie nurodė, jog nebuvo atvejų, kad kas nors būtų kėlęs pretenzijas dėl dingusių daiktų, o perkraustant paprastai dalyvaudavo perkraustomo kabineto darbuotojas. D. Z. nurodė, jog ji perkraustyme nedalyvavo, tačiau ši aplinkybė iš esmės nebuvo nei patvirtinta nei paneigta, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, jog perkraustant dalyvavo vienas iš finansininkų kabinete dirbusių asmenų, juolab, kad ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą neturi, kadangi kaip jau minėta, 2009-2010 metų segtuvai su dokumentais, kuriuose buvo segami dokumentai pagrindžiantys pinigų išmokėjimą, nėra dingę. Pažymėtina, kad nebuvo rasta ir jokių duomenų ne tik apie 550000 litų išmokėjimą, bet ir apie tokios pinigų sumos įmokėjimą, nors D. Z. teigė priešingai – nurodė, kad pinigai buvo įnešti pavedimu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad čekį dėl 550000 litų yra pasirašęs tuo metu sirgęs kancleris A. Ž., apie ką neabejotinai turėjo žinoti ir D. Z., todėl vien jau ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad su jai pareigų pagrindu patikėtomis tvarkyti lėšomis kaltinamoji elgėsi neatsakingai, kas ir lėmė, jog jos buvo išvaistytos, kadangi išvadai, jog kaltinime įvardintos lėšos buvo pasisavintos duomenų nepakanka – tokių įrodymų byloje nesurinkta. Tuo tarpu apie galimą lėšų išmokėjimą bylos nagrinėjimo metu nenustatytiems asmenims patvirtino ir liudytoja A. K., nurodžiusi jog dėl 550000 litų išmokėjimo, kartu su A. Ž. buvo atėję 2 asmenys ir nors šių pinigų išmokėjimo fakto ji nematė, tačiau jos parodymai iš esmės patvirtina ir D. Z. parodymus šioje dalyje. Apie tai, jog minėtą dieną teisme galimai buvo A. Ž. patvirtina ir jo parašas čekyje. Remiantis 2015-03-16 specialisto išvada bei vėlesniais specialistės paaiškinimais, nekyla abejonių ir dėl to, kad už depozitinėje sąskaitoje laikomas lėšas būdavo skaičiuojamos palūkanos, kurių už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-10-21 turėjo būti sukaupta 139075,50 Lt ir kurios turėjo būti pervestos į valstybės iždą, tačiau tokių pavedimų nenustatyta. Kaip seka iš specialisto išvadose nurodytų duomenų, kurių tikrumą specialistė patvirtino ir teisme, depozitinėje sąskaitoje trūksta 530340,34 litų proceso dalyvių įmokėtų pinigų ir 139075,50 litų palūkanų. Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, jog 24862,32 Lt palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2000-07-06 iki 2002-04-30, buvo pervesta į sąskaitą Nr. 2002010401, kuri priklauso AB SEB bankas, tačiau ši palūkanų suma į trūkstamą palūkanų sumą nėra įskaičiuota ir šios pinigų sumos išvaistymu D. Z. nėra kaltinama. Kaltinamoji D. Z. patvirtino, jog ji išmokėjo 550000 ir 60000 litų, tuo tarpu liudytoja A. K. nurodė išmokėjusi 110000 litų, kuri D. Z. kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 d. ir nėra inkriminuota. Kaip seka iš D. Z. parodymų, ji neneigė, jog galėjo išmokėti ir kitas kaltinime nurodytas sumas, tačiau šios aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė, tačiau iš kasos išlaidų orderių matyti, jog kaltinime nurodytos pinigų sumos (išskyrus 550000 litų) pagal čekius buvo išmokėtos D. Z., tuo tarpu duomenų apie jų įtraukimą į kasos pajamas ir išmokėjimą nėra, todėl ji ir yra atsakinga už šių lėšų išvaistymą. Juolab, kad kaip seka iš D. Z. parodymų, jei čekis išrašytas jos vardu ir jos pasirašytas, tai reiškia, kad A. K. nebuvo darbe, kas leidžia teigti, jog tokiu atveju išmokėjimus darydavo D. Z.. Nors iš duomenų apie A. K. atostogas ir nedarbingumo laikotarpius tai neatsispindi, tačiau tai ir nepaneigia D. Z. parodymų, kad tuo metu, A. K. galimai nebuvo darbe, kadangi darbuotojas darbe gali nebūti tuo konkrečiu metu kai išrašomas čekis ir pan. Nėra abejonių ir tuo, jog D. Z. minėtų lėšų tvarkymas buvo patikėtas jos užimamų pareigų pagrindu, šios lėšos jai buvo svetimos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos buvo išvaistytos per kelis kartus, tačiau veika pagrįstai kvalifikuota kaip viena tęstinė veika, kadangi buvo švaistomas D. Z. patikėtas (duomenys neskelbtini) žinioje esantis turtas, veikos padarymo modelis ir aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamosios veiksmus siejo vieninga tyčia. Pažymėtina ir tai, kad jog nors D. Z. nurodė, kad lėšų trūkumas galėjo susidaryti dėl lėšų likusių bankrutavusiuose bankuose, tačiau ši aplinkybė vėlgi nepasitvirtino, kadangi tokių lėšų likę nebuvo (įrodymai aprašyti nuosprendžio 9 lape, b. l. 82-83, 84, 94, 95, 96, 97, t. 12). Išdėstytos aplinkybės, jas įvertinus aukščiau paminėtos teismų praktikos kontekste, leidžia neabejotinai teigti, jog kaltinamoji veikdama netiesioginės tyčios forma minėtą didelės vertės turtą išvaistė, todėl jos veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. D. Z. kaltinimo aprašymas leidžia teigti, jog ji kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neįtraukiant į apskaitą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis grynųjų pinigų, nepildant šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims, patvirtinančių dokumentų.

Aplaidus apskaitos tvarkymas tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. Z. nuo 1996-04-01 (duomenys neskelbtini) dirbo vyriausiojo buhalterio pareigose, o nuo 2002 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. 90-P dėl „(duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, ėjo Teismo finansininkės pareigas, todėl ji yra tinkamas BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Kaltinamoji iš esmės neneigė padariusi jai inkriminuojamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pripažino, kad iš depozitinės sąskaitos paimti ir kaltinime nurodyti grynieji pinigai į teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo, dokumentai, patvirtinantys šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims, pildomi nebuvo. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtino ir liudytoja apklausta A. K.. Be to, kaltinime nurodytas aplinkybes neabejotinai patvirtina ir specialisto išvados bei specialisto paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Tačiau, 2009-09-09 iš teismo depozitinės sąskaitos 110000 litų paėmė ir į apskaitą neįtraukė ne D. Z., o ją pavadavęs asmuo, kadangi D. Z. tuo metu atostogavo (nuo 2009-08-10 iki 2009-09-16), todėl D. Z. negali būti atsakinga už šį veikos epizodą, juolab, kad reikiamos tvarkos tinkamam buhalterinės apskaitos vedimui tuo metu buvo patvirtintos, todėl šis epizodas iš kaltinamo jai šalinamas. Likusioje dalyje kaltinimas pasitvirtino pilnai. D. Z. pagal pareigas būdama už kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą, jų neatliko ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatinėjant D. Z. kaltės formą pažymėtina, kad kaltė – neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi ji kaip teismo finansininkė žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, ką patvirtina ir tai, jog buhalterinė apskaita ir dalies buvo vedama, tačiau jas vykdė netinkamai ir nors nenumatė, kad dėl jos nerūpestingumo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jos veiksmai pilnai atitinka BK 223 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių visumą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji savo kaltę iš esmės pripažino dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau vien toks kaltės pripažinimas, kai prisipažinimas yra nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos, o parodymų turinys nepatvirtina nuoširdaus gailėjimosi, nesudaro pagrindo tokio prisipažinimo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamoji Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta (b. l.75, t.10), psichikos sveikatos centre ir Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydžius (b. l. 76, 77, t. 10) Jos parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamosios pakaltinamumu nėra. Nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu ji nebuvo teista (b. l. 56-58, t. 10). Nuteista 2013-05-28 pagal BK 183 straipsnio 1 d. - 60 MGL bauda (b. l. 59-65, t. 10). Buvo bausta administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (b. l. 68-73, t. 10).

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį daro išvadą, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Kaltinamoji padarė 2 nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 184 str. 2 d.) yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena (BK 223 str. 1 d.) – neatsargus nusikaltimas. BK 184 str. 2 d. numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 7 metų. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d. kaltinamajai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. yra numatyta galimybė skirti ir švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus, tai, jog kaltinamoji pripažįstama kalta ne tik šios veikos, bet ir veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., veikos tarpusavyje susiję ir truko gana ilgą laiką, o tai rodo didesnį kaltinamosios pavojingumą ir sąmoningai pasirinktą nusikalstamą elgesį, jai ir už BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus tai, jog skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, už šią veiką ji skirtina artima minimaliai – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, tuo tarpu už veiką numatytą BK 183 str. 2 d. – ženkliai didesnė nei minimali – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nusikaltimas numatytas BK 184 str. 2 d., nuo nusikaltimo numatyto BK 223 str. 1 d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą, nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl subendrintai bausmei skirti taikytinos bausmių apėmimo nuostatos ir skirtina subendrinta bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-05-08, 15.30 val. (b. l. 17, 18, t. 10) iki 2013-05-10, 9.35 val. (b. l. 19, t. 10), (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo.

BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji bausta administracinėmis nuobaudomis, tačiau veikų padarymo metu teista nebuvo. Įvertinus visumą kaltinamąją charakterizuojančių duomenų, tai, jog nusikalstamos veikos tarpusavyje yra susiję, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajai pasitaisyti, dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamoji bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jos socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajai bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant ją per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 11 str. 3, 5 d., 15 str., 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p.). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. 2013 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteista 60 MGL (7800 litų) bauda už veiką padarytą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. lapkričio 28 d., t. y. veiką, padarytą jau po šiuo nuosprendžiu nustatytos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., padarymo. 2016 m. birželio 20 d. nutartimi („Liteko“ sistemos duomenys) 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda buvo pakeista 360 valandų viešaisiais darbais, juos atliekant per 9 mėnesius. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrindo jas bendrinti apėmimo ar dalinio sudėjimo būdu nėra, tuo tarpu bausmes subendrinus visiškai sudedant, toks subendrinimas neturėtų jokios reikšmės kaltinamajai skiriamos bausmės dydžiui, kadangi netgi įskaičius atliktą bausmę, skiriama šiuo nuosprendžiu bausmė realiai nei padidėtų nei sumažėtų bei siekiant išvengti neaiškumų vykdant bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su jau atlikta bausme ar jos dalimi paskirta 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir pakeista 2016 m. birželio 20 d. nutartimi, nebendrinama.

2013-05-10 prokuroro nutarimais D. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (b. l. 41, t.10) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44, t. 10), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintina (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. Patikslintu ieškiniu (duomenys neskelbtini) iš D. Z. prašė priteisti 193876,22 eurus (669415,84 Lt) (b. l. 58-60, t. 12). Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasėkoje (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 193876,22 eurų turtinė žala, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai, žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamosios (CK 6.245 str. 4 d.,6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.263 str.).

Kadangi iš kaltinamosios priteisiamas 193876,22 eurų žalos atlyginimas, iki priteistos žalos visiško atlyginimo pratęstinas ir 2017-01-24 nutartimi pratęstas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios D. Z. vardu registruotą turtą (BPK 151 straipsnio 1 d., 7 d., b. l. 121-122, t. 12)

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2013-05-20 poėmio metu iš AB SEB banko Gedimino skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus (Vilnius, Gedimino g. 12) paimtas čekis Nr. 3406584 (b. l. 4, 7, t. 5), 2014-04-22 poėmio metu iš AB SEB banko Operacijų centro (Vilnius, Balčikonio g. 3) paimti čekiai Nr. 2253947, Nr. 2253948, Nr. 2253949, Nr. 2253950 (b. l. 11, 14, t. 5) bei 2016-11-14 teismo posėdžio metu civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) atstovės pateiktos dvi (duomenys neskelbtini) depozitinių sumų apskaitos knygos, grąžintina juos pateikusiems subjektams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); CD laikmenos esančios byloje – saugotinos kartu su byla (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., BK 223 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-08 iki 2013-05-10 (2 paros) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. ir D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prokuroro 2013 m. gegužės 10 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193876,22 eurų (šimtą devyniasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir dvidešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui – (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pratęstą 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, į kaltinamosios D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančius - sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pratęsti iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), iš paminėto turto leidžiant vykdyti priteistos žalos išieškojimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2013-05-20 poėmio metu iš AB SEB banko Gedimino skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus (Vilnius, Gedimino g. 12) paimtą čekį Nr. 3406584, 2014-04-22 poėmio metu iš AB SEB banko Operacijų centro (Vilnius, Balčikonio g. 3) paimtus čekius Nr. 2253947, Nr. 2253948, Nr. 2253949, Nr. 2253950 grąžinti AB SEB bankui;

- 2016-11-14 teismo posėdžio metu civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) atstovės pateiktas dvi (duomenys neskelbtini) depozitinių sumų apskaitos knygos, grąžinti (duomenys neskelbtini);

- CD laikmenas esančias byloje, saugoti kartu su byla.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.