- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1-692-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06773-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- J. J.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini):
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, dėl ko jis ilgai sirgo, o būtent:
2020 m. vasario 15 d. apie 19.15 val. R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,05 prom. girtumas, savo kieme adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario - motinos J. J. sveikatą, o būtent: J. J. bandant nuraminti kilusį konfliktą tarp jos sūnaus R. Š. ir jo tėvo M. Š., sūnus R. Š. su didele jėga ją pastūmė, dėl ko J. J. nugriuvo ant dešiniosios rankos, patirdama dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos ir dešiniojo stipinkaulio tolimojo galo lūžius. Šiuo smurtiniu veiksmu R. Š. savo šeimos nariui - motinos J. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko ji ilgai sirgo.
Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu, jis parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. jis kartu su savo motina J. J. ir tėvu M. Š. namie adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare, tuo metu jau buvo galimai ir po 19 val., išgertuvių metu tarp jo ir tėvo prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktuodami ir jau visi būdami girti, išėjo į kiemą. Kieme jis ir tėvas toliau pykosi (žodžiais, nesimušė). Kadangi vis aršiau šaukė vienas ant kito, tai jo motina, nenorėdama, kad jų konfliktas pereitų į fizinį smurtą ir norėdama nutraukti konfliktą bei juos vieną nuo kito atskirti, atsistojo tarp jų. R. Š. norėjo patraukti motiną, kad nesikištų, todėl šiek tiek pastūmė ranka į šoną. Kieme buvo po lietaus labai slidu, todėl motina paslydo ir nukrito ant plytgalių bei susižalojo. Jis motinos sužaloti nenorėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. nurodė, kad konflikto su tėvu metu jis buvo labai piktas ir jam nepatiko motinos kišimasis į jų konfliktą, pasakė jai pasitraukti. Tačiau ji nesitraukė. Tuomet jis motiną abiem rankom stipriai pastūmė. Motina nuo jo pastūmimo nugriuvo toje vietoje ant žemės (plytelių). Stumdamas nepagalvojo, kad ji nugrius. Galimai neįvertino, kokia jėga ją stūmė. R. Š. supranta, kad dėl jo tokio smurtinio elgesio motina nugriuvo ir patyrė kūno sužalojimą. Gailisi, kad padarė šį nusikaltimą, motinos atsiprašė. ( b.l. 114,123).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė: jos sūnus R. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 15 d. jis atvažiavo pas ją į namus pasisvečiuoti. Vakare ji, R. ir jo tėvas (jos sugyventinis) M. Š. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu R. su tėvu susipyko. Visi buvo jau labai girti. Konflikto metu M. išėjo į kiemą. R. išėjo jam iš paskos. Kieme netoli namo lauko durų (maždaug už metro nuo durų) jie toliau barėsi, konfliktavo. Abu buvo labai pikti. Jie stovėjo vienas priešais kitą. J. J. pasirodė, kad jie tuoj pradės muštis. Todėl ji labai išsigando ir to konflikto metu atsistojo tarp jų (atsisukusi veidu į R.). Pagalvojo, kad tokiu būdu juos išskirs. Atsistojusi tarp jų pasakė, kad jie baigtų rėkauti. Tačiau R. ją ranka nustūmė į šoną. Stumdamas, jis sakė jai: „nelįsk prie mūsų“. Kadangi ji buvo labai girta, tai užkliuvusi už akmens (kieme išpilta akmens skalda), nugriuvo ant dešiniojo šono. Griuvimo metu nubrozdino dešinės pusės veidą ir sužalojo dešiniąją ranką. Nugriuvusios jos niekas nemušė. Tarp tėvo ir sūnaus irgi pasibaigė konfliktas. Ji atsikėlė ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. GMP buvo nuvežta į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių - ten jai buvo nustatytas dešinės rankos lūžis. (b.l. 71-72)
Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė: 2020 m. vasario 15 d. vakarop jis kartu su savo sugyventine J. J. ir sūnumi R. Š. namie adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Kiek jie alaus išgėrė, nežino, bet jau buvo girti. Išgertuvių metu M. su sūnumi R. susipyko. Konflikto metu jie išėjo į kiemą ir ten toliau barėsi, bet nesimušė. Kadangi M. Š. buvo labai girtas, visko neprisimena. Tik prisimena, kad į jų konfliktą įsikišo sugyventinė J. J.. Kai ši į jų konfliktą įsikišo, M. nuėjo į namą. Kas tarp R. ir motinos atsitiko, jis nematė. ( b.l. 86-87)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-03-31 specialisto išvadoje Nr. G982/2020 ( 01 ) konstatuota, kad J. J. nustatyti dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos ir dešiniojo stipinkaulio tolimojo galo lūžiai, padaryti, labiausiai tikėtina, griūvant ir dešiniąja ranka atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarųjų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. ( b.l. 46-48)
2020-02-15 19.41 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ R. Š. nustatytas 1.05 promilių girtumas. (b.l. 88 )
Iš ROIK Nr. 0120000083985 duomenų matyti, kad apie įvykį policijai pranešė J. J., kuri nurodė, kad ją pastūmė R. Š.. (b.l. 16-20)
2020-02-13 tarnybiniame pranešime “Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo” fiksuotos įvykio aplinkybės. (b.l. 21-23)
2020-02-15 tarnybiniame pranešime “Dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir smurto artimoje aplinkoje” fiksuotos įvykio aplinkybės. (b.l. 26)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog R. Š. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios J. J. parodymais, GMP kvietimo kortele, alkotesterio parodymų išrašu ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis R. Š. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 m. balandžio 21 d. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį (b. l. 187), oficialiai nedirba, nurodė, kad dirba pavienius darbus, turi sugyventinę, kuri laukiasi jų vaiko, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis su nukentėjusiąja susitaikė, jos sužaloti nenorėjo, nurodė, kad pats padėjo suteikti mamai pagalbą.
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės atėmimo bausmė 12 mėnesių.
Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailėjosi, savo elgesį vertino neigiamai. Anksčiau jis teistas už turtinius nusikaltimus, su nukentėjusiąja susitaikė, jo sugyventinė laukiasi vaiko, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis realiai jų nenorėjo, nusikaltimas padarytas vienu pastūmimu konflikto metu. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad R. Š. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pakeisti savo gyvenimo būdą. Šiuo atveju teismas mano, kad paskirti griežti įpareigojimai, užtikrins, kad R. Š. nedarytų naujų teisės pažeidimų, o jų nesilaikius bus vykdoma paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 10 MGL (380 Eur) bauda jas visiškai sudedant.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 93,64 Eur žalą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui iš viso buvo padaryta 93,64 Eur turtinė žala, ši žala yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais, žala iki šiol nėra atlyginta, turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 12 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Širvintų rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti 10 MGL (380 Eur) dydžio baudą ir laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-02-15 23.10 val. iki 2020-02-16 13.00 val. (1 parą).
Nuosprendžiui įsiteisėjus R. Š. panaikinti kardomąsias priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. Š. priteisti 93,64 Eur padarytą žalą.
Civiliniu ieškiniu priteistos sumos turi būti mokamos į Vilniaus teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783796, atsiskaitomoji sąsk. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank AB.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.