Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir R. R. W. W. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus bei įpareigojimo įtraukti į apskaitą užsienyje gimusių vaikų gimimą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. K. pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą, bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą užsienyje gimusių vaikų T. W., I. W., V. W. gimimą, suteikiant vaikams pavardes „W.“.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiškėju prašymą, t. y. santuokos sudarymo įraše pakeisti pareiškėjos pavardę iš „K.“ į „W.“, bei įtraukti į apskaitą pareiškėjų vaikų gimimus, gimimo įrašuose įrašant vaikų pavardes „W.“, neturi teisinių galimybių. Priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“.

Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta keliolika civilinių bylų dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pavardę santuokos sudarymo įraše, įrašant raidę „w”, „x“, „q“, taip pat įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką, santuokos sudarymo įraše, įrašant raidę „w“, „x“, „q“. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, taip pat į tai, kad kol nėra įstatymų, kurie sureguliuotų šiuos klausimus, pareiškėjai priversti savo teises ginti teisme. Taip pat prašė pareiškėjų pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

2021 m. gegužės 10 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą dėl pareiškėjų E. K. ir R. R. W. W. pareiškimo dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo bei įpareigojimo įtraukti į apskaitą užsienyje gimusių vaikų gimimą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, pareiškėjų prašymas rašyti pavardę „W.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirenkančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Taip pat prašė pareiškėjų pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. K. ir R. R. W. W. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sudarė santuoką. Pareiškėjas R. R. W. W. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Registruojant santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje pareiškėjai E. K. buvo išaiškinta, jog lietuvių kalboje nesant „w“ raidės, jai negali būti suteikta originali sutuoktinio pavardė „W.“, nes to nenumato Lietuvoje galiojančios civilinės metrikacijos taisyklės, dėl ko pareiškėja laikinai pasiliko savo mergautinę pavardę. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. balandžio 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Išvadoje nurodyta, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“, todėl Skyrius neturi teisinių galimybių pakeisti pareiškėjos E. K. pavardę į W..

Pareiškėjams E. K. ir R. R. W. W. esant santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė I. W. , (duomenys neskelbtini) gimė V. W. ir (duomenys neskelbtini) gimė T. W.. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, kad pareiškėjų vaikai būtų įtraukti į apskaitą įrašant vaikų pavardes pagal tėvo pavardę. Skyrius 2021 m. balandžio 8 d. pateikė tris išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsisakė pareiškėjų dukrų I. W., V. W. ir sūnaus T. W. gimimo įrašuose vaikų pavardes įrašyti su „W“. Išvadose nurodyta, kad tik teismas konkrečiu atveju gali nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tai reiškia, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš esmės nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

JTO Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman v. Latvija (Communication No. 1621/2007) nurodydamas, kad priverstinis žmogaus vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas, tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai, susiję su vardo pakeitimu, gali būti pateisinami visuotine gerove, pvz. siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. 14/98 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ pateikė papildomas aiškinimo gaires ir sprendimo 7 punkte nurodė, kad gali būti teikiamos išvados, jog konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. 2014 m. vasario 27 d. sprendimo 2 punkte (rezoliucinėje dalyje) Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 90-2662) rezoliucinės dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia reiškia, kad laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu atsisako pareiškėjai E. K. jos santuokos sudarymo su R. R. W. W. įraše įrašyti originalią sutuoktinio pavardę W.. Taip pat atsisako įrašyti originalią tėvo pavardę vaikų gimimo įrašuose, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus vardo ir pavardės įrašai daromi lietuviškais rašmenimis, todėl vietoje „w“ turi būti rašoma lietuviška “v“.

Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo ir Žmogaus Teisių Teismų praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, pripažintina, jog atsisakymas pakeisti pareiškėjos E. K. pavardę į originaliais rašmenimis rašomą sutuoktinio pavardę W., taip pat ir atsisakymas suteikti tėvo pavardę pareiškėjų nepilnamečiams vaikams sukelia pareiškėjams reikšmingų nepatogumų įrodinėjant savo tapatybę bei pateikiamų dokumentų autentiškumą, taip pat patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Tokie nepatogumai galėtų susidaryti ir tikriausiai susidaro pareiškėjams keliaujant, jų atsiradimas labai tikėtinas atliekant teisines procedūras, tokias kaip palikimo priėmimas ir pan. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai patiria dėl sulietuvintų jų pavardžių. Toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis) ir demokratinėje visuomenėje valstybė neturėtų riboti tokios asmenų pasirinkimo teisės, ypač kai tam nėra aiškaus pagrindo ir valstybės institucijos nerodo iniciatyvos, kad teisės normomis būtų sureguliuoti santuokas su užsienieio piliečiais sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir originalių pavardžių įrašymo asmens dokumentuose klausimai. Nenustatyta, jog „w“ raidės nurodymas asmens varde ir pavardėje galėtų reikšmingai pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, ar, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į valstybėje šiuo metu vykstančius kasdieninės ir oficialios lietuvių kalbos vartojimo kultūros, jos populiarumo pasikeitimus, kai jaunimas tarpusavyje vis dažniau bendrauja užsienio (dažniausiai anglų) kalbomis, užsienio kalbos vartojamos įvairiausiuose pramoginuose renginuose (ypač dainavimo konkursuose), yra daugybė juridinių asmenų, prekybos, paslaugų ir pan. įmonių užsienietiškais pavadinimais, šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė teisės aktų pakeitimams leisti Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba vartojant lotyniškos abėcėlės raides „q“, „x“, taip pat ir „w“, dėl kurios vartojimo asmens dokumentuose buvo priversti kreiptis į teismą pareiškėjai šioje byloje. Esant tokioms tendencijoms pareiškėjų siekis, kad rašant pavardę būtų vartojama lotyniška „w“, kuri yra R. R. W. W. pavardėje, yra suprantamas ir pateisinamas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus, darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjų prašymą, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Valstybės institucijoms nurodant tik teisinio reguliavimo spragas, bet iš esmės nenurodant argumentų dėl tokio ribojimo pagrįstumo, yra labai tikėtinas atsiradimas reikšmingų neigiamų pasekmių pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams dėl pareiškėjos E. K. bei vaikų asmens dokumentuose nurodytų skirtingų pavardžių nuo sutuoktinio ir tėvo R. R. W. W. pavardės. Nenustačius pateisinamo pagrindo dėl teisės į originalios pavardės pasirinkimą ribojimo, siekiant apginti pareiškėjų teisę į savo tapatybę ir privatų gyvenimą, pareiškėjų prašymas pripažintinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 516 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. W. W., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. K. pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo įtraukti į apskaitą užsienyje gimusių I. W., V. W. ir T. W. gimimą įrašant jų pavardes „W.“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą užsienyje gimusių E. K. ir R.R. W. W. vaikų I. W., V. W. ir T. W. gimimą, suteikiant jiems pavardes „W.“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.