Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-08 · Civilinė byla Nr. e2-1997-889/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
e2-1997-889/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09451-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“
Kategorijos
  • 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1997-889/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09451-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2020 m. sausio 20 d. ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 12386,94 Eur skolą, 122,24 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos ieškinio sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog ieškovas ir atsakovė 2019 m. sausio 26 d. sudarė Pluoštinių kanapių pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodo, jog pagal sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktus atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 60 proc. visos pluoštinių kanapių žaliavos kainos per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią 40 proc. visos žaliavos kainos sumokėti per 5 darbo dienas po pluoštinių kanapių visuose laukuose sudygimo ir sąskaitos iš pardavėjo gavimo dienos. Atsakovė, vadovaujantis sutarties 4.1.1. punktu, sumokėjo ieškovui 60 proc. žaliavos kainos. Vadovaujantis Sutarties 4.1.2. punktu ieškovas pateikė atsakovei 2019 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija 2019, Nr. 015 ir kvietė atsakovės atstovus pasirašyti Pluoštinių kanapių sudygimo užskaitymo lentelę (aktą), (kurią vėliau atsakovė pasirašė). Atsakovė vengė atsikaityti pagal Sutarties 4.1.2. punktu, t. y. sumokėti ieškovui likusią 40 proc. visos žaliavos kainos. Ieškovui kilus abejonių dėl atsakovės finansinio stabilumo, ieškovas atsakovei pareiškė 2019 m. birželio 10 d. pretenziją dėl pagal Sutartį mokėtinų sumų ir tolimesnio Sutarties vykdymo. 2019 m. birželio 14 d. atsakovė bankinio mokėjimo pavedimu pagal Sąskaitą sumokėjo ieškovui 29 222 Eur sumą. Atsakovė pareiškė ieškovui, kad 38,8 ha ploto ieškovo laukuose buvo naudotas cheminis preparatas „Roundap“ (glifosatinis herbicidas). Ieškovas neneigia, jog 2018 m. rudenį laukuose galėjo būti naudojamas cheminis preparatas „Roundap“. Šio chemikalo pagal sutartį ir Pluoštinių kanapių auginimo technologiją dirvos paruošimui nebuvo draudžiama naudoti. Ieškovo ūkis yra chemizuotas, ne ekologinis ir atsakovei tai buvo žinoma. Dėl to atsakovė prašė ieškovo taikyti nuolaidas ir atidėti dalies kainos pagal sutartį sumokėjimą arba ją sumažinti. Ieškovas ir atsakovė sudarė Priedą Nr. 5 prie sutarties, kuriuo susitarė, jog atsakovė pagal Sąskaitą nesumokėtą 25 821,40 Eur sumą mokės dalimis, t. y. 15 492,84 Eur suma turėjo būti sumokėta per 1 dieną nuo sutarties priedo pasirašymo dienos, o 10 328,56 Eur suma sumokama ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 15 d. (Sutarties priedo 1.1. ir 1.2. punktai). Ieškovas pažymi, jog pagal sutartį ir sutarties priedą neprisiėmė atsakomybės ar galimų neigiamų padarinių atsiradimo rizikos dėl glifosatų likučių ant žaliavos nustatymo. Pagal sutarties priedą ieškovas sutiko tik atidėti likusios žaliavos kainos sumokėjimo terminą iki 2019 m. spalio 15 d. Tuo tarpu atsakovė, nepriklausomai nuo to ar ant žaliavos bus rasta glifosatų likučių, įsipareigojo iki 2019 m. spalio 15 d. sumokėti ieškovui visą žaliavos kainą. Ieškovas pateikė atsakovei 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija 2019, Nr. 016 dėl 2 058,38 Eur išlaidų kompensavimo už atliktą Žaliavos THC tyrimą (t. y. pagal Sutarties 2.1.5. punktą). Atsakovė iki 2019 m. spalio 15 d. Ieškovui nesumokėjo 10 328,56 Eur pagal Sutarties priedo 1.2. punktą ir 2 058,38 Eur už THC tyrimo kompensavimą ir liko skolinga iš viso 12 386,94 Eur sumą. Ieškovas ne kartą bendravo su atsakove telefonu, siuntė el. laiškus teiraujantis, kada atsakovė ketina atsiskaityti su ieškovu. Atsakovė skolos niekuomet neginčijo, ir jokių pretenzijų nereiškė, tačiau nepaisant to delsė atsikaityti su ieškovu.

Atsiliepimas

2020 m. vasario 11 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas ir atsakovė susitarė, kad ieškovas tik pasodins ir patręš pluoštines kanapes, todėl visi kiti ieškovo veiksmai, įskaitant ir pesticidų purškimą, laikytini savavališkais ir negalimais pagal susitarimą. Pažymi, jog ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, nes pluoštines kanapes sėjo į pesticidais nupurkštus laukus (tą patvirtina pats ieškovas), atsakovės neinformavo apie tai, kad pluoštines kanapes sės į užterštus laukus ir naudojo tarpusavio susitarimu bei ES Reglamente Nr. 2016/452 uždraustas chemines medžiagas – pesticidus. Nurodo, jog ieškovas ir atsakovė, nebuvo susitarę dėl besąlyginio atsakovės mokėjimo, įskaitant ir atvejus, kai ieškovas netinkamai įvykdė savo prievoles. Ieškovas, būdamas ūkininku, ginčo santykiuose veikė kaip profesionalas ir atitinkamai turėjo būti susipažinęs su žaliavos sėjimo ypatumais. Kartu Pluoštinių kanapių auginimo technologijoje yra nurodyta, kad pluoštinės kanapės pasižymi itin dideliu dirvožemio medžiagų pasisavinimu. Ieškovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo klausimais, buvo konsultuojamas agronomės, turinčios darbo su pluoštinėmis kanapėmis patirties, todėl žinojo, kad pluoštinėms kanapėms negali būti naudojami pesticidai. Pažymi, jog nurodyta informacija paneigia ieškinio teiginius, kad ieškovas nieko nežinojo apie pluoštinių kanapių specifiką, įskaitant ir tai, kad pesticidų naudoti negalima. Ieškovo sklypuose užaugintose pluoštinėse kanapėse buvo nustatyta fungicidų ir insekticidų, nors tokios medžiagos negalėjo būti naudojamos pluoštinėms kanapėms ir dėl tokių ieškovo naudotų cheminių medžiagų buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos – 2016 m. kovo 29 d. Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 2016/452. Pluoštinių kanapių technologijos skiltyje „Augalo aprašymas“ nurodoma, kad augalo vegetacijos metu nereikalingi fungicidai ir insekticidai. Europos Sąjunga kanapėms nustato atskirus reikalavimus, ribodama maksimalius leidžiamus kaptano, propikonazolo ir spiroksamino liekanų koncentracijos dydžius. 2016 m. kovo 29 d. Komisijos Reglamente (ES) Nr. 2016/452 kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios kaptano, propikonazolo ir spiroksamino liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose ar ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II ir III priedai, yra nustatyti maksimalūs leidžiami tokių cheminių medžiagų kiekiai. Atsakovė, nuėmusi pluoštinių kanapių derlių, ieškovo laukuose užaugintų pluoštinių kanapių mėginį nusiuntė vienam iš potencialių pirkėjų. Atsakovė iš potencialaus pirkėjo gavo atsakymą, jog pastarasis kanapių iš atsakovės neįsigys, nes jose yra nustatyta pesticidų. Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. Rumunijos akredituotos Fizinių-cheminių bandymo laboratorijos Mėginio ataskaitą Nr. 1488LIFC13122019 matyti, jog ieškovo pasėtose pluoštinėse kanapėse buvo nustatytos tokios augalų apsaugos produktų liekanos ir jų koncentracija: propikonazolas (fungicidas) – 0,13 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,01 mg/Kg; kaptanas (bendro naudojimo pesticidas, priklausantis ftalimidų klasei) – 24,55 mg/Kg, , kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,07 mg/Kg; etofenproksas (insekticidas) – 4,50 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,01 mg/Kg; cipermetrinas (insekticidas) – 3,20 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,03 mg/Kg. Pluoštinių kanapių technologijoje buvo nurodyta, jog fungicidai ir insekticidai negali būti naudojami pluoštinėms kanapėms, tačiau iš ataskaitos duomenų matyti, kad 3 iš 4 nustatytų pesticidų buvo būtent fungicidai ir insekticidai. Šie duomenys rodo, kad ieškovas, nepaisydamas susitarimų su atsakove, naudojo draudžiamas medžiagas, o toks elgesys negali būti pripažįstamas tinkamu sutarties įgyvendinimu. Pažymi, jog nustatyti propikonazolo ir kaptano koncentracija viršijo leidžiamas pagal 2016 m. kovo 29 d. Komisijos Reglamente (ES) Nr. 2016/452, t. y. dėl ieškovo veiksmų. Ieškovo patvirtinimas, kad, vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo naudojami draudžiami pesticidai, rodo ieškovo nesąžiningumą, todėl ieškinio reikalavimai, grindžiami paties ieškovo nesąžiningumo negali būti tenkinami, o tos ieškinys turi būti atmestas.

2020 m. kovo 4 d. ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog palaiko savo poziciją ir prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Dublike nurodoma, jog ieškovas, iki sutarties su atsakove sudarymo, neaugino pluoštinių kanapių ir neturėjo jokios patirties ar specialių žinių pluoštinių kanapių auginime. Ieškovas neturėjo reikalo konsultuotis dėl pluoštinių kanapių auginimo technologijos, nes ją ieškovui įsipareigojo pateikti atsakovė. Pažymi, jog ieškovo konsultavimas neturėjo jokios prasmės, nes visus pluoštinių kanapių auginimo veiksmus pagal sutartį turėjo atlikti atsakovės agronomas. Dėl to, ieškovo (ūkininko) vertinimas, kaip savo srities profesionalo neturi nieko bendra su (ne) žinojimu apie chemikalų naudojimą pluoštinėse kanapėse. Atsakovė ieškovui auginimo technologiją atsiuntė, kai šalys buvo galutinai sutarusios dėl visų sutarties sąlygų (t. y. 2019 m. sausio 26 d.). Auginimo technologijoje nebuvo nurodoma apie draudimą sėti pluoštines kanapes į laukus, kuriuose naudotas chemikalas „Roundup“, apskritai nepateikti jokie reikalavimai žemės paruošimui iki sėjos. Atsakovei renkantis iš ieškovo siūlomų laukų, parenkamiems laukams buvo keliami tik du reikalavimai, kad: 1) žemės našumo balas būtų ne mažesnis kaip 35 balai; 2) būtų patogus lauko išdėstymas ir privažiavimas. Ieškovas pažymi, jog atsakovės agronomui L. R. fiziškai aprodė ieškovo siūlomus laukus. Agronomui apžiūrėjus laukus, jis pretenzijų ar pastabų parinktiems laukams neturėjo. Atsakovė 2019 m. birželio 14 d. patvirtino ieškovo atliktus sėjos darbus, įskaitant ir ginčo laukuose atliktus sėjos darbus. Todėl teigia, jog nėra logiška, kad atsakovei turint pretenzijų dėl ieškovo sėjos darbų, jis priimtų ir patvirtintų ieškovo atliktus darbus. Tai, kad ieškovo atlikti darbai atsakovei buvo priimti ir patvirtinti, reiškia, kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų, įskaitant ir aplinkybes dėl galimo chemikalo „Roundup“ naudojimo, nes tai buvo išspręsta sudarius sutarties priedą. Pažymi, jog iki ieškovui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų sėjos darbų kokybės. Atsakovės atsiliepime pateikiami argumentai dėl ES Reglamento Nr. 2016/452 taikymo sprendžiant šalių ginčą yra nepagrįsti. Chemikalas „Roundup“ iki šiol nėra draudžiamas naudoti. Pažymi, jog visi chemikalai yra toksiški ir kenksmingi. Be to, atsakovės pateiktos trąšos, kurios naudotos sėjos metu, taip pat galėtų būti vertinamos, kaip toksiškos medžiagos (t. y. naudotos neekologiškos trąšos). Ieškovo ūkis yra chemizuotas, o ne ekologinis ir atsakovei tai buvo žinoma. Atsakovės prašymu ieškovas sėjos metu laukuose padarė technologines vėžes pagal atsakovės naudojamo purkštuvo darbinį plotį, kuris yra 24 metrai (tuo tarpu, ieškovo ūkyje naudojamo purkštuvo darbinis plotis yra 28 metrai. Pažymi, jog atsakovė nenurodo konkretaus teisinio pagrindo (sutarties ar įstatymo normos), šalinančios atsakovės sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas leido atsakovei be jokių apribojimų pateikti į ieškovo laukus, kuriuose buvo pasėtos pluoštinės kanapės. Ieškovui žinoma, kad pati atsakovė, po pluoštinių kanapių sėjos, laukuose vykdė purškimus. Ieškovas neturėjo tikslo ar suinteresuotumo atlikti papildomus darbus, ko nenumatė sutartis ir pluoštinių kanapių auginimo technologija, kadangi ieškovo gaunamas pagal sutartį užmokestis nepriklausė nuo galutinės pluoštinių kanapių produkcijos kiekio, kokybės, kadangi pagal sutarties 5.3. punktą ieškovas neprisiėmė rizikos ir atsakomybės už pluoštinių kanapių kiekį, kokybę.

Atsiliepimas

2020 m. kovo 30 d. atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog palaiko savo poziciją, išsakytą atsiliepime ir prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodoma, jog atsakovė naudojo natūralius biologinius preparatus, įsigytus iš UAB „Bioenergy“, todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad pats atsakovė naudojo pesticidus yra visiškai nepagrįsti. Kartu pažymi, jog atsakovė naudojo pesticidus neįrodo ir tai, kad atsakovė turi purkštuvą „HARDI COMMANDER 4200“, nes vien tik tai, kad atsakovė turi įsigijusi tam tikrą techniką, niekaip neįrodo, kad pati atsakovė laukus nupurškė chemikalais. Taip pat, atsakovės chemikalų naudojimo niekaip nepagrindžia ir tai, kad laukuose buvo padarytos technologinės vėžės, nes pats vėžių padarymas pats savaime neįrodo atsakovės cheminių preparatų naudojimo fakto. Pažymi, jog sutarties 2.1.4 punktu ieškovas ir atsakovė susitarė, kad sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė ieškovui sumokės žaliavos kainą. Atsakovė pažymi, kad ieškovas atsakovės pluoštines kanapes pasėjo į pesticidais užterštus laukus ir būtent tokių veiksmų pasėkoje atsakovės produkciją atsisakė įsigyti klientas dėl jose esančių pesticidų – pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad ginčo laukuose buvo naudojami pesticidai, o atitinkamai atsakovė pateikė į bylą įrodymus, iš kurių matyti, kad draudžiamos medžiagos pluoštinių kanapių žaliavoje buvo nustatytos. Todėl ieškovas jokiais susitarimais nebuvo atleistas nuo pareigos suteikti laukus, kurie būtų nenupurkšti toksiškais pesticidais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo nustatyta atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą ir buvo leidžiamas pesticidų vartojimas, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys sutarčiai. Tokios ieškovo formuojamos pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir susitarimas dėl apmokėjimo – atsakovė įsipareigojo sumokėti ne už laukų nuomą (sutarties kaina nėra nuomos mokestis), o būtent – žaliavos kainą, t. y. kainą užaugintas pluoštines kanapes. Iš to seka, kad ieškovo įsipareigojimai atsakovei apėmė pareigą užtikrinti, jog ieškovo laukuose užaugintos pluoštinės kanapės būtų tinkamos tolimesniam jų naudojimui.

2020 m. balandžio 21 d. teisme gautas ieškovo pranešimas, jog jis sutinka ir prašo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal CPK 235 straipsnio 4 ir 6 dalių taisykles.

2020 m. gegužės 8 d. teisme gautas atsakovės pranešimas, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal CPK 235 straipsnio 4 ir 6 dalių taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys sudarė 2019 m. sausio 26 d. Pluoštinių kanapių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Sutartyje numatyta, jog atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui pluoštinių kanapių sėklą ir trąšas; iki 2019 m. lapkričio 15 d. savo technika, priemonėmis nupjauti pluoštines kanapes, pakrauti į transporto priemones ir išsivežti; Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sumokėti Ieškovui; kompensuoti Ieškovui išlaidas už THC tyrimą (Sutarties 2.1.1. – 2.1.5. punktai). Sutartyje numatyta, jog ieškovas įsipareigojo pagal Pluoštinių kanapių auginimo technologiją, savo technika, priemonėmis, pasėti ir patręšti pluoštinių kanapių laukus bei tinkamai atlikti visus kitus žemės ūkio darbus, nurodytus Pluoštinių kanapių auginimo technologijoje (Sutarties 2.2.1. – 2.2.4. punktai). Šalys savo susitarimu Žaliavos kainą nustato ne už Žaliavos kiekį, o už plotą, kuriame užauginta žaliava: 550 Eur už 1 ha. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, koks žaliavos kiekis pagal šią sutartį bus užaugintas ir atiteks atsakovei, atsakovė už žaliavą ieškovui privalės sumokėti kainą, nustatytą pagal žemės, kurioje bus užauginta žaliava, plotą, t. y. 550 Eur (plius PVM), dauginant iš Sutarties 1.2. punkte nurodyto žemės ploto – 150 ha (Sutarties 3.4 punktas). Pagal Sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktus atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 60 proc. visos pluoštinių kanapių žaliavos kainos per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią 40 proc. visos Žaliavos kainos sumokėti per 5 darbo dienas po pluoštinių kanapių visuose laukuose sudygimo ir sąskaitos iš Pardavėjo gavimo dienos. Ieškovas yra atsakingas už atliktų darbų kokybę ir terminus, kurie yra nurodyti šioje sutartyje ir Pluoštinių kanapių augimo technologijoje. Visi kiti veiksniai, kaip oro sąlygos, derliaus kiekis, derliaus kokybė ir derliaus nuėmimas ir sąlygos yra atsakovės prisiimama atsakomybė (Sutarties 5.3. punktas). Ieškovas užtikrina, kad parduodama žaliava bus užauginta laikantis visų teisės aktuose keliamų reikalavimų ir, atsakovei pareikalavus, įsipareigoja per 3 darbo dienas pateikti visus tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovė turi teisę tik suderinus su ieškovu, po sėjos bet kuriuo žaliavos auginimo ciklo metu patekti į žaliavos auginimo laukus, įskaitant ir atsakovės pasirinktą techniką, ir savo nuožiūra atlikti bet kokius žaliavos auginimo technologinius veiksmus ar kitus žemės ūkio darbus (Sutarties 6.3. – 6.4. punktai). Vadovaujantis Sutarties 4.1.2. punktu ieškovas pateikė atsakovei 2019 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija 2019, Nr. 015 ir kvietė atsakovės atstovus pasirašyti Pluoštinių kanapių sudygimo užskaitymo lentelę (aktą), kurią vėliau atsakovė pasirašė. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu pagal Sutarties 4.1.2. punktą, todėl ieškovas atsakovei pareiškė 2019 m. birželio 10 d. pretenziją dėl pagal Sutartį mokėtinų sumų ir tolimesnio Sutarties vykdymo. 2019 m. birželio 14 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 29 222 Eur sumą. Ieškovas ir atsakovė sudarė Priedą Nr. 5 prie Sutarties, kuriuo susitarė, jog atsakovė pagal Sąskaitą nesumokėtą 25 821,40 Eur sumą mokės dalimis, t. y. 15 492,84 Eur suma turėjo būti sumokėta per 1 dieną nuo Sutarties priedo pasirašymo dienos, o 10 328,56 Eur suma sumokama ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 15 d. (Sutarties priedo 1.1. ir 1.2. punktai). Ieškovas pateikė atsakovei 2019 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija 2019, Nr. 016 dėl 2 058,38 Eur išlaidų kompensavimo už atliktą Žaliavos THC tyrimą (t. y. pagal Sutarties 2.1.5. punktą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki 2019 m. spalio 15 d. ieškovui nesumokėjo 10 328,56 Eur pagal Sutarties priedo 1.2. p. ir 2 058,38 EUR už THC tyrimo kompensavimą liko skolinga iš viso 12 386,94 Eur sumą, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės.

Tarp šalių 2019 m. sausio 26 d. Pluoštinių kanapių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas remdamasis šalių sudarytos sutarties 1.1., 2.2.1. – 2.2.4, 3. 4., 4.1.1. - 4.1.2. punktais prašo taikyti sutartinę atsakomybę, kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą atsiskaityti su ieškovu už jo atliktą darbą bei perduotą žaliavą ir liko skolinga 12386,94 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu ir teigia, jog ieškovas netinkamai aiškina šalių sudarytą sutartį ir veikė už jos ribų, todėl atsakovei pardavė netinkamos kokybės žaliavą. Atsakovė nurodo, jog CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pažymi, jog ieškovas, būdamas ūkininku, ginčo santykiuose veikė kaip profesionalas ir atitinkamai turėjo būti susipažinęs su žaliavos sėjimo ypatumais. Nepaisant to, ieškovas atlikto eilę veiksmų, dėl kurių Sutarties šalys nebuvo susitarusios ir dėl kurių atlikimo žaliava buvo užteršta pesticidais, nors pesticidai pluoštinėse kanapėse nėra galimi. Ieškovas nesutinka su tokia atsakovės pozicija ir nurodo, jog pagal 2019 m. birželio 25 d. sutarties priedą atsakovė, nepriklausomai nuo produkcijos kokybės (ne) atitikimo, įsipareigojo iki 2019 m. spalio 15 d., sumokėti ieškovui likusią kainos dalį. Pažymi, kad sistemiškai aiškinant šalių sudarytą sutartį ir jos sutarties priedą, ieškovas neprisiėmė atsakomybės ir rizikos už pluoštinių kanapių kiekį, kokybę. Dėl to pagal sutarties priedo 1.2. punktą, atsakovės pareiga sumokėti ieškovui likusią kainos dalį nepriklausė nuo produkcijos kokybės (ne) atitikimo, kadangi vykstant šalių deryboms dėl sutarties sąlygų, ieškovas išreiškė poziciją, kad jis pagal sutartį neatsako už pluoštinių kanapių kiekį, kokybę. Abipusių derybų būdu sutarties 5.3 puntu ieškovas ir atsakovė nustatė šalių atsakomybės taikymo apimtį.

Taikant sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose, teismų praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004;2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Libra Vitalis“ v. UAB ,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004;2005 m. rugsėjo 19 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos–Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė neatsiskaito su ieškovu, kadangi, jos teigimu aiškinant šalių sudarytos sutarties esmę, jis pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygas, nes 38,8 ha žemės ploto ieškovo laukuose buvo naudotas cheminis preparatas „Roundap“ (glifosatinis herbicidas). Ieškovas neneigia, jog 2018 m. rudenį laukuose galėjo būti naudojamas cheminis preparatas „Roundap“, kadangi šalių sudaryta sutartis ir Pluoštinių kanapių auginimo technologija dirvos paruošimui nedraudžia naudoti „Roundap“ chemikalo. Ieškovo ūkis yra chemizuotas, o ne ekologinis ir atsakovei tai turėjo būti žinoma. Teismas sutinka su ieškovo išsakyta pozicija, jog šalių sudarytoje sutartyje ar Pluoštinių kanapių auginimo technologijoje nepateikti jokie reikalavimai žemės paruošimui iki sėjos. Šalių sudarytos sutarties 1.2. punkte numatytas reikalavimas, jog žemės našumo balas būtų ne mažesnis kaip 35 balai, tačiau daugiau jokių kitų žemės paruošimo reikalavimų iki sėjos nebuvo numatyta. Atsakovei, kaip profesionaliam verslo subjektui, kuris tiekia pluoštines kanapes į rinką, keliami didesni atidumo reikalavimai, todėl, žinodama, kad ieškovo ūkis nėra ekologinis, būdama atidi ir rūpestinga, ji turėjo galimybę įsitikinti, ar žemė, kurioje bus auginamos pluoštinės kanapės atitinka jos ketinamai parduoti prekei rinkoje keliamus standartus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pirminiame šalių sudarytos sutarties projekte atsakovė teikė pasiūlymą ieškovui dėl sąlygos, pagal kurią numatytas mokėtinos kainos mažinimas, jeigu pluoštinės kanapės neatitinka nustatyto kiekio ir kokybės reikalavimų. Ieškovui nesutikus su tokia sąlyga, vėlesniuose sutarties projektuose ir galutinėje sutartyje šios sąlygos neliko. Atsakovė 2019 m. sausio 13 d. el. laišku persiuntė ieškovui galutinę sutarties versiją, kurios turinyje matyti, kad ieškovas neprisiėmė atsakomybės už pluoštinių kanapių kiekį, kokybę, pagal šalių sutarties 5.3. punktą. Todėl pagal sutartį ieškovui neprisiėmus atsakomybės ir rizikos dėl pluoštinių kanapių kiekio, kokybės, vėliau šalims sudarius sutarties priedą, byloje nėra nustatyto sutartinio pagrindo sutartyje numatytą kainą sieti su produkcijos kokybe. Tai patvirtina ir šalių 2019 m. birželio 25 d. sudaryto priedo prie Pluoštinių kanapių pirkimo – pardavimo sutarties, kurio 1.3. punktas numatė, jog atsakovė turi atsiskaityti su ieškovu nepriklausomai nuo THC ar kitų tyrimų reikšmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog sutarties priede nėra sąlygų dėl atvejų, kai nustatyti chemikalų likučiai ant galutinės pluoštinių kanapių produkcijos, suteikiančios teisę nesumokėti pilnos kainos ieškovui. Svarbu pažymėti, jog atsakovė, kaip profesionali verslininkė, sutarties sąlygose galėjo numatyti laboratorinių mėginių ėmimo tvarką tam, jog nustatytų produkcijai keliamų kokybės reikalavimų atitiktį, tačiau to nepadarė.

Ieškovė teigia, o atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas atsakovės agronomui L. R. fiziškai aprodė ieškovo siūlomus laukus, kuris juos ir pretenzijų ar pastabų parinktiems laukams neturėjo – teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti ar atsakovė tinkamai atskleidė ieškovui pluoštinių kanapių panaudojimo paskirtį rinkoje, kadangi nei iš šalių sudarytos sutarties, nei pluoštinių kanapių auginimo technologijoje tai nebuvo nurodyta, todėl nesutiktina su atsakove, jog ieškovas galėjo žinoti ir visiškai suprasti žaliavos auginimo specifiką. Teismas pažymi, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos, pvz. sutarties 2.2.6., 6.3., 6.4., punktai suteikė atsakovei teisę patekti į ieškovo laukus, kontroliuoti ir tikrinti auginamos žaliavos kokybę ar jos auginimo technologiją, tačiau sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė elgėsi pasyviai, nereiškė pretenzijų žaliavos auginimo laikotarpiu, o ir galiausiai pasirašė Pluoštinių kanapių sudygimo užskaitymo lentelę (aktą).

Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė nesumokėjo visos šalių sudarytoje sutartyje numatytos sumos ir tai, jog ginčo žaliavoje prieš sėją naudotas cheminis preparatas „Roundap“. Bylos duomenimis nustatyta, jog cheminis prepratas „Roundup“ iki šiol Europos Sąjungoje nėra draudžiamas naudoti. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. gruodžio 13 d. Rumunijos akredituotos Fizinių-cheminių bandymo laboratorijos Mėginio ataskaitos Nr. 1488LIFC13122019 matyti, jog ieškovo pasėtose pluoštinėse kanapėse buvo nustatytos tokios augalų apsaugos produktų liekanos ir jų koncentracija: propikonazolas (fungicidas) – 0,13 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,01 mg/Kg; kaptanas (bendro naudojimo pesticidas, priklausantis ftalimidų klasei) – 24,55 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,07 mg/Kg; etofenproksas (insekticidas) – 4,50 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,01 mg/Kg; cipermetrinas (insekticidas) – 3,20 mg/Kg, kai maksimali leidžiama koncentracija – 0,03 mg/Kg. Pluoštinių kanapių technologijoje yra numatyta, jog fungicidai ir insekticidai negali būti naudojami. Atsakovė taip pat pateikė 2019 m. birželio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 10-19-35, kartu su jame esančia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo medžiaga ir nuotraukomis, kurioje matoma, jog augalijos spalvos tarp besiribojančių sklypų skiriasi, taip pat dalis piktžolių ant gretimo sklypo krašto yra nudžiūvę, todėl atsakovės teigimu, negalimų cheminių medžiagų naudojimo faktą patvirtina neįprastai mažas pluoštinių kanapių sudygimas ir nudžiūvusios piktžolės gretimo sklypo krašte, kuris ribojasi su ieškovo nupurkštu sklypu. Ieškovas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2020 m. vasario 24 d. eksperto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad „Roundup” pavadinimu pavadintuose herbiciduose nėra ir negali būti nurodytų kitų pesticidų (fungicidų ir insekticidų) veikliųjų medžiagų kaip propikonazolo, kaptano, etofenprokso ar cipermetino, todėl žemės ūkio laukų priežiūros metu panaudojus herbicidą „Roundup“ ant žemės ūkio produkcijos (pvz. pluoštinių kanapių) negalima rasti aukščiau minėtų (propikonazolo, kaptano, etofenprokso ar cipermetino) pesticidų (cheminių medžiagų) liekanų.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; kita vertus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog draudžiamos medžiagos ginčo žaliavoje atsirado ne nuo cheminio preparato „Roundup“. Atsakovės teigimu, ieškovas savavališkai purškė laukus fungicidais ir insekticidais, tuo tarpu ieškovas nurodo, jog atsakovė, po pluoštinių kanapių sėjos, laukuose pati vykdė purškimus. Ieškovas nurodo, jog jis neturėjo atlikti papildomų darbų (t. y. pluoštines kanapes nupurškti fungicidais ar insekticidais), ko nenumatė sutartis ir pluoštinių kanapių auginimo technologija. Nustatyta, kad šalių sutartyje nebuvo numatyta, kokiam tikslui auginamos pluoštinės kanapės ir kokius kokybės kriterijus jos turi atitikti. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovo gaunamas pagal sutartį užmokestis nepriklausė nuo galutinės pluoštinių kanapių produkcijos kiekio ir kokybės. Šalių sudarytos sutarties 2.2.1. – 2.2.4 punktai numato, jog ieškovas atliks du veiksmus – pasės pluoštines kanapes ir jas patręš atsakovės suteiktomis trąšomis. Šalių sudarytos sutarties nuostatos numato, jog žaliavos kainą nustato ne žaliavos kiekis, o plotas, kuriame užauginta žaliava: 550 Eur už 1 ha. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, koks žaliavos kiekis pagal sutartį bus užaugintas ir atiteks atsakovei, atsakovė už žaliavą ieškovui privalės sumokėti kainą, nustatytą pagal žemės, kurioje bus užauginta Žaliava, plotą, t. y. 550 Eur (plius PVM), dauginant iš Sutarties 1.2. punkte nurodyto žemės ploto – 150 ha (Sutarties 3.4 punktas).

Ieškovas pateikia poziciją, jog atsakovė vykdė purškimus, nes ieškovas sėjos metu laukuose padarė technologines vėžes pagal atsakovės naudojamo purkštuvo darbinį plotį, kuris yra 24 metrai, kai tuo tarpu, ieškovo ūkyje naudojamo purkštuvo darbinis plotis yra 28 metrai. Teismo vertinimu, tai vienareikšmiškai nepagrindžia fakto, jog pati atsakovė galėjo vykdyti purškimus kitais pesticidais (fungicidais ir insekticidais). Kita vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti faktą, kad ieškovė po sutarties su atsakovė sudarymo atliko veiksmus, kurie buvo priežastimi fakto, kad atsakovės pluoštinių knapių derliuje buvo nustatytos tokio dydžio propikonazolo, kaptano, etofenprokso ar cipermetino liekanos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.247 straipsnis). Civilinėje byloje įrodinėjimo pareiga, o būtent priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir pasekmių – cheminių medžiagų pluoštinėse kanapėse – tenka tam teigiančiai šaliai, šiuo atveju - atsakovei (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė tos priežasties. Konstatuotina, kad atleisti atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – dalies kainos sumokėjimo, nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, konstatuotina, kad atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės ieškovui už suteiktas paslaugas, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos už pluoštinių kanapių žaliavos užauginimą yra tenkintinas. Ieškovas įrodė, jog veikė pagal šalių sudarytą sutartį ir šios sutarties ribose, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 12386,94 Eur skola (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 122,24 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją 12 straipsnio 1 dalį. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37).

Pagal teismo nustatytas aplinkybes, tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir praleido sutartyse numatytus terminus atsiskaityti už pluoštines kanapes. Konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovo taikyti Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą palūkanų dydį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisiamos 122,24 Eur palūkanos už sutartyse numatytų įsipareigojimų nevykdymą, skaičiuojamos 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 8 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją 12 straipsnio 1 dalyje, kur nustatytos 8 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovo reikalavimas dėl 8 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Ieškovo E. L. naudai iš atsakovės UAB „Baltic CBD“ priteistinos 8 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 12 509,18 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas E. L. nurodo, jog šioje byloje patyrė 2801,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 309,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 121,00 Eur eksperto (specialisto) vertinimo ataskaitos parengimas ir 2371,60 Eur advokato suteiktos paslaugos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).

Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y., kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas atstovui advokatui už pareiškimą išduoti teismo įsakymą apmokėjo 2019 m. gruodžio 10 d., prašymą antstoliui priimti vykdyti 2019 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį apmokėjo 2019 m. gruodžio 31 d., už ieškinio parengimą, atsiliepimą į atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones apmokėjo 2020 m. vasario 17 d., už dubliko parengimą apmokėjo 2020 m. gegužės 20 d. Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2019 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 289 Eur, pagal 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 317,60 Eur, pagal 2019 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje yra 1 358,6 Eur. Rekomendacijų 8 punkte numatyti tokie koeficientai: už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 0,25; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už dubliką, tripliką – 1,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4. Taigi maksimalus priteistinas užmokestis už ieškovo advokato teikiamas teisines paslaugas yra 6696,79 Eur (0,65 x 1 289 Eur + 2,9 x 1 317,60 Eur + 1,5 x 1 358,6 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka Rekomendacijose nustatytą civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2801,60 Eur suma.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2020 m. sausio 6 d. nutartimi teismas pakeitė 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir paliko galioti piniginių lėšų, turtinių teisių areštą, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 12 509,18 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę uždraudžiant šį turtą perleisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic CBD“, juridinio asmens kodas 304897924, 12386,94 Eur (dvylikos tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 94 ct) skolos, 122,24 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų Eur 24 ct) pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 procentų metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 12509,18 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2801,60 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi, pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“, įmonės kodas 304897924, buveinė – S. Daukanto g. 38-3, Klaipėda, priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, turtinių teisių turto areštą, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 12509,18 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė