Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016-11-05, 23 val. 40 min., Kėdainių r. sav., Žemųjų Kaplių k., būdamas neblaivus (nustatytas 1,68 prom. girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukimas D. K. dėl pažeidimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad visko neatsimena, nes buvo išgėręs. Tiksliai neatsimena, tai galėjo būti ir 2016 m. lapkričio 5 d., su automobiliu atvažiavo švęsti giminių susitikimo. Nežino dėl ko ėjo į automobilį VW Passat, nes buvo išgėręs, tačiau ne tam, kad važiuoti. Automobilio rakteliai visą laiką buvo pas jį. Turbūt mama su tėčiu matė, kad jis sėdėjo automobilyje. Tikrai nevairavo, automobilio užkūręs nebuvo. Pripažįsta, kad galėjo netyčia įminti sankabą, nes jam sakė, kad pradėjo riedėti mašina, tačiau jis šio fakto nepamena.

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, administracinė atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nors D. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą neginčytinai įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Tai 2016-11-05 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 66P-76781149-16 (b. l. 1- 2), iš kurio matyti, kad 2016-11-05 D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, iš kurių matyti, kad pareigūnai D. B. ir K. B. 2016-11-05, apie 23 val. 40 min., gavo pranešimą, kad Kėdainių r. sav., Žemųjų Kaplių k., yra kilęs konfliktas, triukšmas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko A. Ž. ir E. Ž., kurie nurodė, kad kaimo turizmo sodyboje buvo kilęs konfliktas, po kurio pastebėjo, kad E. Ž. sūnus D. K. sėdo už automobilio „VW Passat“ vairo, jį užvedė ir trūktelėjo į priekį. Tuo metu E. Ž. pakvietė savo vyrą A. Ž., kuris tam, kad sustabdytų D. K. ir atimtų mašinos raktelius, išdaužė automobilio langą. D. K. buvo nustatytas 1,68 prom. girtumas (b. l. 3, 4); neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas, kuris patvirtina, kad D. K. 2016-11-05, 23 val. 57 min., nustatytas 1,68 prom. neblaivumas (b. l. 5), liudytojo A. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurio metu jis patvirtino, kad D. K. sėdo į automobilį ir jame užsirakino; jį užkūręs du- tris metrus pavažiavo į priekį; šie liudytojo parodymai iš esmės atitinka jo byloje esantį rašytinį paaiškinimą (b. l. 7); liudytojos E. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurio metu ji patvirtino, kad jai būnant šventėje pastebėjo stipriai apgirtusį sūnų, kurio tokio girto anksčiau niekada nebuvo mačiusi. Jai su D. K. apsižodžiavus, pastarasis nuėjo į mašiną, kurios raktelius turėjo, užsirakino iš vidaus ir ją užkūręs pajudėjo iš vietos, po ko jos sutuoktinis išdaužė automobilio vairuotojo pusės langą tam, kad išraukti sūnų iš mašinos; šie liudytojos parodymai iš esmės atitinka byloje esantį jos rašytinį paaiškinimą (b. l. 8); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), iš kurio matyti, kad transporto priemonė perduoti vairuoti A. Ž.; kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. pateikia transporto priemonės vairavimo sąvoką– tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs šias išvadas: vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Taigi būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (LVAT nutartis administracinėje byloje N-444-765/2009).

Teismo posėdžio metu išanalizavus įrodymų visumą pilnai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio nevairavo. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu įvykį betarpiškai mačiusi E. Ž., tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas dėl to, kad jis buvo stipriai apgirtęs- ji tokio sūnaus niekada nebuvo mačiusi. Liudytojais apklausti E. Ž. ir A. Ž. (E. Ž. sutuoktinis) patvirtino, kad D. K. sėdo į automobilį, kur užsirakino, netrukus jį užvedė ir jį trūktelėjo į priekį. Kaip paaiškino A. Ž., jis, siekiant toliau sukliudyti D. K. važiuoti, ėmėsi skubių veiksmų- ranka išdaužė vairuotojo lango stiklą ir įlindęs į automobilio vidų užtraukė rankinį stabdį. Tai kad D. K. valdydamas transporto priemonę buvo neblaivus patvirtina ne tik jam technine priemone nustatytas neblaivumas (b. l. 5, 6), tačiau ir jo motinos E. Ž. parodymai, bei paties D. K. paaiškinimas, kad dėl girtumo jis neatsimena savo veiksmų būnant automobilyje iki atvažiuojant policijos pareigūnams. Taigi D. K. veika atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalį, todėl jis baustinas.

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šie pažeidimai priskirtini prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybių nenustatyta. Atsižvelgtina į D. K. charakterizuojančius, byloje esančius duomenis- jis neteistas (b. l. 14), pirmą kartą baudžiamas už administracinio teisės pažeidimo padarymą (b. l. 12), mokosi (iš jo žodžių). Teismas parinkdamas nuobaudos rūšį ir jos dydį taip pat atsižvelgia ir į tai, kad jam nustatytas girtumas nežymiai viršijo straipsnio už šį pažeidimą dispozicijoje nurodytą minimalų girtumą (adm. atsakomybė pagal šį straipnį atsiranda nustačius didesnį nei 1,5 prom. girtumą, jam nustatytas 1,68 prom. ± 1,7 proc. girtumas). Be to D. K. valdomas automobilis judėjo vos kelis ir pasekmių buvo išvengta jo artimiesiems aktyviais veiksmais neleidžiant jam toliau daryti pažeidimo. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro išvadą, jog bausmės tikslai (ATPK 20 str.) D. K. bus pasiekti jam už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskyrus švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį- minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 288, 302² straipsniais, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK kodą: 16063023937.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.