- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- A-502-1757-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00300-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. A. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vandens linija“
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vandens linija“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Univesa“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. A-744 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) Neries kr. (duomenys neskelbtini), Kaune, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde (t. I, b. l. 5-7) paaiškino, kad finansinio lizingo sutarties pagrindu valdo patalpas, esančias pastate, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), adresu Neries kr. (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris stovi buvusioje akcinės bendrovės „Šilkas“ teritorijoje. Apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. A-744 pareiškėjas atsitiktinai sužinojo iš Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), 26 punktas numato, kad visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatuose yra numatyta, kad visuomenė su teritorijų planavimo procesu gali būti supažindinama bendrąja ir supaprastinta tvarka. Supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsnio 7 dalyje nurodytiems detaliesiems planams ir specialiesiems planams, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį rengiami atitinkamose specialiųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta supaprastinta tvarka (33 p.). Visais kitais atvejais visuomenė informuojama bendrąja tvarka. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju bei daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams atnaujinti (modernizuoti). Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo planas buvo rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypą prie negyvenamosios paskirties pastato, taip pat jis buvo rengiamas ne Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju, todėl visuomenė apie rengiamą planą turėjo būti informuota bendrąja tvarka, t. y. prie sklypo turėjo būti įrengtas stendas, jo projektas turėjo būti viešai paskelbtas, viešai apsvarstytas, visi suinteresuoti asmenys turėjo teisę pareikšti savo pastabas dėl plano projekte numatytų sprendinių laikantis Nuostatų 23, 24, 25, 27–31 punkto reikalavimų. Šiuo atveju rengiant žemės sklypo planą nebuvo laikytasi Nuostatuose numatytos tvarkos. Pareiškėjas, nežinodamas apie rengiamą planą, negalėjo pateikti pasiūlymų dėl atitinkamų sprendinių, todėl jo pageidavimai nebuvo apsvarstyti. Pareiškėjo teises Įsakymas pažeidžia tuo, jog per žemės sklypo planu formuojamą sklypą nėra numatytas servitutas, per kurį pareiškėjas galėtų patekti prie jo valdomų patalpų iš kiemo pusės. Nenumačius servituto, pareiškėjo teisės bus apribotos ir pareiškėjas neturės galimybių patekti prie pastato iš kiemo pusės nuo Varnių gatvės. Pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. nuosavybės teise įsigijo kiemo statinius, kurie būtent ir apsprendė formuojamo sklypo dydį. 2009 m. sausio 19 d. bendraturčių susitarimu visi pastatų, esančių Neries kr. (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai (valdytojai) susitarė, kaip bus padalinami atitinkami kiemo statiniai, pareiškėjas pasirašė šį susitarimą su sąlyga, jog jam bus užtikrinta galimybė patekti prie pastato per A. A. priskiriamus kiemo statinius. Įsakymu patvirtintu detaliuoju planu nebuvo laikytasi valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruoto bendraturčių susitarimo sąlygų.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 59-63) paaiškino, kad žemės sklypo planas buvo parengtas, suderintas ir patvirtintas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, nepažeidžiant jame nustatytos visuomenės informavimo tvarkos. Žemės sklypo planas buvo rengiamas sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų statinių tikslu (Aprašo 4.1 p.). Aprašo 28 punkte nustatyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.1 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype statinių savininkus ir naudotojus bei gretimų žemės sklypų savininkus ir (ar) naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba supažindina su šiuo dokumentu juos asmeniškai, jeigu jų negalima rasti buveinės adresais arba tokių savininkų ir naudotojų yra daugiau kaip 10, plano rengėjas gali apie parengtą planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Konkrečiu atveju apie parengtą Žemės sklypo planą plano rengėjas, atsižvelgdamas į tarp žemės sklypo Neries g. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudotojų nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, informavo gretimų suformuotų žemės sklypų savininkus asmeniškai, taip pat informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą 2011 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje. Taigi visiems gretimų žemės sklypų savininkams bei naudotojams buvo pranešta Aprašo 4.1 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjas nebuvo gretimo sklypo savininkas ir (ar) naudotojas, todėl atsakovas neprivalėjo jam pranešti apie rengiamą detalųjį planą asmeniškai, o pareiškėjas kaip visuomenė buvo informuotas tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, procedūrų, kurios yra privalomos, rengiant detalųjį planą bendrąja tvarka, konkrečiu atveju nebuvo privalu laikytis. Pareiškėjas yra žemės sklypo naudotojas, o ne savininkas, žemės sklypas prie jo naudojamų pastatų nėra suformuotas. Jis neįrodė savo teisių pažeidimo ir servituto tikslingumo iš Varnių g. pusės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. II, b. l. 48-50) paaiškino, kad servitutai gali būti nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams, o prie pareiškėjo naudojamų statinių žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Univesa“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 113-119).
Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Aprašo 27 punkto reikalavimas informaciją apie pradedamą rengti žemės sklypo planą paskelbti savivaldybės interneto tinklalapyje buvo įvykdytas. Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo planas buvo rengiamas Aprašo 4.1 punkto pagrindu, suformuojant valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Visuomenės, kuriai priskiriamas pareiškėjas, informavimo tvarka Apraše nenustatyta, todėl turi būti vadovaujamasi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, kartu atsižvelgiant į Apraše nurodytus šio pobūdžio planų rengimo ypatumus. Pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pažeista visuomenės dalyvavimo šio plano rengime procedūra, remiasi Nuostatų 33 punktu, kuris numato, jog supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytiems detaliesiems planams ir specialiesiems planams, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį rengiami atitinkamose specialiųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta supaprastinta tvarka. Tame pačiame punkte yra nurodoma, jog supaprastinta tvarka apie rengiamus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus visuomenė informuojama laikantis Nuostatų 35 punkte nustatytų reikalavimų, o kiti specialieji ir detalieji planai svarstomi su planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojais ir naudotojais laikantis reikalavimų, numatytų Nuostatų 33.1–36 punkte. Vertindamas nurodytus teisės aktus lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo požiūriu, teismas padarė išvadą, kad supaprastinta visuomenės informavimo tvarka turi būti taikoma ne tik Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, kurie reglamentuojami Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kai jiems numatoma Nuostatų 35 punkte visuomenės informavimo tvarka, bet ir kitiems supaprastinta tvarka parengtiems specialiesiems ir detaliesiems planams. Aprašo nuostatos patvirtina, jog šio pobūdžio planų rengimui yra taikoma trumpesnė supaprastinta procedūra. Aprašo 33 punktu įtvirtinamas reikalavimas supažindinti su parengtu planu, suteikti galimybę pateikti pasiūlymus, pastabas ne visai suinteresuotai visuomenei, kuriai priklauso pareiškėjas, tačiau tik tam tikriems Aprašo 28–30 punktuose nurodytiems subjektams (žemės sklypo savininkams (naudotojams), gretimų žemės sklypų savininkams (naudotojams). Nuostatų 33 punkte aiškiai nurodoma, jog kiti supaprastinta tvarka parengti specialieji ir detalieji planai (iš konteksto akivaizdu, jog parengti supaprastinta tvarka) turi būti svarstomi laikantis Nuostatų 33.1–33.4 punkte numatytų procedūrų, todėl pareiškėjo argumentai dėl Nuostatų 23, 24, 25, 27–31 punktų pažeidimo, kurie privalomi rengiant detaliuosius planus bendrąja tvarka, yra nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad prie pareiškėjo naudojamų pastatų žemės sklypas dar nėra suformuotas, žemė valdoma Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise. Pareiškėjas siekia, kad kelio servitutas būtų nustatytas ginčijamu administraciniu aktu, kuriuo patvirtintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui prilyginamas žemės sklypo planas prie kitam savininkui A. A. priklausančio žemės sklypo, skirto statinių, esančių Neries kr. (duomenys neskelbtini), Kaune (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog nesant suformuoto žemės sklypo prie pareiškėjo naudojamų statinių, nėra aiškios sklypo ribos, žemės sklypo buvimo vieta, taigi ir servituto būtinumo nustatymo aplinkybės, todėl reikalavimas dėl servituto nustatymo ginčijamu administraciniu aktu yra išankstinio pobūdžio. Jis turės būti sprendžiamas formuojant žemės sklypą prie jo naudojamų statinių, pastarųjų eksploatavimui, kaip numato Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės) 3–5 punktas. Iš servituto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog jis nustatomas, kai jo nenustačius, nekilnojamojo daikto pagal jo paskirtį naudoti negalima. Pareiškėjas privalo įrodyti servituto būtinumą, savo teisių pažeidimus Įsakymu jo nenustačius, tačiau šiuo atveju to nepadarė. Pareiškėjas, grįsdamas servituto būtinumą, remiasi 2009 m. sausio 19 d. Neries kr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinių bendraturčių susitarimu. Iš jo matyti, jog į detaliuoju planą patvirtintą teritoriją patenkantys kiemo statiniai (b17, 218kv aikštelė) pagal susitarimą yra priskirta A. A., jo vardu šio susitarimo pagrindu įregistruota VĮ Registrų centre. Pareiškėja nurodė, jog šiam susitarimui buvo pritarta su sąlyga, kad UAB „Univesa“ bus užtikrinta galimybė privažiuoti prie jai tenkančių kiemo statinių ir pastato (duomenys neskelbtini) iš kiemo pusės per kiemo statinius (duomenys neskelbtini). Teismui taip pat nepateikta duomenų, jog ši sąlyga kaip daiktinė teisė būtų įregistruota viešame registre. Viešajame registre taip pat nėra užfiksuoti juridiniai faktai, susiję su pastato (duomenys neskelbtini) naudojimu, išskyrus tai, jog 2007 m. vasario 21 d. sudaryta lizingo sutartis su nuomininku UAB „Univesa“. Žemės sklypas yra valstybinė žemė. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog bendraturčių susitarime nurodyta sąlyga dėl privažiavimo per minėtas kiemo aikšteles būtų suderinta su valstybinės žemės valdytoju Nacionaline žemės tarnyba ar jo pirmtaku Apskrities viršininko administracija. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Konkrečiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, kuri valdo pareiškėjo naudojamą žemės sklypą patikėjimo teise, ir kuris, nustačius servitutą ginčijamu aktu tvirtinamam žemės sklypui taptų viešpataujančiu daiktu, nėra išreiškusi valios dėl servituto nustatymo. Todėl tvirtinant ginčo planą nebuvo būtina atsižvelgti į 2009 m. sausio 19 d. bendraturčių susitarimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo naudojamų statinių (duomenys neskelbtini) iš Varnių gatvės pusės tik kitoje vietoje, negu buvo numatyta bendraturčių susitarime. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie naudojamų statinių ir iš Neries kr. pusės.
III.
Pareiškėjas UAB „Univesa“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 124-131) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai išaiškino Teritorijų planavimo įstatymo, Nuostatų ir Aprašo nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog visuomenės informavimo tvarka nebuvo pažeista. Nuostatų 33 punkto antro sakinio dalis „o kiti specialieji ir detalieji planai svarstomi su planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojais ir naudotojais ir laikomasi šių reikalavimų“ yra taikoma būtent tik konkrečiai šio punkto pirmajame sakinyje išvardytiems atvejams, t. y. tik Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytiems detaliesiems planams.Pagal Aprašo reikalavimus rengiamas planas nėra supaprastinta tvarka rengiamas nei specialusis, nei detalusis planas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi toks planas tik jį patvirtinus yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Dėl šios priežasties teigti, kad Įsakymu buvo patvirtintas supaprastinta tvarka rengtas detalusis planas negalima.Apie Įsakymu patvirtinto plano parengimą spaudoje nebuvo skelbta, tuo pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytas viešumą užtikrinančias procedūras. Informacija apie plano rengimą buvo paskelbta vieną kartą ir tik Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Tačiau nebuvo pateikta duomenų, jog planas jau parengtas, kad galima su juo susipažinti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas rengiamu teritorijų planavimo dokumentu bet kokie sprendiniai gali būti nustatyti tik planuojamai teritorijai, t. y. atitinkami servitutai galės būti suprojektuoti tik prie pareiškėjo valdomų pastatų suformuotame žemės sklype ir pareiškėjas, formuodamas žemės sklypą prie jo valdomų statinių negalės nustatyti atitinkamo servituto kitose teritorijose (sklypuose), jei jis nebus nustatytas suformuojant sklypą.Rengiant žemės sklypo planą turėjo būti suprojektuoti visi suinteresuotų asmenų servitutai, todėl šiuo atveju pareiškėjas privalo įrodyti tik tas aplinkybes, kad rengiant atitinkamą planą nebuvo suderinti jo interesai dėl planuojamos teritorijos. Šioje byloje nebuvo prašoma nustatyti servituto. Tik tuo atveju, jei būtų prašoma nustatyti servitutą teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 4.126 str.) būtų privaloma įrodyti servituto būtinybę.Teismo argumentas, kad šiuo metu yra kitas privažiavimas iš Neries kr. pusės, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės nepažeistos.Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Taigi Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis reikalauja įregistruoti tik patį sandorį, o ne atskirą jo sąlygą. Susitarimas, kuriuo buvo numatyta atitinkama sąlyga, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat sandoris (susitarimas) buvo pateiktas atsakovui kartu su kitais dokumentais, kai buvo sprendžiamas Įsakymo priėmimo klausimas, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog į šį susitarimą atsakovui nebuvo privalu atsižvelgti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimuose iš esmės pakartoja savo atsiliepimų pirmosios instancijos teismui argumentus (t. II, b. l. 137-139, 142-147). Pažymi, kad neįrodžius servituto būtinumo, nėra realaus pareiškėjo teisių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
UAB „Univesa“ siekia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. A-744 panaikinimo, nes parengus apie 790 m² žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) Neries kr. (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nebuvo atliktos visos privalomos procedūros teritorijų planavimo viešumui užtikrinanti. Pareiškėjas teigia, jog šie pažeidimai iš esmės suvaržė suinteresuotos visuomenės teisę susipažinti su planu ir dėl jo teikti planavimo organizatoriui savo pasiūlymus.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, kuris, kaip matyti iš 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 preambulės, yra priimtas įgyvendinant iš Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies kildinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus.
Reikalavimus visuomenės informavimui ir supažindinimui su žemės sklypo planu nustato Aprašo VI skyrius. Pagal Aprašo 26 punktą, visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079. Taigi klausimai, kiek jie susiję su suinteresuotos visuomenės teise būti įtrauktai ir dalyvauti šiame planavimo procese, turi būti sprendžiami remiantis Nuostatuose įtvirtintomis visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese taisyklėmis. Išimtis iš bendrosios visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarkos, dėl kurios taikymo šioje byloje vyksta ginčas, yra aptarta Nuostatų 33 punkte. Jis nustato, kad supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytiems detaliesiems planams.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka: 1) šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju, t. y. kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai susiję su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, ir 2) daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams atnaujinti (modernizuoti). Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegijai akivaizdu, jog žemės sklypo planas, kurio parengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą sandėliavimo paskirties pastatui (sandėliui) eksploatuoti, nepatenka į įstatymu nustatytą baigtinį pagrindų sąrašą. Ši išvada reiškia, jog ginčo situacijoje planavimo organizatoriui buvo privalu vadovautis bendrosiomis visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas, kad supaprastinta visuomenės informavimo tvarka turi būti taikoma ne tik Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais, bet ir kitiems supaprastinta tvarka parengtiems specialiesiems ir detaliesiems planams, nepasakė iš esmės nieko daugiau, o tik nukreipė į tą pačią Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, išvardijančią detaliųjų planų rengiamo, derinamo, viešo svarstymo ir tvirtinimo supaprastinta tvarka galimybes.
Pažymėtina, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, detaliojo teritorijų planavimo dokumentai klasikine prasme yra: 1) miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, bei 2) kaimų teritorijų, miestelių teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai. Vadovaujantis minėto straipsnio 2–4 dalimi šiems dokumentams prilyginami: 1) žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, 2) miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, 3) pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinių jūrų uostų teritorijose, kuriems yra parengti detalieji planai, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (vykdoma amalgamacija) (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, parengti žemės sklypų planai. Taigi antrajai grupei priskirti žemės sklypų planai pagal jiems suteikiamą juridinę galią atitinka detaliuosius planus, tačiau tokių planų rengimo ir tvirtinimo veiksmų seką apibrėžia ne Detaliųjų planų rengimo taisyklės, o specialios Vyriausybės patvirtintos tvarkos (pvz., Aprašas), todėl klaidinga teigti, kad žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūra yra vienas iš supaprastinto detaliojo teritorijų planavimo būdų.
Nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Univesa“ į administracinį teismą kreipėsi dėl savo kaip suinteresuotos visuomenės Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalies prasme teisių, įtvirtintų Teritorijų planavimo įstatyme, pažeidimo, bet ne prašydamas ginti jo, planuojamame žemės sklype esančių statinių savininko ir (ar) naudotojo ir gretimų žemės sklypų savininko ir (ar) naudotojo, subjektines teises, todėl faktas, kad Aprašo 28 punkte nurodyti asmenys buvo tinkamai supažindinti su ginčo žemės sklypo planu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos bendra tvarka (Aprašo 26 p. aiškiai nukreipia į Nuostatus) į šį procesą įtraukti visuomenę. Kadangi vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešumui taikomi reikalavimai tikrinamu atveju nebuvo visumoje įvykdyti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – UAB „Univesa“ skundą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. A-744 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) Neries kr. (duomenys neskelbtini), Kaune, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“.
Sprendimas neskundžiamas.